covid-19 vakcina

Kombinuota vakcina nuo gripo ir COVID-19 yra kur kas veiksmingesnė, nei atskiros pavienės injekcijos, teigia vakcinos gamintoja „Moderna“. Šios išvados leidžia tikėtis, kad Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) leis pradėti taikyti „du viename“ skiepus dar šiais metais. „Moderna“ sukurta „Spikevax“ vakcina nuo COVID-19 viruso yra naudojama NHS stiprinimo programose.

Praėjus beveik 3,5 metų po to, kai buvo gautas pirmasis leidimas naudoti Oksfordo „AstraZeneca“ vakciną, jos gamyba nutraukiama visame pasaulyje. Vakcina per savo laiką įgijo nekokią reputaciją, tačiau kokia priežastis lėmė, kad jos vartojimas nutraukiamas? Galbūt ji nėra tokia skandalinga, kaip galima pamanyti.

Vakcinos, apsaugančios nuo sunkios ligos, mirties ir ilgai besitęsiančių COVID-19 simptomų po pandemijos, buvo susijusios su nedideliu neurologinių, kraujo ir su širdimi susijusių ligų skaičiaus padidėjimu. Tai rodo didžiausias iki šiol atliktas pasaulinis vakcinų saugumo tyrimas, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Vienas iš retų reiškinių, nustatytų pandemijos pradžioje, po „Pfizer Inc.“, „BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.

Praėjusią parą nustatyti 89 nauji COVID-19 atvejai, trys žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 189,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,5 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,2 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 182,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 30,1 procento. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 99 koronavirusu sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.

Per praėjusią parą nustatyti 35 nauji COVID-19 atvejai, mirusių nuo šios ligos nebuvo, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 31, antrą – keturi žmonės.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiek tiek padidėjo ir siekia 119,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išsilaiko panašus ir siekia 19,9 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pritarė suteikti 100 tūkst. COVID-19 vakcinų kaip humanitarinę pagalbą Centrinės Amerikos valstybei Salvadorui. Dovanojamos kompanijos „BioNTech & Pfizer“ sukurtos vakcinos „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, Lietuva šiuo metu yra užsitikrinusi pakankamą vakcinų kiekį Lietuvos gyventojams skiepyti nuo COVID-19 ligos. Gruodį Salvadoras kreipėsi į Lietuvą dėl pagalbos.

Per praėjusią parą nustatyta 395 naujų COVID-19 atvejų, žmonių mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 43, antrą – 11 žmonių, trečią kartą užsikrėtusiųjų neregistruota. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 206,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiek tiek pakilo ir šiuo metu siekia 16,2 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Per praėjusią parą nustatyta 18 naujų COVID-19 atvejų, du žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 16, antrą – du žmonės.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 123,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu sudaro 16,6 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Nuo skiepijimo pradžios išpilta kiek daugiau nei 430 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Per 145 tūkst. dozių skiepų nuo koronaviruso išpylė gydymo įstaigos, o dar 285 tūkst. dozių – Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Skiepijimą vykdančios įstaigos taip pasielgė, nes žmonės neatvyko pasiskiepyti ir vakcinos tapo netinkamos naudoti. Centras vakcinas utilizavo, pasibaigus jų galiojimui. „Iki spalio mėnesio pabaigos baigia galioti dar 285 tūkst.

Per praėjusią parą nustatyti 867 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 673, antrą – 186, trečią – aštuoni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 264,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir šiuo metu siekia 44,3 procentus. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

COVID-19 budrumą gali patikrinti jau visai netrukus – šį rudenį, pirmadienį Sveikatos forume konstatavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kartu įspėjo ir dėl naujų karo kontekste kylančių grėsmių. Prezidentas įspėjo, kad ypač negalima prarasti budrumo dėl naujų viruso atmainų.  „Šiandien susirinkome apžvelgti pamokų, kurias gavome per pastaruosius kelerius metus. Po šių nelengvų metų gyvenant su COVID-19 pagaliau grįžome prie mums įprasto gyvenimo ritmo.

