Apie nevaisingumo tendencijas Lietuvoje bei būdus, kaip spręsti šią problemą, Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo gydytoja ginekologė Lina Mockevičienė ir Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
COVID-19 skiepų žala vaisingumui – mitas
Yra paplitęs skiepų priešininkų teiginys, kad COVID-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą. Ginekologė L. Mockevičienė patikino, kad tai yra netiesa. Ji pažėrė mokslu grįstų argumentų, kurie griauna šį mitą.
„Išleistos rekomendacijos tiek Lietuvos akušerių ginekologų, tiek tarptautinių draugijų, jog rekomenduojama skiepytis „Pfizer“ vakcina, kuri neturi žalingo poveikio vaisiui. <...> Mes visada skaičiuojame, kas yra geriau – ar skiepytis, ar nesiskiepyti. Skaičiuojama, kad skiepo yra mažesnė žala palyginti su moterimis, kurios nėštumo metu suserga COVID-19 virusu“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo ginekologė.
Nėščiosioms ar dar tik planuojančioms nėštumą moterims medikai pataria skiepytis būtent „Pfizer-BioNTech“ gamintojų vakcina „Comirnaty“ nuo koronaviruso.
Ši vakcina nesukelia neigiamo poveikio vaisiui ir apsaugo nuo rimtesnių problemų nėštumo metu, jeigu moteris užsikrėstų koronavirusu, sakė L. Mockevičienė. Kitų gamintojų vakcinomis nerekomenduojama skiepytis nėščiosioms arba planuojančioms nėštumą moterimis.
Jau pastojusi moteris gali skiepytis visais nėštumo laikotarpiais, t. y. net pirmojo trimestro metu. Pasak gydytojos ginekologės, pirmasis trimestras laikomas „pavojingiausiu“, tačiau gauti vakcinos dozę jo metu yra saugu.
L. Mockevičienės teigimu, ženkliai didesnė rizika vaisiaus sveikatai sukelia COVID-19 infekcija, o ne skiepas.
„Jeigu nėščia moteris užsikrečia koronavirusu, padaugėja persileidimo ir vaisiaus apsigimimo rizikų. Viena didžiausių problemų – ankstyvi persileidimai. Jeigu moteris pastoja, negali išnešioti ir persileidžia“, – sakė ji.
Su nevaisingumu susiduria beveik kas 3 pora
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 20 proc. porų išgirsta nevaisingumo diagnozę. Šios problemos mastas palaipsniui auga. Anksčiau šalyje vaikų susilaukti negalėdavo 5–10 proc. proc. porų, o dabar vos ne kas trečia, ketvirta pora yra nevaisinga, sakė ginekologijos gydytoja Lina Mockevičienė.
Kad dėl nevaisingumo neva „kalta“ tik moteris – atgyvenęs mitas. Statistiniai duomenys rodo, kad negalėjimo pastoti priežastys slypi maždaug 40–50 proc. moterų ir 30–40 proc. vyrų organizme. 10 proc. atvejų neišeina susilaukti vaiko dėl abiejų partnerių medicininių duomenų.
Gydytoja ginekologė dalinosi, kad nevaisingumą šiais laikais dažniausiai lemia pagreitėjęs gyvenimo tempas ir pakitęs gyvenimo būdas.
„Dabar moteris teikia darbui, karjerai prioritetą ir vėliau planuoja vaikučius. Vidutinis amžius, kada pora planuoja nėštumą yra 30 metų laikotarpis. O, tarkim, prieš 10–15 metų jis buvo gerokai ankstesnis. Aišku, su amžiumi yra susiję daug įvairių problemų, kaip ovuliacijos sutrikimai. Ovuliacija – tai moterų vaisingos dienos. Kada tiesiog nevyksta ovuliacija dėl įvairių hormoninių priežasčių. Labai svarbus ir gyvenimo būdas, taip pat ir žalingų faktorių vartojimas, rūkymas ar alkoholis, ar narkotikai“, – sakė specialistė.
Taip pat įrodyta, kad streso faktorius, vartojami medikamentai, mitybos įpročiai daro reikšmingą įtaką nevaisingumui. „Jeigu moteris turi didelį viršsvorį, visada rekomenduojama pirma numesti kūno svorį“, – davė pavyzdį medikė.
Pasakė, kada laikas kreiptis į medikus
Ginekologė patarė, kada tinkamas metas kreiptis į medikus, jeigu nepavyksta pastoti.
„Jeigu pora yra iki 35 metų amžiaus ir jeigu moteris neturi jokių problemų, tai pora planuoti sau nėštumą 2 metus. Tačiau jeigu moteriai yra virš 35 metų ir per 1 metus pora nepastoja, tikrai rekomenduojama kreiptis. Eina kalba, jeigu pora turi reguliarų lytinį gyvenimą“, – sakė L. Mockevičienė.
Pasak jos, kad užsimegztų vaisius, kartais pakanka atlikti medicininius tyrimus ir paskirti medikamentinį gydymą.
„Susituokusioms poroms dirbtinio apvaisinimo paslaugas Lietuvos valstybė kompensuoja. Yra galimybė kreiptis dėl šios procedūros du kartus“, – sakė ginekologė.
Visgi valstybė daugiausiai suteikia dalines kompensacijas. „Pilnai kompensuoja vaistų vartojimą ir vaistų įsigijimą, kuris gali siekti iki 1000 eur. Kompensuoja dalį procedūros, kiaušialąsčių funkcijos ir trečios paros embriono patalpinimą. Nekompensuoja donorinės kiaušialąstės ar spermos donoro“, – vardijo gydytoja.
Nevaisingumo gydymą kompensuoja tik iš dalies
Vaisingumo asociacijos vadovė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė pridūrė, kad valstybės kompensavimo nepakanka visoms gydymo išlaidoms padengti, todėl neretai vaiko norinti susilaukti šeima turi mokėti iš asmeninių lėšų. Kai kurios procedūroms valstybės kompensavimo schema netgi netaikoma.
„Dažnu atveju pacientams tenka primokėti nuo 300 iki 1,5 tūkst., o gydantis privačiai, be abejo, ir daugiau. <...> Tai yra ne tik finansinė, bet ir emocinė ilgalaikė našta žmonėms, planuojant naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūromis“, – sakė ji.
Taip pat R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė atkreipė dėmesį, kad finansinę pagalbą iš valstybės gali gauti tik susituokusios poros, o nesusituokę partneriai šia lengvata naudotis negali. Pasak ekspertės, jai ne kartą tenka išgirsti nesusituokusių porų neigiamų reakcijų dėl esamos finansavimo tvarkos.
„Lyg tiktai susituokę žmonės gali norėti vaikų, o nesusituokę, turintys problemų, yra užribyje. Be abejo, tai paskatina žmones santuokai, kadangi jie negali kitaip pasinaudoti finansavimu, bet tai nėra labai teisinga“, – situaciją įvertino ji.
Visą Žinių radijo laidą galite išgirsti čia:
