„Užkardyti ligą būtų labai lengva elgiantis labai griežtai. Bet tada būtų pasekmės kitose srityse“, – portalui tv3.lt sakė Šiaulių miesto meras. Jis siūlė Lietuvai atsigręžti į Norvegijos patirtį ir skatinti žmones vakcinuotis savo noru.
Atsipalaidavę kelionėje šiauliečiai parveža virusą namo
Liepos 23 d. Šiaulių miestas peržengė „rausvosios“ C1 zonos ribas – per paskutines 2 savaites 100 tūkst. savivaldybės gyventojų teko 103,1 nauji Covid-19 atvejai.
Šiaulių meras Artūras Visockas Covid-19 situaciją mieste apibūdino kaip kintančią iš inercijos. Jo teigimu, jau prieš 3 mėnesius buvo galima nuspėti, kad užsikrėtimų skaičius vasarą šoktelės į viršų.
„Prognozavome <...>, kad prasisukus atostogų sezonui, šiauliečiams grįžus iš Palangos, turėsime vėl labiausiai užsikrėtusį miestą. Dabar Klaipėda mus lenkia situacija. Nieko čia stebėtino – žmonės atsipalaiduoja, pusė Šiaulių yra Palangoje“, – portalui tv3.lt sakė Šiaulių meras.
A. Visocko teigimu, koronavirusą mieste platina ne tik grįžę poilsiautojai – Covid-19 židiniai plieskiasi Šiaulių gamybos ir prekybos bendrovėse.
„Tarkime, žmogus grįžta iš atostogų, <...> pabendravęs labai šiltai būryje, ir atveža ligą į gamybos įmonę. Ir ten ji plinta. Norint ją sustabdyti, reikia uždaryti visą cechą arba ieškoti optimaliausios išeities“, – dalinosi meras.
Reikia atidžiau stebėti verslą
Meras tvirtino, kad Lietuvai reikėtų tvirtai paimti vadžias į rankas – apsispręsti, kaip mažinti užsikrėtimų skaičių verslo sektoriuje. Pasak jo, valdžia kol kas sąmoningai delsia stabdyti įmonių darbą, nes šitaip į šalies biudžetą plauktų mažiau lėšų.
„Šiauliuose visi pagrindiniai židiniai, kurie atsiranda, yra gamybos, prekybos įmonėse. Reikia apsispręsti, ką su tuo daryti. Ar vis dėlto griežtai stabdyti, kai pasieksime tam tikrą ribą, ar toleruoti ir balansuoti. Visas mūsų gyvenimas, ypač <...> mokyklos, ligoninės yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o biudžetui reikia pinigų, kurie atsiranda per mokesčius“, – svarstė A. Visockas.
Šiaulių meras ragino labiau kreipti dėmesį į verslą, nes būtent gamybos, prekybos įmonėse atsiranda viruso epicentrai. „Kyla klausimas – iki kokio lygio reaguoti, <...> siekiant nepakenkti bendrai Lietuvos finansinei sistemai. Kiekvienas sustabdytas verslas yra nesumokėti mokesčiai. Šioje vietoje Vyriausybė ir savivalda visada turi dilemą, ką daryti“, — komentavo jis.
Šiaulių meras ragina lygiuotis į Norvegiją
Paklaustas, kaip dar gerintų Covid-19 padėtį Šiauliuose, meras atsakė, kad miestas nesnaudžia – esant pavojui, yra pasirengęs reaguoti greitai.
„Reikia žiūrėti ne į skaičius, o kokios yra pasekmės. Jeigu matysime, kad ligoninė jau nebegalėtų ateityje susitvarkyti su srautais, tai akivaizdu, kad vėl teks priimti griežtus sprendimus stabdyti miesto gyvenimą. <...> Praėjusiais metais Lietuvoje mes patys pirmieji uždarėme švietimo sistemą <...> Jeigu tas dalykas kartosis, mes vėl tai padarysime niekieno neraginti ir vėliau vėl būsime mažiausiai sergantis miestas“, – sakė A. Visockas.
