1. Per dieną kiekvienam žmogui būtina išgerti daugiau nei 2 litrus vandens
„Žmogaus organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir šis mums yra toks pat svarbus, kaip ir kitos maistinės medžiagos. Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį, o be vandens tik kelias paras, tai daug paaiškina, koks mums svarbus yra vanduo.
Jis reguliuoja žmogaus kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus bei audinius, o taip pat ir pašalina nereikalingas medžiagas. Tai kiek to vandens vis dėlto mums reikia per dieną suvartoti? Šis kiekis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus, jo fizinio aktyvumo, metų laiko bei maitinimosi įpročių. Maisto pasirinkimo piramidėje vaizduojamos 8 stiklinės vandens, o pagal PSO rekomendacijas, vandens poreikis yra 25-30 ml – 1 kg. kūno masės“, – teigia mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė.
Pagal šiuos skaičiavimus, kiekvienas galime sužinoti, kiek vandens per dieną mums būtina išgerti:
• 20 kg. sveriančiam vaikui reikėtų apie 600 ml (apie 3 stiklines); • 40 kg. sveriančiam vaikui – 1,2l.; • suaugusiam žmogui (apie 60 kg.) – 1,6 l.; • suaugusiam žmogui (apie 75 kg.) – 2l.
Pasak specialistės, kiekvienas turime stebėti ir jausti savo kūną. Jei džiūsta burna, sausėja oda, užkietėja viduriai, patamsėjęs šlapimas, tokiais atvejais, būtinai reikia gerti daugiau vandens, tačiau vienos vienodos taisyklės visiems būti negali.
2. Taurė vyno prieš miegą gali pagerinti poilsio kokybę
„Viena kita taurė raudonojo vyno pernelyg nepiktnaudžiaujant organizmui žalos nedaro, tačiau jei pamirštamas saikas ir taurės griebiamasi kiekvieną vakarą – tai jau nėra gerai. Alkoholinių gėrimų vartojimas dažnai tampa klaidingu mėginimu suvaldyti stresą, padėti nusiraminti ar atsipalaiduoti. Taip, realybėje alkoholis iš tiesų nuima stresą ir veikia veiksmingai, tik gaila, kad kuo toliau, tuo jo darosi vis per mažai, kad pasiekti tokį pat efektą. Kokybiškesniam miegui galima surasti ir kitų, sveikesnių būdų, kaip įveikti stresą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gryname ore, sportas, knyga ar kiti atpalaiduojantys metodai“, – tvirtina Danguolė Gasparavičienė.
3. Per savaitę galima suvalgyti tik 2 -3 kiaušinius, nes kitu atveju padidės cholesterolio kiekis
„Kiaušinių tryniuose yra nemažai cholesterolio – apie 211 mg. (dienos norma 300 mg). Visgi, tikrų tikriausias mitas yra tai, kad visas kiaušiniuose esantis cholesterolis tiesiogiai patenka į kraujotaką ir užkemša arterijas, kadangi iš maisto į kraujotaką patenka tik labai nedidelė cholesterolio dalis.
Pagrinde, įtaką cholesterolio kiekio didėjimui atlieka sotieji ir trans-riebalai, kiaušinyje sočiųjų riebalų yra tik 2 g., o trans-riebalų išvis nėra. Be to, kiaušiniuose taip pat yra ir fosfolipidų, kurie cholesterolio kiekį kraujyje mažina. Vienareikšmišai kiaušiniai yra nebrangus, greitai pagaminamas, sveikas, aukštos biologinės vertės produktas, turintis vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Sveiki žmonės kasdien gali suvalgyti 1-2 kiaušinius. Vyresnio amžiaus, sergantys širdies ligomis ar tie, kurių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs, per savaitę gali suvalgyti du kiaušinius. Taip pat jei turite virškinimo problemų, prisiminkite, kad minkštai virti kiaušiniai yra lengviau virškinami. Taigi, šis teiginys iš vienos dalies yra tiesa, iš kitos – mitas“, – atskleidžia trenerė Neringa Gorelė.