Praėjusią parą nustatyti 1362 nauji COVID-19 atvejai,  penki žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1131, antrą – 228, trečią – trys žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 706 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 46 iš jų – reanimacijoje. Per parą į ligoninę paguldyti 83 susirgusieji.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Penktadienį vaikai nuo 12 metų pradedami skiepyti sustiprinančiąja „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos doze. Be to, pirminiam skiepijimui vaikams nuo šešerių metų gali būti naudojama ir „Moderna“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus 28 dienų skirtumu. Tokį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija priėmė atsižvelgusi į naujas Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas. Iki šiol sustiprinančiąja vakcinos doze Lietuvoje buvo skiepijami gyventojai nuo 18 metų.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Lietuvoje augant koronaviruso atvejams, Vyriausybė jau ruošia planą, jei tektų užsidaryti į karantiną. Jei situacija taptų kritinė, o karantinas neišvengiamas – planuojama parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Nors epidemiologinė situacija šalyje prastėja sulig kiekviena diena, Santaros klinikų vadovas tikina – hospitalizacijų skaičius kol kas nedidėja. Viena stambiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje jau modeliuoja dar vieno – naujo karantino scenarijų.

Kol šalies gyventojai skiepijasi trečiąja sustiprinančia vakcina nuo koronaviruso, Sveikatos apsaugos ministerija jau prabyla apie būsimą ketvirtą skiepo dozę. Papildomai kitų metų rudeniui Lietuva jau užsisakė milijoną „Pfizer“ gamintojo vakcinų. Oficialiai ketvirtą skiepą nuo koronaviruso patvirtino Izraelis ir tapo pirmąja šalimi, pradėjusia antrąją revakcinaciją. 73 metų Gema nuo koronaviruso skiepijasi sustiprinančia 3 doze ir sako, jei reiks – eis vakcinuotis ir 4-tą kartą.

Nuo šiol didmiesčių gyventojai nuo COVID-19 pasiskiepyti gali ir prekybos centruose. Daliai tokia naujovė gali padėti aplenkti eiles stambiuose vakcinacijos centruose, kur įvedus naują tvarką dėl galimybių paso fiksuojami didžiuliai žmonių srautai. O Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą teisinasi dėl antikūnų testų, kodėl vieni gyventojai nuo sausio 10-osios toliau galės juos naudoti galimybių pasui gauti, o kiti ne, nors medikai raginai šių testų išvis vengti.

Izraelyje 150 savanorių medikų pasiskiepijo ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Po kelių dienų, kai paaiškės, ar šis skiepas sukuria pakankamą apsaugą nuo omikron atmainos, tikėtina, kad ketvirtuoju skiepu galės skiepytis visi norintys senjorai, gydytojai ir asmenys turintys silpną imunitetą. Medicinos profesoriui Izraelyje ruošiama ketvirtoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Ir štai – jis paskiepijamas.

Per Kūčias koronavirusas nusinešė vieną jauniausių aukų – mirė nė 18 metų nesulaukęs nesiskiepijęs jaunuolis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakoja, kad karantinas truktų tris-keturias savaites, jei šalyje epidemiologinė situacija sparčiai imtų blogėti. Tokiu atveju tektų grįžti ir prie nuotolinio ugdymo, ir prie judėjimo ribojimų tarp savivaldybių.

Sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta karantino galimybės – ne dabar, bet pablogėjus situacijai, kaip ir kitoms pasaulio šalims, gali tekti imtis griežtų priemonių. Aiškėja ir daugiau detalių apie privalomą skiepijimą – jį ministerija siūlo nuo vasario vidurio įvesti ne tik medikams, mokytojams, globos, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojams ir kariuomenei.

Europos Komisijos pirmininkei prabilus apie visuotinę privalomų skiepų galimybę, ši mintis persikėlė ir į Lietuvos Seimą. Politikai vis garsiau kalba, kad jei ir toliau augs susirgimai, mirtys ir žmonės nesivakcinuos, tai juos gali būti bandoma prie skiepų kabinetų pakviesti privalomai. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Diskusija apie privalomus skiepus vyksta „Nematau čia problemos.

Ketvirtadienį pradėta registracija 5-11 metų amžiaus vaikų vakcinacijai. Kitai savaitei užregistruota jau virš tūkstančio mažamečių, o Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas skatina pamiršti, kad vaikai perserga lengviau. Anot mediko, natūraliai persirgusiems mažiesiems gresia rimtos komplikacijos. Pokalbis su R. Kėvalu – TV3 Žinių „Dienos komentare“ Europos vaistų agentūrai pasisakius „už“, mūsų ekspertai taip pat sako „už“ 5-11 metų vaikų skiepijimą.

