Šiandien minėdami Pasaulinę širdies dieną, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad sergančiųjų amžius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, o pacientai dažnai nepakankamai suvokia šių ligų keliamą grėsmę gyvybei.
Prevencijai ir kovai su liga – tie patys metodai
Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc. Raimondas Kubilius vardija, jog širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi dėti pastangas į kuo ankstesnį sutrikimų pastebėjimą.
„Kardiologai išskiria dvi pacientų grupes: vieniems jau diagnozuota vienokia ar kitokia širdinė liga ir paskirtas medikamentinis gydymas, o kiti tiesiog turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Kadangi šie veiksniai yra aktyvūs, tai net jokių nusiskundimų neišsakantys žmonės privalo nuolatos tikrintis. Nuo 20 metų amžiaus kiekvienam rekomenduojame kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje. Nesant jokių pakitimų, tai galime daryti rečiau, kas penkerius metus. Pajutus širdies maudimą ar permušimus, liga jau gali būti išsivysčiusi, todėl ją diagnozuoti privalome tada, kai išorinių simptomų galbūt net nesimato“, – teigia R. Kubilius.
Trys pagrindiniai rizikos veiksniai: arterinis kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje bei rūkymas. Gydytojas pabrėžia, jog pacientų su diagnozuotomis ligomis amžius pastaraisiais metais gerokai atjaunėjo. Manoma, kad pagrindinė to priežastis – nepakankamas dėmesys prevencijai. „Esminiai patarimai yra paprasti: nerūkyti, kasdien bent pusvalandį būti fiziškai aktyviam ir per dieną suvalgyti 400 gramų vaisių ir daržovių, kas Lietuvoje, ypač rudens sezonu, įgyvendinama tikrai nesunkiai. Yra Europos šalių, kuriose širdies problemos nebesukelia tiek mirčių, o pirmąją vietą jau užleidžia onkologiniams sutrikimams. Vadinasi, net ir rizikos veiksniai įveikiami, tuo tereikia susirūpinti“, – neabejoja kardiologas.
Stiprinti širdį būtina, bet ne savavališkai
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pritaria, kad Lietuvoje itin aukštus sergamumo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius galima aiškinti per dideliu riebaus ir saldaus maisto, alkoholio vartojimu, rūkymu, per mažu fiziniu krūviu, dažnomis ir pasikartojančiomis stresinėmis situacijomis bei kitais veiksniais.
„Pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą, reguliariai sportuojant, sveikai maitinantis, nuolat kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolį bei cukraus kiekį kraujyje galima ženkliai pagerinti savo sveikatą. Valgiaraštyje turi būti riešutų, avokadų, žuvies produktų, alyvuogių ir kokoso aliejaus, ląstelienos turinčių produktų. Širdies raumenį pastiprintų gudobelių ekstraktas su magniu bei kofermentu Q10 “, – pasakoja sveikatos ekspertė.
Pasak J. Skinderskienės, norint išlaikyti visą kraujotakos sistemą sveiką būtinas labai tikslus santykis tarp skirtingų medžiagų. „Pavyzdžiui, stiprinant širdį reikia tiek magnio, tiek kalio, ir žmonės, susirūpinę sveikata, nei vieno jų nevengia. Bet per didelis kalio kiekis organizmui atneš žalą, todėl nutinka taip, jog žmogus bando apsisaugoti, o galiausiai sau pakenkia.
Kraujotakos sistema labai sudėtinga – jai reikia subalansuotos pagalbos, bet to siekiant be gydytojo ar vaistininko pagalbos atsiranda ir preparatų suderinamumo pavojus, galintis pakenkti kitiems organams“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ specialistė.
Gydymo efektyvumą lemia požiūris
Nepaisant skaudžios mirtingumo statistikos, R. Kubilius neabejoja, kad daugeliu atvejų diagnozuota širdies liga nėra nuosprendis – nuosprendis yra netinkamas požiūris į ligos gydymą. „Išeminė širdies liga, besivystanti į aterosklerozę, negali būti visiškai pagydoma, bet gali būti sustabdoma. Mitas, kad moterys liga serga gerokai rečiau, bet faktas, jog jos gydosi nuosekliau.
Žinoma, kad visada lengviau valgyti riebiai, judėti mažai ir rūkyti, ir galima pastebėti, kad vyrai pacientai dažnai net po gydytojų perspėjimų gyvena, kaip gyveno. Tuo tarpu moterys priima pokyčius noriau.
Todėl jų mirštamumas metai iš metų mažesnis nei vyrų“, – teigia Lietuvos širdis asociacijos vadovas. 2016-aisiais iš 41 106 Lietuvoje mirusių asmenų net 23 103 mirė būtent dėl kraujotakos sistemos sutrikimų.
