73 metų Gema nuo koronaviruso skiepijasi sustiprinančia 3 doze ir sako, jei reiks – eis vakcinuotis ir 4-tą kartą. Moteris pyksta ir tikina nesuprantanti tų, kurie išvis nesiskiepija.
„Kodėl jie turi būti už visus durnesni? Nors jie save mato razumnesniais?“ – kalba Gema.
Taip atsiliepia kiti gyventojai:
„Čia neskausmingas tas skiepas, būtinas ir dėl kitų, ir dėl savęs.“
„Ir galimybių pasą turėti, ir europinį – dėl to trečias skiepas, tikėsimės, kad paskutinis.“
Paskutinę šių metų savaitę skiepytis sustiprinančia doze plūdo rekordiškai daug žmonių. Prieš Naujus metus Sveikatos apsaugos ministerija jau prabilo ir apie tai, kad kitąmet gali tekti nuo koronaviruso skiepytis ir ketvirtą kartą.
„Girdime vis daugiau kalbų ir ekspertų, kad gali reikėti kitų metų antrą pusmetį sustiprinančiosios ketvirtos dozės. Bet vėlgi tai yra kol kas kalbų lygyje, tyrimai vyksta. Žiūrime tą tarptautinę areną ir žiūrime, kokie bus rezultatai“, – teigia kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
O kol kas viso pasaulio epidemiologų akys nukreiptos į Izraelį, kuris ketvirtą skiepo nuo koronaviruso dozę patvirtino oficialiai. Ir taip Izraelis tapo pirmąja šalimi, pradėjusią antrąją revakcinaciją nuo COVID-19. Stebėdama Izraelio praktiką ir tyrimus Lietuva prognozuoja, kada skiepytis ketvirta doze bus kviečiami ir mūsų šalies gyventojai.
„Yra kalbama apie šaltąjį sezoną, šaltąjį periodą, kad, tarkim, rudens laikotarpiu, startuojant rudenį, gali tekti ir su 4-ąja doze. Papildomai kitų metų antram pusmečiui užsakėme milijoną „Comirnaty“ vakcinų. O per pirmą pusmetį atvyks virš 2 milijonų“, – sako J. Grebenkovienė.
Izraelis baimindamasis dėl spartaus omikron atmainos plitimo ketvirtuoju skiepu pradėjo skiepyti pažeidžiamiausias asmenų grupes – imunosupresinius pacientus. O sukaupusi daugiau tyrimų ir duomenų šalis žada plėsti asmenų ratą, kurie gaus ketvirtą dozę.
„Visuomet pradedamos skiepijimo programos nukreipiamos į didžiausios rizikos kontingentus, žmones, kurie potencialiai gali sirgti sunkiausiai ir gali mirti. Tai vyresni asmenys ir su sutrikusia imuninės sistemos funkcija“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.
O omikron atvejų augimo Lietuva laukia jau po Naujųjų metų – sausio viduryje. Šiuo metu yra patvirtinta dar 15 naujų omikron atvejų, kyla šimtai įtarimų dėl naujų užsikrėtimų. Panevėžio mokykloje įtariamas omikron atmainos protrūkis. Dar praėjusią savaitę koronavirusu užsikrėtė mokytoja, keturiems mokiniams taip pat diagnozuota infekcija, o izoliuotis iki kitų metų turi dar 68 mokiniai.
„Omikron atmaina po Lietuvą tikrai jau drąsiai vaikšto. Todėl tyrimai, jei yra protrūkis, jis būtų atliekamas ypatingai su dideliu dėmesiu ir tai dabar yra daroma. Tiek renkami kontaktiniai asmenys, tiek renkama visa informacija, kas su kuo bendravo ir visiems skiriama izoliacija, be galimybės ją nutraukti ar sutrumpinti“, – teigia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Omikronui jau plintant šalies viduje auga ne tik sergančiųjų, bet ir protrūkių skaičius. Šios dienos duomenimis jau yra virš pusės tūkstančio koronaviruso protrūkių visoje šalyje.
