Viena stambiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje jau modeliuoja dar vieno – naujo karantino scenarijų. Šildymo įrangą gaminančios įmonės darbuotojai, prieš patekdami į patalpas matuoja temperatūrą, dėvi veido kaukes, atskiriami ir darbuotojų srautai.
„Kadangi jau tokios patirties esame turėję su ankstesniu karantinu, tai būtų panašios priemonės. Kas gali, darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu. Kai kur atsirastų daugiau pamainų gamyboje“, – teigia direktoriaus padėjėja personalui Sigita Palevičienė.
O Vyriausybė skubiai į nuotolinį posėdį susirinko penktadienį ir ėmėsi svarstyti darbuotojų prastovų klausimą, jei staigiai šalyje tektų įvesti karantiną. Epidemiologinė situacija Lietuvoje prastėja sulig kiekviena diena – susirgusiųjų koronavirusu skaičius jau pasiekė 3415. Tad Vyriausybės posėdyje premjerė Šimonytė lakoniškai priminė, koks karantinas lauktų visos Lietuvos, jei situacija taptų kritinė.
„Pagal plėtrą atvejų, tai jeigu ir projektuosime tokį sprendimą, tai veikiausiai jisai bus trumpas ir griežtas kaip čia man pasitaikė pasakyti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Jei šalyje būtų paskelbtas karantinas, gyventojai sulauktų paramos. Vyriausybė palaimino prastovų tvarką – kitą savaitę jai dar turi pritarti Seimas skubos tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jei verslui tektų stabdyti veiklą, tai už kiekvieną darbuotoją verslas galėtų gauti iki 1,5 minimalios mėnesio algos.
„Tai reiškia už kiekvieną darbuotoją būtų valstybės mokama 1095 eurų maksimali parama. O savarankiškai dirbantieji galėtų pretenduoti į 267 eurų paramą, ją skirtų Užimtumo tarnyba“, – teigia ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.
Pasak premjerės, pakeitimai būtini, nes tai numatančių Užimtumo įstatymo nuostatų galiojimas jau baigėsi rudenį. O karantino atveju, norint suteikti pagalbą žmonėms, reikia tam pasirengti iš naujo.
„Išmokos savarankiškai dirbantiems galėtų siekti 9 milijonai eurų per mėnesį. Na, o subsidijoms 30 milijonų eurų per mėnesį. Čia mėnesiniai skaičiai“, – aiškina viceministras Audrius Bitinas.
Sveikatos apsaugos ministras Dulkys dar anksčiau yra užsiminęs, kad karantinas būtų įvedamas tuo atveju, jei šalies gydymo įstaigose reanimacijos lovų užimtumas pasiektų 240. Kol kas situacija stabili.
Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius tikina, kad omikron atmaina žmonės kol kas perserga lengvai, hospitalizacijų neprireikia. Vidutiniškai Vilniaus regione ir Santaros klinikose užimta pusė kovidinių lovų ir apie 60 procentų Reanimacinių lovų.
„Kaip žinia, kol kas nedidėja ir hospitalizacijų skaičius. Didžioji dalis užsikrėtusių omikronu nereikalauja hospitalizacijos, tie simptomai yra pakankamai lengvi“, – sako Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Tiesa, sparčiai augant užsikrėtimų skaičiui, matyt, padaugės ir sunkių atvejų. Juo labiau, kad kitą savaitę po atostogų į mokyklas sugrįš moksleiviai, kurie virusą lengvai platina kitiems. Onkoimunologas Marius Strioga tikina, kad būtent moksleiviai turėtų būti nuolatos testuojami mokykloje.
„Jeigu testuojant dažnai, bet mažiau jautriu testu tokiu kaip antigeno testas, tai ko gero yra netgi pranašumas lyginant su PGR, kuris daromas rečiau. Jei per savaitę būtų mokiniai tris kartus testuojami greituoju antigeno testu, tai būtų racionalu“, – tikina onkoimunologas Marius Strioga.
Omikron banga Lietuvoje jau kyla. Mokslininkų skaičiavimais, po dviejų savaičių atvejų skaičius turėtų pasiekti 10-12 tūkstančių.
