cholesterolis

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip savarankiškai namuose pasigaminti natūralią ir itin veiksmingą priemonę cholesterolio mažinimui ir riebalų deginimui, naudojant tik sodos bikarbonatą. Šis naminis receptas yra išties nuostabus – net ir medikai jį rekomenduoja žmonėms, turintiems aukštą cholesterolio lygį kraujyje. Šios priemonės gamyba susideda iš dviejų paprastų žingsnių, o naudojami ingredientai yra lengvai prieinami kiekvienam.

Arterijomis po visą kūną išnešiojamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis prisotintas kraujas. Sveikos arterijos yra stiprios, lanksčios, tamprios ir neaplipusios riebalais. Tačiau kai pastarieji dariniai ima kauptis būtent šio tipo kraujagyslėse, jos gali užsikišti ir sukietėti, dėl ko sutrinka kraujotaka ir išsivysto arteriosklerozė, rašo awarenessremedies.com. Tiesa, viso to galima išvengti propaguojant sveiką gyvenimo būdą.

Kiekvieną savaitę pasirodo vis nauja informacija apie sveikatai naudingas grožio ir kitokias procedūras. Akupunktūra, hipnozė ir kiti ne pigiai kainuojantys malonumai, teigiama, gerina gyvenimo kokybę. Šiuo metu natūralios medicinos propaguotojai ir jogos treneriai liepia prisiminti jau senai gyvuojantį dalyką – pirtis.

Jei ir taip valgote daug šiame straipsnyje pateiktų maisto produktų, nekeiskite savo mitybos įpročių, tačiau jei jūs sveiką mitybą suprantate kiek kitaip ir vietoj dvigubo kiekio sviesto ant spragėsių dedate tik tiek, kiek priklauso, pats metas susiimti. Sužinokite, kokite maisto produktai naudingi jūsų sveikatai ir mažina padidėjusį cholesterolio kiekį. Per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus.

Su amžiumi daugybę žmonių kankina kalkėjančios kraujagyslės ir prastėjanti kraujotaka. Dėl netinkamo gyvenimo būdo, per mažo aktyvumo, rūkymo ir kitų priežasčių, kraujagyslių sienelės ima kalkėti labai sparčiai.  Vis dėlto šią situaciją galima pagerinti natūraliais būdais. Tereikia vartoti šiuos produktus ir jūsų savijauta pagerės, o kraujagyslės taip sparčiai nekalkės. Česnakai Jie nuo neatmenamų laikų naudojami širdies ligoms gydyti ir aukštam kraujospūdžiui reguliuoti.

85-erių moteris iš Didžiosios Britanijos prisipažįsta esanti laiminga. Ji du kartus per dieną geria specialų mišinį ir niekada nėra turėjusi problemų dėl kraujospūdžio ir cholesterolio. Moters teigimu, jos net nekankina jokios jos amžiui būdingos ligos. Išbandykite šį receptą kuo greičiau, kad ir jūs būtumėt sveiki, žvalūs ir laimingi.  Jums reikės: 1 šaukštelio citrinų sulčių, 1 šaukšto medaus, 1 griežinėlio imbiero (sutarkuokite), 1 šaukšto obuolių acto.

Visoje Europoje širdies ir kraujagyslių ligos atsakingos maždaug už 50 procentų visų mirčių, o sergamumo jomis rodikliai Lietuvoje – vieni didžiausių senajame žemyne. Šiandien minėdami Pasaulinę širdies dieną, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad sergančiųjų amžius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, o pacientai dažnai nepakankamai suvokia šių ligų keliamą grėsmę gyvybei. Prevencijai ir kovai su liga – tie patys metodai Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc.

Padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Virginija Rudienė atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu laiku diagnozuoti cholesterolio padidėjimą ir kraujo lipidų santykio sutrikimą. Kiekvienas žmogus turi įsisąmoninti, kokia rizika gresia, atitinkamai koreguoti savo gyvenimo būdą, atsisakyti įpročių, žalojančių širdies ir kraujagyslių sistemą, ir reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Europos Aterosklerozės draugija rugsėjo 24-ąją skelbia šeiminės hipercholesterolemijos diena ir informuoja, kad tai yra sunki, laiku nediagnozuojama liga, ankstyvos aterosklerozės riziką padidinanti 10-20 kartų. Žmonijos istorijoje tai pati dažniausia iš visų autosominiu dominantiniu keliu paveldimų būklių. MTL cholesterolio koncentraciją organizme reguliuoja genai. Patologiją dažniausiai sukelia mutacijos LDLR, APOB ir PCSK9 genuose.