4. Naudinga atsisakyti kavos, kadangi ši skatina skysčių trūkumą organizme
Net ir pačius sveikatai palankiausius produktus vartojant nesaikingai nieko gero nesitikėkite, tai atneš tik žalą. Viską gyvenime būtina daryti su saiku, tas pats ir kalbant apie kavos vartojimą.
„Kavos poveikis priklauso nuo esančio kofeino kiekio joje. Viename puodelyje kavos yra maždaug 50–150 mg. kofeino, o viename arbatos puodelyje – 50 mg. Mokslininkų nuomone, saikingas kofeino vartojimas, kai neviršijama 300 mg. per dieną (maždaug 3 kavos puodeliai), įprastai suaugusiems nekelia jokio pavojaus sveikatai.
Nėščioms moterims rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 200 mg. kofeino (du puodelius kavos). Žmogui mirtina kofeino dozė būtų, jei 200 mg kofeino tektų vienam kūno kilogramui. Vadinasi, vidutinio sudėjimo (apie 70 kg.) žmogui mirtina dozė būtų 14 g. kofeino, t. y. 140 puodelių kavos. Na, o tokio kiekio mes nė vienas nesugebėtumėm išgerti“, – aiškina mitybos specialistė D. Gasparavičienė.
5. Persitempus treniruoklių salėje, sportas padės numalšinti raumenų skausmą
„Tai tikrų tikriausias mitas. Persitempus treniruoklių salėje ir patiriant intensyvų raumenų skausmą, sportas gali padaryti daugiau žalos nei naudos, pavyzdžiui, sukelti raumenų uždegimą. Taigi, persitempus reikėtų vengti fizinio krūvio 48 valandas, sunkiais atvejais net 72 val. Taip pat rekomenduojama kas 2–3 valandas ant skaudamos vietos uždėti ledo ir laikyti apie 10 min. Tam tinka ir specialūs geliai nuo skausmo, esant nepakeliamam skausmui galima net griebtis vaistų.
Didelė klaida manyti, kad jei skauda raumenis negalima išvis judėti, priešingai sėdėjimas ar gulėjimas – nejudri būsena, tik apsunkins gijimą. Jei raumenų pažeidimas nepraeina per 5 – 7 dienas, patartina išmėginti fiziterapijos procedūras arba masažą“, – pataria Neringa Gorelė.
Trenerės teigimu, raumenų skausmas dažniausiai atsiranda po sportinio krūvio, tačiau šis yra natūrali potreniruotinė būsena, kuri kartais net naudinga. Sportuojant raumenyse vyksta mikroskopiniai raumens skaidulų ir fascijų įplyšimai, po kurių raumenims būtina atsistatyti. Jei sportuojama protingai ir įvyksta atsistatymas, tikėtina, kad sekantį kartą gavusi tokį pat krūvį įplyšimo vietoje raumens ląstelė sustiprės.
„Esant raumens traumai, uždegimui ir dideliems raumens skaidulų plyšimams – raumuo jau yra žalojamas. Pasitaiko atvejų , kai raumenų skausmas gali būti nesusiję su fiziniu krūviu, raumenis taip pat gali skaudėti dėl pervargimo, įtampos, streso, netaisyklingos laikysenos ar ligos.
Raumenų skausmo prevencija: reguliarus fizinis krūvis, protingas fizinio krūvio pasirinkimas, palaipsniui didinant krūvį, nepervertinant savo galimybių, bei, žinoma, suteikiamas laikas raumenims atsistatyti. Kadangi vasarą daugelis sportą buvo apleidę, primenu, kad padarius pertrauką, prie įprastinio fizinio krūvio reikėtų grįžti pamažu, nesukeliant kūnui streso ir nežalojant savo organizmo“, – rekomenduoja trenerė.