Jis nurodė, kad skiepijimo apimtys Šiauliuose panašios, kaip ir visoje Lietuvoje – t. y., susidomėjimas vakcinomis pamažu mąžta. Meras įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudinga sekti užsienio valstybių pėdomis – suteikti žmonėms pagalbą, jei po skiepo pasireiškia šalutiniai poveikiai. Tai būtų paskata vakcinuotis.
„Vakar pateikiau pasiūlymą eiti Norvegijos keliu. <..> Ši šalis sako: „Jeigu bus skiepo žala, mes ją nagrinėsime.“ Ten 77 įvykiai registruoti, 3 žalos bus apmokėtos. Tokiu būdu valstybė, prisiėmusi atsakomybę, sukelia didelę vertę. Tada žmonės įgauna garantą ir eina skiepytis. O Lietuvoje pakankamai daug žmonių yra, kurie norėtų pasiskiepyti, bet abejoja dėl visokiausių išgirstų istorijų ir niekas negarantuoja, kad jiems bus pagelbėta“, – dalinosi meras.
A. Visockas tiki, kad valstybė turi ir teisiškai, ir morališkai remti gyventojus, kad šie imtų skiepytis masiškai.
„Tarkime, žmogus patirs žalą, negalėdamas eiti į darbą, nes nesutiko skiepytis iš baimės ar dėl gretutinių ligų. Vadinasi, reikia jam atlyginti prarastas pajamas. <...> Vakcinos gamintojas neprisiima atsakomybės, bet valdžia kompensuos susidariusias žalas. Tos žalos būtų nedidelės, palyginus su nuostoliais, kuriuos patiriame dabar. Tokiu būdu valstybė laimėtų“, – samprotavo A. Visockas.
Vargu, ar skiepijimas per prievartą suveiktų
Saulės miesto vadovo manymu, skiepijimas per prievartą sukeltų atvirkštinę reakciją – gyventojus dar labiau atbaidytų nuo skiepo. Pirmiausia, reikėtų rodyti pagarbą visiems visuomenės sluoksniams ir ieškoti bendros kalbos, sakė A. Visockas.
„Aš siūlyčiau išnaudoti visas galimybes, kurios yra neprievartinės. <...> Dabar Lietuva yra suskaldyta ir skaldoma toliau. <...> Žmonės yra vadinami antivakseriais, tai skamba iš aukštų politikų lūpų, jie vadinami plokščiažemiais ir visaip pravardžiuojami. Patyčios sklando ore, o vėliau tu kreipiesi į tuos pačius žmones, sakydamas: „Mes truputį iš jūsų pasityčiojome, o dabar eikite skiepytis.“ Kaip tu pasieksi rezultatą? Niekaip“, – nurodė jis.
Kad žmonės norėtų vakcinuotis, valstybė turi imtis solidžios pozicijos ir ją demonstruoti. Skiepijimo politika turi būti vienoda visose savivaldybėse, o dabar to nėra, apgailestavo A. Visockas.
„Jeigu keliausime taip, kaip yra dabar, tai neliks kitos galimybės, kaip tik prievartos mechanizmas. Ar pavyks tas mechanizmas, nesu tikras“, – abejojo jis.
Stebės šeimas, kuriose įsižiebė Covid-19 židinys
Skuodo rajono savivaldybė taip pat pakliuvo į „raudonų“ Lietuvos regionų sąrašą. Į C2 epidemiologinę zoną patenkama, kai susirgimų rodiklis per 2 savaites 100 tūkst. gyventojų yra 150–200, o teigiamų tyrimų dalis vyrauja tarp 4–10 proc. Tiesa, užsikrėtimų rodiklis Skuode yra kiek mažesnis – 83, tačiau teigiama tyrimų dalis siekia lygiai 4 proc.
Portalas tv3.lt susisiekė su Skuodo rajono meru Petru Pušinsku. Jis minėjo, kad Covid-19 situacija regione itin neramina. Trečiadienio duomenimis, Skuode fiksuoti 7 nauji atvejai, o ketvirtadienį – dar du užsikrėtimai Covid-19 liga.