Žvelgiant į trimetį Eraną, sunku patikėti, kad vos prieš mėnesį medikams berniuką teko vaduoti iš mirties gniaužtų. Iš pradžių jis visai lengvai persirgo koronavirusu, tačiau po mėnesio mažamečiui smogė klastinga COVID-19 komplikacija – vadinamasis daugiasisteminis uždegiminis sindromas. „Jo visas kūnas buvo siaubingai išbertas, patino ir paraudo akys, jis buvo labai silpnas, neturėjo apetito ir kelias dienas nevalgė, daug verkė. Jam skaudėjo kojas, pilvą, jis kelias dienas negalėjo tuštintis.

Lietuva pirmą kartą dalyvaus vaisto nuo COVID-19 klinikiniuose tyrimuose. Eksperimentinis gydymas austrų sukurtu vaistu vyks Kauno klinikose. O medikai jau laukia Europos Sąjungoje pripažintų preparatų, bet Sveikatos apsaugos ministerija kol kas negali pasakyti nei dozių, nei datos. O farmacinės kampanijos jau skelbia sukūrusios tabletes ir kapsules koronavirusui gydyti, tiesa, vaistai dar nepatvirtinti. Kauno klinikos pradeda vaisto nuo COVID-19 klinikinius tyrimus.

Poliklinikose netyla skambučiai – pacientai teiraujasi nuo gruodžio ministerijos žadėtų nemokamų antikūnų testų. Tačiau gydymo įstaigos teisinasi, kad nespėjo pasiruošti – esą reikia ir darbuotojus apmokyti, ir patikrinti pacientų informaciją. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad kiekvienam žmogui, pasiskiepijusiam dviem dozėmis, priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas.

Nuo gruodžio pradinukai mokykloje visada privalo dėvėti kaukes. Tai piktina dalį mokinių tėvų ir mokytojų. Jie nemato jokios naudos, o ministerijos ir epidemiologai tikina, kad augant susirgimų skaičiams tarp vaikų – būtina griežtinti reikalavimus. Tik, kas turi pirkti pradinukams tinkančias specialias kaukes, kyla sumaištis. Mama vargsta uždėdama kaukę savo pirmokui Kristupui prie Šiaulių rajono Voveriškių mokyklos.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo įteisinti privalomus skiepus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. Švietimo ir mokslo profsąjunga stveriasi už galvos ir tvirtina, kad privalomai vakcinuotis gali tekti ir ketvirtu, ir penktu skiepu. Aiškėja ir daugiau faktų – jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis bus nušalinamas.  Profesinių sąjungų konfederacija stoja piestu prieš tokį siūlymą ir tvirtina, kad jis kelia sumaištį.

Rekordinius užsikrėtimų koronavirusu skaičius fiksuojanti Rusija nusitaikė į antivakserius – prašo ne tik juos skųsti tarnyboms, bet aktyviai seka jų socialinius tinklus ir už melagienas apie vakcinas grasina net penkerių metų kalėjimo bausme. Savo ruožtu Europos vaistų agentūra leido nuo koronaviruso skiepyti penkerių – vienuolikos metų vaikus. Lietuvoje mažamečių vakcinacija prasidės jau gruodžio viduryje. 5-11 metų vaikus nuo koronaviruso skiepys ne tik Izraelis.

Bene daugiausiai diskusijų praėjusią savaitę sukėlusi tema – galimybių pasai net ir 12-mečiams vaikams. Basos mamos praėjusią savaitę dėl to netgi pradėjo protestų akcijas – jos tikina, kad valstybė vykdo nusikalstamą politiką prieš vaikus.

Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus išduodamas ir vaikams nuo 12 metų. Pasas galios 7 mėnesius po pilnos vakcinacijos, tačiau dokumento nebegalės gauti atlikę greitąjį antigenų testą. Nors dalis ekspertų kritikuoja naują tvarką, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad į visas skirtingas nuomones atsižvelgti neįmanoma. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, pirmiausia apie skiepą ir galimybių pasą vaikams nuo 12 metų.

Karantinas nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms. Būtent tokį žingsnį žengė Austrija ir tai ji padarė pirmoji pasaulyje. Nuo šiol neskiepyti žmonės Austrijoje iš namų gali išeiti tik į darbą, pas medikus ar tam, kad apsipirktų, o policija gali bet kada patikrinti turi teisę žmogus būti viešose vietose, ar ne. Austrija ir vėl grįžta prie karantino. Tiesa, šįkart ribojimai įvedami tik nepasiskiepijusiems ir koronavirusu nepersirgusiems šalies gyventojams.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 6 274 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės pradžios, taip pat mirė 75 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 5 706 naujus COVID-19 atvejį ir 59 užsikrėtusių asmenų mirtį.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 993 testus nustatyti 1 643 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 324 naujus COVID-19 atvejus ir penkių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 048 žmonės nėra pasiskiepiję arba baigęs vakcinavimo kurso.