Sertifikuota mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi savo sezoninės virtuvės įspūdžiais. Gegužės pabaiga ir visas birželis iki liepos mėnesio- tai labai trumpas smidrų (šparagų) sezonas. Smidrai nėra man labai įprasta daržovė, bet skamba ir atrodo skaniai. Taigi vieną savaitgalį užsukusi Smidrų festivalį nusipirkau porą ryšulėlių. 100 gramų smidrų turi net 12 proc. reikiamos paros normos geležies, vario 12 proc. vitamino K – 52 proc., o vitamino A – 15 proc.

Daugiau „gerojo“ (didelio tankio) cholesterolio ir mažiau „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio – sveikesnė širdis. Bet šioje praktikoje yra ir išimčių. Ankstyvoji kraujotakos ligų diagnostika tapo efektyvesnė pradėjus naudoti išplėstinį cholesterolio tyrimą - lipidogramą. Ji atliekama paimant kraują iš venos ir parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir kitų kraujo riebalų – trigliceridų koncentraciją.

Sočiuosius, gyvuliniame maiste esančius riebalus pakeitus sveikesniais, tikimybė susirgti širdies ligomis sumažėja penktadaliu, rodo JAV atliktas tyrimas. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų išvados papildo duomenis apie polinesočiųjų riebalų naudą. Šių riebalų turi šaltavandenės riebios žuvys, jų taip pat yra saulėgrąžų, sėmenų, sojos pupelių aliejuose bei graikiniuose riešutuose.

Įprasta manyti, kad širdies ir kraujagyslių susirgimai – tai dažniausiai vyrų ligos. Tačiau ir moterys serga hipertonija, aritmija, stenokardija. Be to, jos pripranta prie padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ydos ir vėžio (dabar dar ir AIDS) bijo daug labiau. Remdamiesi statistika, galime sakyti, jog baisiausias moterims pieno liaukų vėžys buvo 1-os iš 28-ių mirčių kaltininkas, o širdies susirgimai – 1-os iš 2-jų.

Širdį drąsiai galima vadinti pagrindiniu žmogaus kūno organu. Bet ar visuomet pasirūpiname, kad šis organizmo variklis tinkamai veiktų? Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė, paklausta, kokie mitai apie širdies ligas sklando visuomenėje, atsakė: „Manoma, kad širdies ligos dažniau kamuoja vyrus. Tikima, kad moterims infarktas ir insultas gresia rečiau, nes jas apsaugo estrogenai.

Visada aktyvią ir energingą politikę Kazimierą Prunskienę ištikęs insultas priminė, kad šis pavojus gali grėsti bet kam. Lietuvoje insultas kasmet pakerta apie 16 tūkstančių žmonių. Kadangi liga pavojinga gyvybei ir ištikus insultui nepaprastai svarbi tampa kiekviena minutė, reikia žinoti, kaip jį atpažinti ir sumažinti galimą riziką. Kas yra insultas? Insultas (lot. insulto – šokinėju) – ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas (kraujo išsiliejimas smegenis ir kt.), sukeliantis smegenų audinio žūtį.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – tai, ko nenori niekas girdėti. Vis dėlto sėslus, nesveikas gyvenimo būdas lemia, kad su šia problema tenka kovoti vis dažniau. Jo padidėjimą kraujyje taip pat lemia paveldimumas, sutrikusi inkstų, kepenų, skydliaukės veikla. Prie šios ligos prisideda ir rūkymas, antsvoris, nutukimas ir, kaip minėta, netinkamas maitinimasis. Blogiausia, kad daugelis iš karto skuba griebtis medikamentų, kurie visų pirma yra cheminės medžiagos.

Suvalgyti riebalai virsta ne tik nereikalingais kilogramais, bet ir užkemša kraujagysles sukeldami mirtinas ligas, įspėja medikai. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. Jeigu su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tai apie riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja.

