Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.) jau patenka ir Šiaulių miesto savivaldybė, kur naujų atvejų rodiklis šiuo metu siekia 103,1.
Pirmose vietoje lieka „rausvosios“ Klaipėdos miesto (152,3), Palangos miesto (121,8), Kretingos rajono (115,2) savivaldybės.
Tuo metu Šilutė ir Skuodas priklauso C2 raudonajai epidemiologinei zonai, kai naujų atvejų skaičius siekia 150–200, o teigiamų tyrimų dalis – iki 10 proc. Naujų atvejų skaičius Šilutės rajone siekia 113,3, o teigiamų tyrimų dalis lygi 4,8 proc. Skuode pirmasis rodiklis yra mažesnis – 83, tačiau teigiama tyrimų dalis siekia lygiai 4 proc.
8 savivaldybėse 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.
Naujas atvejų šuolis
Taip pat penktadienį fiksuotas naujų atvejų šuolis – 223 užsikrėtimai koronavirusu. Nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 51,6, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,8 procento. Taigi visa šalis pagal šiuos rodiklius jau patenka į geltonąją B2 zoną.
Primenama, kad lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai. B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
Šalyje atlikti 5939 molekuliniai (PGR) ir 3990 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 541 žmogus, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1353.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4409 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9007 mirtys.
Pirma doze vakar paskiepyta net virš 11 tūkst.
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 16 tūkst. 411 žmonių: 11 tūkst. 439 iš jų gavo pirmąją, o 4972 – antrąją skiepo doze, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 336 tūkst. 272 žmonės, visiškai – 1 mln. 200 tūkst. 803.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 61,3 proc., 45–54 metų grupėje – 55,5 proc., 35–44 metų grupėje – 54,1 proc., 25–34 metų grupėje – 46,8 proc., 16–24 metų grupėje – 44,8 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12,4 procentų.
Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,8 proc. žmonių – 0,4 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 379 tūkst. 555 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 463 tūkst. 23 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 916,5 tūkst. vakcinos dozių.
Dulkys: atidžiau turėtume sekti kitus rodiklius
Nepaisant augančių naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiams, specialistai pažymi, kad ne tai turėtų būti svarbiausias rodiklis vertinant pandeminę situaciją.
„Ką labiausiai norėtųsi akcentuoti, kad dabar atidžiau turėtume sekti kitus rodiklius tuo metu, kai šalys jau turi vakcinas, yra didelės bendruomenės paskiepytos. Tai yra tai, kokia situacija ligoninėse, kokie hospitalizacijos rodikliai, kiek turime sunkių ligonių, kokia situaciją reanimacijos lovose“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras Arūnas Dulkys.
Kaip nurodė jis, ši analizė vyksta ir šiandien šie skaičiai dar yra labai nedideli.
Kaip portalui tv3.lt aiškino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t.
„Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus“, – kalbėjo ji.
Ruošiasi svarstyti naujas priemones
Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas.
Nepaisant augančio sergamumo COVID-19, ministras „karantino“ sąvoką vadina praeities žodžiu.
„Man atrodo, kad tai praeities žodynas. Man atrodo, kad su tuo žodžiu „karantinas“ nežinau, ar beverta diskutuoti. Dabar reikia žiūrėti konkrečių priemonių, kurias mes taikome, turinį, nes daugybę priemonių mes šiuo metu taikome, kai yra ekstremaliosios situacijos statusas, bet jos buvo ir karantino metu“, – akcentavo A. Dulkys.
Kalbėdamas apie karantino režimą, A. Dulkys tvirtino, kad tam tikri apribojimai gali laukti tik nesiskiepijusių gyventojų.
„Jeigu kas nors nori kalbėti apie pandemiją, tada, matyt, reikia pabrėžti, kad tai yra ne apskritai pandemija, bet nepasiskiepijusiųjų pandemija. Jeigu kažkam norisi Lietuvoje kalbėti apie karantino statusą ar karantiną, tai pradėkime nuo to, kad tai yra nepasiskiepijusiųjų karantinas“, – kalbėjo ministras.