„Mano žiniomis, tai yra šeimos atvejai. Jeigu sėkmingai seksis lokalizuoti tos šeimos kontaktus, tikiuosi, situacija nepablogės“, – sakė Skuodo meras.
Visgi kai kurie atvejai į Skuodo rajono sergamumo statistiką įtraukiami net tada, kai Skuode registruotas gyventojas iš tikrųjų gyvena kitoje Lietuvos vietoje, dažniausiai didmiestyje.
„Realiai gyvena kažkur mieste, ar Klaipėdoje, ar Vilniuje, ar Kaune, ar kitur. Daug gyventojų tokių yra, ypač jaunų, kurie išvažiuoja studijuoti. Vieną atvejį turėjome, kai gyvena kitame mieste, bet yra registruotas pas mus ir tas susirgimas skaitosi mūsų“, – teigė P. Pušinskas.
Paklaustas, kaip malšina koronavirusą Skuodo regione, meras nurodė, kad jau ėmėsi priemonių. „Esame <...> šnekėję su pareigūnais, kadangi jau yra židinukai šeimose, kad policija stebėtų dėl izoliacijos, kad virusas neplistų plačiau“, – komentavo jis.
Palaiko idėją, kad nesiskiepijantys tuštintų pinigines
P. Pušinskas tvirtino, kad reikia didinti vakcinacijos mastą: „Susirgimų plitimą galime stabdyti bendromis jėgomis.“
Vis dėlto Skuodo rajone nelabai noriai žmonės skiepijasi, minėjo meras. „Antivakseriai daro savo, bet paskutinėmis dienomis vėl šioks toks pagyvėjimas yra. Pagal vakcinavimą mūsų savivaldybė, kaip ir visa vakarų Lietuva, yra prie galo su vakcinavimu“, – nurodė P. Pušinskas.
Šiuo metu Skuodo rajono savivaldybėje pilnai pagal planą pasiskiepijo 35,8 proc. gyventojų.
Paklaustas apie privalomas vakcinas, meras atsakė: „Visgi orientuočiausi į savanorišką skiepijimą.“ Tačiau jeigu vėl grėstų karantinas, P. Pušinskas pritartų, kad atsisakantys skiepo susidurtų su tam tikrais apribojimais. O dėl sveikatos būklės negalintiems pasiskiepyti turėtų būti taikomos išimtys, dėstė mintis jis.
„Einant prie griežtesnių sankcijų, aš palaikyčiau Vilniaus mero poziciją, kad asmuo pats iš savo kišenės apmokėtų gydymą, jei piktybiškai nesivakcinuoja“, – sakė P. Pušinskas.
Apie Covid-19 testų apmokestinimą Skuodo meras atsiliepė taip: „Galimas ir šitas variantas.“
„Jeigu valstybė sudaro sąlygas apsisaugoti, investuoja į tai pinigus ir žmogus piktybiškai atsisako tos pagalbos, tai kodėl mes, kiti mokesčių mokėtojai, turime mokėti už jo gydymą?“, – svarstė Skuodo meras.
Už mokamų Covid-19 testų įvedimą anksčiau pasisakė ir kitų savivaldybių – Klaipėdos miesto, Rietavo, Šilutės rajono – merai.
Epidemiologinis žemėlapis nusidažo vis kitokiomis spalvomis
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje pamažu keičiasi epidemiologinė situacija – bent pagal naujus atvejus ir teigiamą tyrimų dalį vis daugiau savivaldybių nusidažo raudona ir geltona spalva.
Penktadienį skelbiamais statistikos duomenimis, raudonoje arba rausvoje zonoje rikiuojasi Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šiaulių savivaldybės. Tačiau yra ir gerų žinių – Rietavas grįžo į geltonąją zoną.
8 savivaldybėse 2 savaites naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
Penktadienį Lietuvoje fiksuotas atvejų šuolis – Covid-19 ligą patvirtino 223 asmenims.