Amžini ginčai dėl kiaušinių naudos ir žalos žmogaus organizmui krypsta kita linkme. Dar visai neseniai gydytojai ir mokslininkai nuolat perspėdavo nepadauginti šio maisto gąsdindami padidėjusiu cholesteroliu. Tad koks iš tiesų tas kiaušinis? Sveika jį valgyti, ar ne? Kiek ir kaip dažnai? Lietuvos dietologai tikina, kad tai žmogui naudingas produktas, mat organizmas geba įsisavinti net 97 procentus kiaušinio maistinės vertės. Jo sudėtyje gausu geležies, amino rūgščių, vitaminų.

Cholesterolis – grėsmingai skambantis žodis visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Tačiau sveikatos specialistai teigia, kad daugelis mūsų apie jį vis dar žinome per mažai. Derėtų atsiminti, kad visų cholesterolio rūšių – jų yra net trys – saikingi kiekiai sveikam žmogui yra būtini. Organizmui cholesterolio reikia kaip statybinės, energetinės medžiagos, jis taip pat būtinas hormonų gamybai, smegenų ląstelėms.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Statistiškai lietuvis per metus suvartoja 77 kilogramus mėsos. Pagal šį rodiklį, 177 pasaulio šalių esame 36-ti. Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, tai nėra blogai. Esą labiau neramina suvartojamos kiaulienos kiekis. „Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos.

Cholesterolis – riebi medžiaga, randama visose gyvose ląstelėse. Jo perteklius organizme nėra laikomas liga, tačiau ilgą laiką nesiimant jokių priemonių, gali išsivystyti į sveikatai pavojingus negalavimus. Kardiologai teigia, kad išvengti hipercholisterinemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje) padeda aktyvus gyvenimo būdas ir žalingų įpročių atsisakymas, tačiau svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – sveika mityba, pagrįsta neriebiu ir nekaloringu maistu.

Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti? Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greit nebestebins ir Lietuvos gyventojų.

Egzistuoja mažiausiai tuzinas priežasčių vertinti kiaušinius ne tik kaip populiarų ir universalų maisto produktą. Pastaraisiais metais kiaušiniams buvo priskirta daugybė nuodėmių. Tačiau net ir tuomet gydytojai dietologai primygtinai kartojo, jog visiškai vengti šio produkto negalima. Juk kiaušiniuose yra daugybė organizmui būtinų maistingųjų medžiagų – pradedant pagrindiniais vitaminais bei mineralais, baigiant antioksidantais, saugančiais nuo labai rimtų ligų.

Tradicinė Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro šiltojo laikotarpio akcija „Keliaujanti sveikatos palapinė“ jau pradėjo penkto sezono išvykas. Kai prieš kelias savaites pasklido informacija, kad šiemet palapinė prisideda prie seniūnijų sporto švenčių, biuro specialistai sulaukė priekaištų taip skriaudžiantys gyvenančiuosius ne seniūnijos centruose.

Visi esame girdėję, kad keliaudamas per arterijas cholesterolis prilimpa prie kraujagyslių sienelių, trukdo tekėti kraujui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį. Kuo mažiau riebalų mūsų valgiaraštyje – tuo daugiau šansų išvengti cholesterolio ir su juo susijusių problemų. Tiesa, tik nedaugelis žino kitus patvirtintus faktus apie cholesterolį. Pavyzdžiui, net jei visai atsisakysite cholesterolio turinčių produktų, organizmas jo pasigamins pats.

Moksliškai įrodyta, kad žuvis naudinga  mūsų psichikai. Vis dėlto, dauguma žmonių daro prielaidą, kad žuvį reikėtų vartoti 1 – 2 kartus per mėnesį. Svarbu žinoti, kad žuvies produktai yra maistas mūsų smegenims. Žuvyje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios gerina smegenų veiklą. Tačiau mūsų organizme naudingosios omega – 3 riebalų rūgštys pačios nesigamina, taigi turėtume žuvies produktus įtraukti į savo racioną 1 – 2 kartus per savaitę.

Panašu, kad cepelinų su spirgučiais poreikis lietuviams perduodamas iš kartos į kartą. Mes, mūsų tėvai ir seneliai – visi mėgstame sočiai pavalgyti. Skirtumas tas, kad mūsų protėviams teko sunkiai dirbti laukuose, o dabar daug vyrų dirba sėdimus darbus biuruose ir visur keliaujame automobiliu. Kūnas nebesuspėja sunaudoti visų gaunamų medžiagų, taigi susiduriame su antsvoriu ir, dažnai, padidėjusiu cholesteroliu.