Praėjusią parą nustatyta 3050 naujų COVID-19 atvejų, mirė 15 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus penkis žmones, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3712 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 3509 gyventojai, o 4158 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1714 COVID-19 sergantys žmonės – dviem dešimtimis mažiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje.

Praėjusią parą nustatyti 1468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai buvo 11 žmonių. Praėjusią parą 227 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 452 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1699 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 161 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 5 tūkst.

Bruklino „Nets“ klubas naująjį NBA sezoną pasitinka be vienos ryškiausių savo žvaigždžių Kyrie Irvingo. Jis ir toliau atsisako pasiskiepyti nuo covid-19, o „Nets“ klubo vadovai patikino, kad K.Irvingas bus atskirai nuo komandos tol, kol nepasiskiepys. Neatmetama tikimybė, kad gynėjas šį sezoną nesužais nė vienų rungtynių. Kitas „Nets“ lyderis Kevinas Durantas pripažino, kad susiklosčiusi situacija nėra ideali, tačiau jis jau nieko nebegali pakeisti.

Jei Vyriausybė apsispręs privalomai skiepyti tam tikrų profesijų žmones, epidemiologas profesorius Saulius Čaplinkas tam pritartų. Jam ir dabar sunku suvokti, kaip su žmonėmis dirba nepasiskiepiję medikai ar mokytojai. Tuo metu policininkų ir mokytojų bendruomenės į tokias kalbas žiūri skeptiškai. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tas žodis privalomai turbūt skamba gan šokiruojančiai kai kuriems žmonėms.

Privalomą skiepijimą atskiroms profesinėms grupėms įvesti užsimojusi Vyriausybė kol kas aiškinasi, kaip šią idėją įteisinti. Kai tai padarys, darbus galės dirbti tik pasiskiepiję žmonės, išskyrus persirgusius ir turinčius sveikatos rizikų. O ką apie tai mano darbdaviai? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tai yra teisinga“ Darbdaviai tokį Vyriausybės žingsnį sveikina. „Aš manau, kad jeigu bus toks reikalavimas, tai yra teisinga.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Lietuvoje pradėjus skiepijimą trečiąja vakcinos doze, progos pasiskiepyti nepraleido ir kadenciją baigęs Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus (94) su žmona Alma (94). Anksčiau V. Adamkus tv3.lt naujienų portalui džiaugėsi, jog gavo progą pasiskiepyti dar viena vakcinos doze, nes supranta, jog tai – efektyviausias būdas suvaldyti visą pasaulį sukausčiusią pandemiją.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Vašingtono „Wizards“ komandos lyderis Bradley Bealas yra vienas iš nedaugelių NBA žaidėjų, kuris nėra pasiskiepijęs nuo COVID-19. „Asmeninės priežastys“, – savo pasirinkimo motyvų neatskleidė atletas. B.Bealas liepos mėnesį prasirgo koronavirusu ir dėl to turėjo praleisti Tokijo olimpines žaidynes. „Norėčiau paklausti tų, kurie yra pasiskiepiję, kodėl jūs toliau užsikrečiate COVID-19?“, – klausė jis. Kol kas apie galimus apribojimus B. Bealui nėra kalbama: „Nemanau, kad tai kažkam trukdys.

Lietuvoje nesiliauja ūžti įvairios demonstracijos ir protesto akcijos. Ekspertų teigimu, tai parodo gyventojų susierzinimą ir nepasitenkinimą esama situacija šalyje. Į klausimą, kur slypi visuotinai juntamos įtampos šaknys, atsakymo ieškojo sociologė Rūta Žiliukaitė ir du filosofai: Algirdas Davidavičius ir Viktoras Bachmetjevas.

Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, kai kuriuos tėvelius jau kankina nerimas dėl į mokyklas sugrįžtančių vaikų. Susirgus vaikui kyla klausimas: ar tai gripas, ar koronavirusas, o galbūt, paprastas peršalimas? Į šį klausimą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene ir Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja pulmonologe doc. dr. Sigita Petraitiene.