Moteris sako, kad kiekvienas turi laisvą teisę rinktis, kuo nori tikėti, tačiau ji pati mano, kad ši liga – tikrai labai pavojinga.
Deimantė koronavirusu užsikrėtė vyrui sugrįžus iš komandiruotės: „Įtariame, kad jis užsikrėtė kelionės metu, nes buvo ir keletas persėdimų, na, o galbūt užsikrėtė pačios komandiruotės metu.“
Simptomai
Moteris sako, kad abu su vyru yra pasiskiepiję, tad jautėsi ganėtinai saugiai: „Tikriausiai skiepo dėka simptomai buvo silpnesni. Vyras grįžo ir po kelių dienų pajuto lengvą gerklės skausmą, tai iš pradžių net neįtarėm, kad tai galėtų būti COVID-19, nes simptomai buvo lengvo peršalimo lygio.
Po keleto dienų pradėjau sloguoti ir aš, nors prieš tai turėjau alergiją, kuri tęsėsi kelias savaites, tad kažkaip ir nesupratau, kai atsirado papildoma sloga. Tačiau vieną rytą prabudę pajutome peršalimo simptomus, kūnas buvo pavargęs.“
Deimantė suprato, kad peršalti negalėjo, nes beveik visą laiką praleidžia namuose su mažyliu. Tai suvokę, sutuoktiniai paprašė uošvių, kad iš vaistinės nupirktų ir atvežtų testus, patys suprato, kad niekur eiti jau nebegali. Poros testai buvo teigiami.
„Vėliau tik vyresnėliui buvo nedidelė sloga, nusprendėme, kad tikriausiai irgi bus užsikrėtęs, nes tiesiog namuose ištisai buvome visi keturi. Po kurio laiko padarėme jam testą ir jis buvo teigiamas.
Pirmas tris dienas jautėme nuovargį, šiek tiek pakosėjom, kadangi abudu turime kasmetinę alergiją, tai ta sloga kaip buvo, taip ir liko. Vaikai kelias dienas turėjo mažesnį apetitą, bet galbūt dėl to, nes tiesiog buvo uždaryti namuose ir negalėjo niekur išeiti“, – apie lengvus simptomus pasakoja Deimantė.
Nors simptomai ir nebuvo sunkūs, Deimantės šeimai teko izoliuotis keletą savaičių.
Buvo sunku psichologiškai
Pašnekovė neslepia, kad pati sudėtingiausia sirgimo dalis – izoliacija:
„Kalbėjome su vyru, kad kai susergi bet kokia kita liga, kad ir virusine, tai žinai, kad praėjus keletui dienų, kai savijauta pagerėja, gali nebebijoti, kad užkrėsi kitus ir gali būti laisvas. Tuo tarpu, šiuo atveju, mes buvome labai įbauginti, kad jokiais būdais negalime niekur išeiti iš namų, apart savo kiemo, negalime absoliučiai su niekuo kalbėtis gyvai. Ir kai suvoki, kad tavyje yra virusas, kuriuo gali užkrėsti kitą žmogų, o jis gali net ir numirti, tada pradedi tiesiog pats bijoti savęs.“
Moteris sako, kad po jos įrašo „Facebook“ daugelis žmonių parašė sakydami, kad išgyveno lygiai tokius pačius jausmus, jautėsi atskirti nuo visuomenės.
„Kai po visko išeini į lauką atrodo, jog visi žino, kad sirgai. Stengiausi pati visur būti su kauke, net ir ten, kur galima būti be jos. Norisi visiems pasiteisinti, kad viskas, aš jau nebegaliu jūsų užkrėsti, jau pasveikau. Tai psichologiškai ta visa informacija, tas NVSC nuolatinis kartojimas, kad iki paskutinės dienos galima užkrėsti kitus, labai stipriai paveikė.
Sėdi namuose uždarytas tarp keturių sienų, su atimta teise ką nors planuoti, kur nors išeiti. Esi įspraustas į tam tikrus laiko rėmus, pasveikus reikia dar ilgiau sėdėti, nes galbūt užsikrėtė vaikai. Na, psichologiškai ta izoliacija tikrai labai stipriai paveikia.“, – apie emocinius išgyvenimus kalba pašnekovė.
Neigiama aplinkos reakcija
Deimantė sako, kad net ir pasveikus atrodė, jog žmonės jų šeimos tarsi šalinasi. Tai pajuto, kai praėjus izoliacijai pasikvietė keletą draugų, pas save kieme, atšvęsti sūnaus gimtadienį.
„Ir iš tikrųjų buvo draugų, kurie pasakė, kad mūsų dar bijo, kad jiems nemalonu su mumis susitikti. Ir toks jausmas, kad kol kas niekas nenori su mumis susitikti, o kai esi kelias savaites prasėdėjęs namuose ir su niekuo nebendravęs, tai su žmonėmis susitikti noras yra dvigubai didesnis. Suprantu, kad turi praeiti pakankamai daug laiko, nes tikrai jaučiu, kad mūsų dar privengia“, – dalinasi pašnekovė.
Džiaugiasi, jog buvo pasiskiepijusi
Moteris neslepia, kad tiki, jog skiepas apsaugojo nuo daug sunkesnių simptomų:
„Esu sirgusi kiaulių gripu ir žinau, kaip mano kūnas reaguoja į virusus. Fiziškai sunkiai pernešu tokias ligas, ypač kai namuose yra du maži vaikai, kuriais reikia nuolat rūpintis, tad galvoju, kad jeigu ne skiepas, būtų buvę tikrai žymiai sunkiau, galbūt mums nebūtų prireikę ligoninės, bet fiziškai būtų buvę sunkiau rūpintis ne tik savimi, bet ir vaikais. Šiuo atveju džiaugiuosi, kad esu pasiskiepijusi.“
Paklausta, ką mano apie žmones, kurie neigia koronaviruso egzistavimą, Deimantė atsako, kad žmonių už jų pasirinkimą nesmerkia, bet pati puikiai suvokia, jog ši liga – pavojinga.
„Vieni žmonės neigia Dievo egzistavimą, kiti neigia ligos egzistavimą, nes tai yra įtikėjimo, informacijos pasirinkimo klausimas. Nesu iš tų žmonių, kurie smerkia tuos, kurie liga netiki ar netiki vakcina.
Turime draugų, kurių rate nebuvo sunkiai susirgusių ir jiems susidarė toks įspūdis, kad COVID-19 prasergama lengvai, o mes žinome variantų, kai jauni žmonės susirgo, numirė ir paliko mažamečius vaikus. Žinodama šią informaciją suvokiu, kad liga yra pavojinga, ji nėra pakankamai ištirta, kad žinotume, kaip su ja kovoti, suprantu, kad komplikacijos gali būti labai skaudžios“, – sako pašnekovė
Galiausiai Deimantė priduria, kad tvirtai tiki, jog vieni gali prasirgti ir nepajausti, kad sirgo, bet taip pat mano, kad kiti gali susirgti ir tai bus paskutinis dalykas, kurį jie nuveiks gyvenime.