O Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą teisinasi dėl antikūnų testų, kodėl vieni gyventojai nuo sausio 10-osios toliau galės juos naudoti galimybių pasui gauti, o kiti ne, nors medikai raginai šių testų išvis vengti.
COVID-19 persirgusi vilnietė Gražina skiepijasi naujame laikiname, prekybos centro mobiliame vakcinacijos centre.
„Atvykau vakciną padaryti, kad būčiau sveikesnė. – O kodėl prekybos centre? – O kodėl? O kur patogu? Žmonės važiuoja dėl patogumo, kur galima, kur eilių nėra“, – sako Gražina.
Prasidėjo nauja Nacionalinio kraujo centro skiepijimo akcija. Specialios komandos darbuosis dalyje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos centrų.
„Prekybos centras yra patogi žmonėms vieta. Tie, kas jau turi galimybių pasus, tai yra parduotuvių darbuotojai ir klientai, jie gali ateiti ir pasinaudoti tokia proga gauti vadinamąjį „boosterį.“ Tie, kas neturi galimybių paso, bet gyvena kažkur netoliese, tiesiog nori greičiau jį gauti ir gali nuo šiol patekti į prekybos centrą ir pasiskiepyti“, – teigia nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
„Tiesiog mėginamos visos priemonės, kurios dar buvo iki šiol nedarytos. Buvo laikotarpis, kai važinėjo mobilios komandos ir prie bažnyčių. Šiai dienai prekybos centrai viena iš tokių vietų, kur galima sudaryti galimybes dar pasiskiepyti“, – sako Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Taip apie atsiradusią galimybę atsiliepia gyventojai:
„Žymiai patogiau, žymiai patogiau bent jau man geografiškai.“
„Tikiuosi, kad žmonės vakcinuosis, įveiks pandemiją, viso gero.“
„Aš ne vilnietis, bet čia laikausi dabar Vilniuje, tai man gerai. Neplanavau, tik išgirdau, kad skiepija. Aš šiaip planavau parvažiuoti namo ir skiepytis po naujų metų.“
Nacionalinis kraujo centras planuoja ateityje sudaryti galimybę po skiepo atspausdinti gyventojams galimybių pasus.
„Planuojam tą daryti, bet šiandien dar ne. Po mūsų vakcinacijos žmonės galimybių pasą galės išsiimti jau šiandien per vieną dieną. – Kodėl ne iškarto? – Įvedus į sistemą ne visada iškarto yra sugeneruojamas. Ne mūsų kaltė, taip yra, gali užtruk pusvalandį, gali užtrukti valandą“, – aiškina D. Gutauskas.
Tam, kad skiepijimas prekybos centre virstų realybe, sveikatos ministras Dulkys turėjo leisti čia užeiti žmonėms ir be galimybių paso. Dėl to parduotuvių apsauginiams reikės dribti atidžiau nei anksčiau, stebėti ar žmogus be galimybių paso iš tikro nuėjo skiepytis, o ne apsipirkti.
„Čia bus dviguba tokia apsauga. Bus savanoriai nacionalinio kraujo centro, kita tai bus prekybos centro apsauga, kuri bus instruktuota nepraleisti žmonių, sekti, kad tik tie žmonės, kurie vakcinavosi, jie palauktų, sulauktų galimybės atsispausdinti pasą, kas trunka iki valandos“, – sako nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Įvedus naują tvarką ir dalies trečia doze neskiepytų žmonių galimybių pasams nustojus galioti, besiregistruojančių vakcinai srautai išaugo. Todėl vakcinacijos centruose nusidriekė eilės.
„Pirmadienį, antradienį turėjome rekordines dienas po 3500, vakar 3300, šiandien planuojam apie 3000. Tai pačiai dienai užsiregistruoti negali, nes praktiškai eilutė 2-3 dienoms yra užimta, bet atvyksta apie 300-400 neužsiregistravę ir mes juo mielai priimame ir paskiepijame“, – sako „Litexpo“ skiepijimo centro koordinatorius Darius Ulickas.
Kol valdžia žmones vilioja skiepytis patogiomis vakcinacijos vietomis, visuomenėje netyla diskusijos dėl antikūnų – serologinių testų ir galimybių paso. Vyriausybė vakar pritarė siūlymui nuo sausio 10-osios galimybių paso nebepratęsti žmonėms, kurie darosi tik serologinį antikūnų testą, bet nėra skiepyti trečiąja doze. Kilus pasipiktinimui, šiandien ministerija keisti sprendimo nesirengia.
„Serologiniai tyrimai yra skirti tik pasitikrinti, ar susidarė imunitetas, deja, tiems kurie yra pasiskiepiję nebėra prasmės serologinio tyrimo, reikia po 3, 4 ar 6 mėnesių darytis pastiprinančią dozę, ką ir rekomenduoja naujausiose savo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras“, – teigia A. Dulkys.
Valdžia šiuo pokyčiu nori paskatinti žmones skiepytis. Tačiau klausimas, kodėl nepasiskiepiję galės toliau naudotis galimybių pasu, kurį jiems suteikia antikūnų testas, lieka iki galo neatsakytas. Mat, valdžiai patariantys sveikatos ekspertai kritikuoja serologinių tyrimų naudą.
„Tie antikūnai apie kuriuos Jūs kalbat, kurie matuojami vienetais jie visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Tas manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmonių imuninę apsaugą nėra teisingas. Todėl ir visame pasaulyje, ir Europoje praktiškai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – sako nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė Ligita Jančorienė.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė aiškina, kad Lietuvos sprendimas naudoti antikūnų testus galimybių pasui grįstas ne mokslininkų nuomone, o tik politikų norais.
„Aš nesivelsiu į diskusijas. Galiu atsakyti, kad tai buvo politinis sprendimas ir iki šiol niekada nebuvo serologinis tyrimas, kuris galėtų būti kaip kriterijus vakcinacijai“, – sako L. Jančorienė.
„Vienas iš pagrindinių tikslų, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja vakcinos doze“, – kalba sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Ginreta Megelinskienė.
Anot sveikatos apsaugos ministerijos, šiuo metu daugiau nei 20 procentų Lietuvos gyventojų pasirinko pasiskiepyti sustiprinančiąją vakcinos nuo COVID-19 doze.