Rugsėjis – naujų mokslo metų ir darbų pradžia. Ne paslaptis, kad energija, gebėjimas susikaupti, mąstyti ir net priimti tinkamus sprendimus labai priklauso nuo to, ką valgome pusryčiams, pietums, vakarienei ir kuo užkandžiaujame per darbo pertraukėles.

Sergantiesiems širdies ligomis nepatariama valgyti daug kiaušinių. Rekomenduojamas kiekis – ne daugiau kaip du kiaušiniai per savaitę. Kiaušinių tryniuose yra nemažas cholesterolio kiekis – apie 211 mg. Tiesa ir tai, kad riebūs produktai didina cholesterolio kiekį kraujyje. O tai didina trombų atsiradimo ir širdies smūgių riziką. Tačiau, pasak dietologų, etiketės „Pavojinga širdžiai“ kiaušiniams nereikėtų kabinti.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Net ir žiemą parduotuvių lentynose gausu vaisių. Kokius juos šaltuoju metų sezonu rekomenduoja vartoti dietologai ir kaip juos pasirinkti tinkamus. Apelsinai Kuo naudingi Tai bene vienas vitaminingiausių citrusinių vaisių. Apelsinuose vitamino C mažiau nei citrinose, tačiau jame daugiau B grupės vitaminų. Be to yra pektinų, gerinančių virškinimą ir padedančių iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių.

Pasitaiko, kad laikytis dietos mus priverčia ne antsvoris, o griežtas gydytojas. Tik ne visada yra kas paaiškina, ką tiksliai reiškia nurodymas, pavyzdžiui, valgyti mažiau baltymų. Sumažinti cholesterolio kiekį Kada reikia: sergant ateroskleroze, širdies ligų profilaktikai esant padidėjusiam cholesterolio lygiui arba hipertonijai. Kodėl: kad cholesterolio kiekis kraujyje sumažėtų 10–12 procentų. Ką valgyti: žuvį, mažai kaloringus pieno produktus, vandenyje virtas košes.

Įmonė „Century Eggs“, gaminanti tradicinį kinų maistą, padavė skundą dėl CNN televizijos reportažo apie pasaulio „šlykščiausio maisto“ sąrašą, kurio viršūnėje atsidūrė kiaušiniai di pan, praneša „RIA Novosti“. „CNN reportažas, parengtas vertinimais žmonių, kurie net nevalgo kiaušinių di pan, yra akivaizdžiai moksliškai nepagrįstas, – įmonę cituoja Kinijos leidinys „Shanghai Daily“.– Jų padaryta išvada tik parodo jų neišmanymą ir aroganciją, taip pat visišką nepagarbą kitų šalių kultūrinėms tra...

Anksčiau klaidingi faktai apie sveikatą ir jos apsaugą buvo retas dalykas. Bet ne šiandien. Visagalis internetas suteikė žmonėms galimybę kurti svetaines, talpinti įvairią informaciją, platinti ją elektroniniu paštu ir skelbti draugams bei aplinkiniams. Tad karts nuo karto tenka paneigti bet kokias melagingas interneto istorijas ar išgalvotas tiesas. Dauguma jūsų elektroninį paštą pasiekusių žinučių apie sveikatą – paprasčiausios melagystės.

Atsimenat, kai prieš kokį dešimt metų soja buvo pristatoma kaip panacėja bei vaistas nuo visų ligų. Prisiminkime, kas yra soja? Soja – ankštinių šeimos vienmetis, į pupeles panašus augalas. Manoma, kad šis augalas imtas auginti Kinijoje prieš 4000 metų, tuo tarpu Europoje ėmė plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Iš pradžių soja buvo naudojama pašaramas, vėliau pritaikyta ir maisto gamybai.

Ar kada matėte žmogų, kertantį trigubą mėsainį, didelį pakelį prancūziškų skrudintų bulvyčių ir siurbčiojantį nemažą stiklinę saldaus limonado? Ar kada pamąstėte, kad įmanoma „girdėti jų arterijas užsikemšant“? Arterijas užkemša cholesterolis. Šis riebalas (lipidas) dažnai vadinamas sveikatos baubu, nes padidėjęs jo kiekis skatina pavojingų ligų vystymąsi. Užkirsti tam kelią nėra sunku  – svarbu tinkamai subalansuoti mitybą. Pateikiame penkis maisto produktus – cholesterolio priešus.