Nuo pirmadienio Lietuvoje leidžiama skiepyti 12–15 metų vaikus. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad tai įmanoma ir tais atvejais, kai vaikų ir tėvų nuomonė dėl skiepo nesutampa.
„Jei vaiko ir tėvų ar globėjų nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa, tai vaikas turi teisę kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl išrašo, leidžiančio pasiskiepyti, pateikimo“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Tai prieštarauja Civiliniam kodeksui
Tačiau Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad nepilnamečiai vaikai negali už save priimti tokių sprendimų, nes visus sandorius dėl jų sudaro jų tėvai ar globėjai. Savo ruožtu SAM tvirtina, kad tokia tvarka įmanoma pagal Pacientų žalos įstatymą.
„Pacientų žalos įstatymas negali prieštarauti Civiliniam kodeksui. Iki 14 metų asmuo metu teisės sudaryti jokių sandorių. Sandorius sudaro tėvelis arba mama jo vardu, arba kartu. Civilinis kodeksas nenurodo jokių išimčių“, – tv3.lt kalbėjo I. Vėgėlė.
Tiesa, net ir sulaukus 14 metų, tėvai vis tiek taria lemiamą žodį.
„Civilinio sandorio asmuo iki 14 metų sudaryti negali. Nuo 14 iki 18 metų būtinas tėvų sutikimas. Yra keletas išimčių, na, pavyzdžiui, jeigu asmuo teisėtai sudaro santuoką iki to laiko, jis įgyja pilną civilinį veiksnumą“, – pabrėžė I. Vėgėlė.
Vis dėlto I. Vėgėlė pažymi, kad nuo 16 metų paaugliai gali savo vardu sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį.
Gali registruotis patys
Gegužės pabaigoje Europos vaistų agentūrai patvirtinus „Comirnaty“ vakciną 12–15 m. amžiaus vaikams nuo pirmadienio ja pradėti skiepyti ir Lietuvos paaugliai.
SAM įsakyme nurodoma, kad registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai, vaikams taip pat bus taikoma pilnos vakcinacijos schema.
Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.
Jeigu vaiko nuomonė dėl vakcinacijos nesutampa su tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų nuomone, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis dokumentuotų, jog asmuo gali teisingai įvertinti savo sveikatos būklę. Gavęs tokį dokumentą, vaikas gali savarankiškai registruotis skiepui ir pats atvykti į vakcinacijos centrą.
A. Dulkio patarėja: nepilnametis gali spręsti dėl reikiamų paslaugų
Nors Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra nuostata, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta portalui tv3.lt nurodė, kad nuostata dėl vaikų skiepijimo nuo COVID-19 teisiniu požiūriu nesikerta.
„Yra šio įstatymo nuostata, 3 punktas, kad nepilnametis pacientas, iki 16 m., kuris gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai įvertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus“, – sakė ji.
SAM vėliau patikslino, kad kai tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai neduoda leidimo vakcinacijai, vaikai gali kreiptis į savo gydytoją, kuris kreipiasi į gydytojų konsiliumą, o šis priima sprendimą dėl vaiko vakcinacijos nuo COVID-19 ligos.
„Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus“, – ministerija citavo įstatymas.
Lieka klausimų dėl masinės vakcinacijos
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo.
Kaip teigė VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, dar nėra vieningos nuomonės, ar vaikų skiepijimas reikšmingai prisidėtų prie viruso perdavimo stabdymo.
„Žinoma, kad jaunesnio amžiaus vaikai ir taip nedažnai perduoda virusą. Dar kitas klausimas, ar virusas keičiasi į tokią pusę, kad vaikams darosi labiau pavojingas. Aišku, jau dabar turime atvejų, kai persirgimas koronavirusu vaikams yra pavojingas, girdime apie pokovidinį sindromą. Pati žinau atvejų, kai tiek vaikai sunkiai sirgo pačia infekcija, tiek po jos liko pažeidimų. Taigi nėra taip, kad liga būtų vaikams visiškai nekenksminga. Bet dar yra klausimų, kurie reikalauja platesnių tyrimų ir pasvėrimo“, – aiškino mokslininkė.
Ji čia pateikė ir Izraelio pavyzdį, kur žadėta skiepyti paauglius, tačiau kurį laiką procesas buvo pristabdytas.
„Dabar Izraelyje jau priimtas sprendimas, kad rekomenduojama skiepyti paauglius, bet su tam tikromis išlygomis – pasveriant užsikrėtimo riziką, jei, pavyzdžiui, tėvai kažkur keliauja, todėl yra rizika užsikrėsti naujais viruso variantais, arba vaikas turi sunkių gretutinių ligų, antsvorio. Ir sprendimas nėra toks, kad dabar Izraelyje visi paaugliai skiepijami masiškai, yra nustatyti tam tikri prioritetai, tėvai gali jais vadovautis“, – kalbėjo imunologė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad kol kas apskritai trūksta duomenų, kokie vaikai iš tiesų atsiduria rizikos zonoje, kam COVID-19 kelia didžiausią grėsmę.
„Čia gali būti genetiškai nulemti dalykai, kurių dar nemokama patikrinti. Išties galbūt tikslinga būtų pirmiausia skiepyti rizikos grupes, kuriems grėstų sunkios komplikacijos. Bet kol kas nežinome, kokios yra tos rizikos grupės, nes kitą kartą vaikas gali būti sveikas, o jam išsivysto sunkios pokovidinės komplikacijos“, – aiškino A. Žvirblienė.
Vaikų skiepijimas padėtų populiaciniam imunitetui
Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu sako, kad čia svarbu apsibrėžti, kokių tikslų siekiama.
„Jei siekiame tikslo tik apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmonės – tiems, kuriems liga gali vystytis sunkiai, kurie pateks į ligonines, didės apkrovimas gydymo įstaigos, ir jie gali neišgyventi, tuomet orientuojamės į labiausiai pažeidžiamus žmones.
Galiu tik priminti, kad mirties tikimybė virš 85 m. asmeniui nuo kovido yra 630 kartų didesnį nei 18–29 m. asmeniui. Bet jei orientuojamės ir į kitą tikslą – eliminuoti viruso plitimą arba sustabdyti jį, tada turime siekti, kad būtų sudarytas neimlių virusui žmonių sluoksnis, kuris turėtų būti pakankamai, kad virusas negalėtų surasti naujo šeimininko“, – aiškino jis.
Pašnekovas priminė, kad jei iš pradžių skaičiuota, jog stabdyti COVID-19 plitimui reikėtų apie 70 proc. visos paskiepytos populiacijos.
„Tačiau panašu, kad su tais mutavusiais štamais, kurie plinta dar greičiau, šis procentas gali būti didesnis – gali reikėti 75–80 proc. Taigi nereikia būti ypatingu matematiku ar epidemiologu norint suskaičiuoti, kad čia kalbama ir apie vaikus. Nes atmetus jų populiaciją suaugusieji praktiškai turėtų būti paskiepyti arti 100 proc.“, – aiškino S. Čaplinskas.
