Šiuo metu yra nedaug patikimų duomenų, kurie galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau atlikti keli tyrimai ir apklausos, kurios nuteikia gana optimistiškai.
Ilgai užsiliekantis koronavirusas
„Ilgasis kovidas“ ir toliau išlieka šiokia tokia mįsle. Paprastai taip yra vadinami nauji arba besitęsiantys simptomai, kurie žmogų gali kamuoti praėjus savaitėms ar net mėnesiams po užsikrėtimo virusu, sukeliančiu Covid-19 infekciją.
Tai paveikia ne tik tuos asmenis, kurie persirgo sunkia viruso forma, bet ir tuos, kurių ligos eiga buvo lengva ir jie nepajautė beveik jokių simptomų. Skaičiavimai skiriasi, tačiau manoma, kad „ilguoju kovidu“ suserga maždaug 5–10 proc. koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Įprasti „ilgojo kovido“ simptomai yra dusulys, išliekantis kosulys, nuovargis arba nusilpimas ir smegenų veiklos sutrikimai dėl kurių pasidaro sunku susikaupti. Tačiau yra pranešama ir apie daugybę kitokių simptomų: nuo plaukų slinkimo ir spengimo ausyse, iki pasikartojančių bėrimų ant kojų pirštų ir menstruacinio ciklo pokyčių.
Mokslininkai taip pat nėra tikri, kaip reiktų apibūdinti šią ligą. Kai kuriais atvejais „ilgasis kovidas“ primena povirusinio nuovargio sindromą, kuris dažnai išsivysto persirgus dauguma bjaurių virusinių infekcijų, pavyzdžiui, gripu. Tačiau kitų žmonių simptomai yra panašesni į nuolatinio organų pažeidimo padarinius, todėl yra bandoma suprasti, ar „ilgasis kovidas“ galėtų būti susijęs autoimunitetu.
Jeigu toks spėjimas pasitvirtintų, tai reikštų, kad ši infekcija kai kuriems gali nulemti per stiprų imuninės sistemos atsaką, primenantį autoimunines ligas.
„Ilgasis kovidas“ ir vakcinos
Jeigu šiuo metu sergate „ilguoju kovidu“ ir galvojate, ar vertėtų pasiskiepyti, jus tikriausiai sudomins įdomūs įrodymai, kad vakcina gali padėti palengvinti įvairius simptomus.
2021 m. gegužės mėnesį Ekseterio ir Kento universitetų Jungtinėje Karalystėje paskelbtoje apklausoje sudalyvavo daugiau nei 900 žmonių, kurie atsakė į klausimus apie jų patirtį su „ilguoju kovidu“ po pasiskiepijimo. Pasirodo, kad 56,7 proc. pacientų simptomai pagerėjo. Kai kurie teigė, kad jų jaučiami simptomai apkristai išnyko, kiti sakė, kad dingo tik tam tikri ligos požymiai. Tiesa, 18,7 proc. atsakiusiųjų teigė, kad po pasiskiepijimo jų sveikata tik dar labiau pablogėjo, o 24,6 proc. pranešė nepajautę jokių pasikeitimų. Tačiau net ir tokie rezultatai yra gana perspektyvūs.
„Girdėjau, kad pagerėjo kai kurių žmonių smegenų funkcija, kiti nebepatiria virškinimo trakto problemų, treti sako, kad jų nebekankina dusulys, su kuriuo jie gyveno dar nuo tada, kai jiems buvo diagnozuotas COVID-19,“ – sakė Akiko Iwasaki, imunobiologijos profesorė Yale universitete, renkanti patikimus duomenis apie pasiskiepijimo poveikį „ilgajam kovidui“.
Profesorė A. Iwasaki teigė, kad tokiais atvejais vakcinos padeda imuninėms sistemoms susitvarkyti su organizme užsislėpusiais virusais. Arba vakcina padeda pristabdyti imuninės sistemos kovą su virusu, ir taip neleidžia jai išsekti.
Dar mažiau informacijos turime apie tai, ar koronavirusu po pasiskiepijimo užsikrėtę asmenys užsitęsusius simptomus patiria rečiau. Štai ką apie tai žinome dabar.
Neseniai „bioRxiv“ paskelbtame moksliniame straipsnyje, kurio, tiesa, dar nėra patikrinę kiti šios srities ekspertai, tyrėjai pabandė atsakyti į klausimą, ar pasiskiepiję žmonės turėtų nerimauti dėl tikimybės susirgti „ilguoju kovidu“. Mokslininkai „Facebook“ grupėje, skirtoje palaikyti asmenis, sveikstančius po Covid-19 infekcijos, paskelbė apklausą apie užsitęsusius šios ligos simptomus. Iš beveik 2 tūkst. pilnai pasiskiepijusių apklausos dalyvių, 44 žmonės pranešė po pasiskiepijimo susirgę simptomine COVID-19 infekcija, o 24 jų teigė patyrę „ilgąjį kovidą“.
Tiesa, „Facebook“ apklausa tikrai nėra pats patikimiausias informacijos rinkimo būdas, tačiau šis darbas yra vienas iš nedaugelio, nagrinėjančių būtent šį klausimą.
Delta atmainos pavojus
Tiesa, šis klausimas pasidaro daug sudėtingesnis, kai prisimename SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19, atmainas. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad delta atmainos užkrečiamumas yra daug didesnis, o tai paaiškina, kodėl ji taip greitai išplito visame pasaulyje. Taip pat atsirado duomenų, patvirtinančių, kad skiepai galimai yra ne tokie veiksmingi, apsaugant nuo delta atmainos sukeltos infekcijos.
Vėlgi, lieka neaišku, kaip tai yra susiję su „ilguoju kovidu“. Nepaisant to, delta atmainos pavojus kaip tik turėtų paskatinti žmones pasiskiepyti. Nors atvejai, kai Covid-19 infekcija suserga pasiskiepiję žmonės dažniau pasitaiko užsikrėtus delta atmaina, vakcinos ir toliau veiksmingai sumažina sunkios ligos eigos ar patekimo į ligoninę riziką. Yra įrodymų, kad simptomų nejaučiantys ar lengvesne infekcijos forma persirgę asmenys pasveiksta daug greičiau, o tai tik dar viena priežastis, kodėl yra verta pasiskiepyti.
