cholesterolis

Česnakas yra vienas iš tų retų maisto produktų, kurie ne tik labai skanūs, bet dar ir labai sveiki. Taigi, suvalgę daržovių su česnaku, pikantišką skrebutį ar kreminio humuso galite džiaugtis, kad pavalgėte sveikai. Tai nerekomenduojama nebent prieš pasimatymą! Bet kas tiksliai nutinka organizme suvalgius česnako? Česnakas liaudies medicinoje naudojamas jau labai seniai – teigiama, kad jis padeda nuo visos eilės negalavimų. Šiomis dienomis mokslininkai aiškinasi, kad tam yra tvirtų įrodymų.

Kai gaminate maistą, siekdami sumažinti cholesterolio kiekį, vargu ar pagalvojate apie riebalus. Tačiau mitybos ekspertai pataria, kad gaminant maistą su riebalais ir aliejais, iš tikrųjų jūsų pastangos sumažinti cholesterolio kiekį gali būti bevaisės. Kalbant apie riebalus, svarbu ir kokybė, ir kiekis. Cholesterolio kiekis padidėja, kai kraujyje yra per daug riebios medžiagos, vadinamos cholesteroliu.

Širdies ligų simptomus pastebėti gali būti sunku, bet ar žinojote, kad kai kurie odos pakitimai išduoda apie gresiančias ligas? Štai penki ankstyvi širdies ligų požymiai, kurių jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. „British Heart Foundation“ statistika rodo, kad Didžiojoje Britanijoje nuo širdies ligų miršta vienas žmogus iš keturių. Tai – daugiau nei 160 000 žmonių per metus, ir viena mirtis kas tris minutes. Taigi, širdies ligos yra esminė problema.

Padidėjęs cholesterolio kiekis yra tada, kai kraujyje yra per daug riebios medžiagos, vadinamos MTL cholesteroliu. MTL cholesterolis dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes jis gali suardyti arterijas ir taip padidinti riziką susirgti širdies ligomis. Deja, šis procesas dažnai nepastebimas − bet ne visada. Tyrimai rodo, kad sensorinių funkcijų pokyčiai gali rodyti aukštą cholesterolio kiekį.

Cholesterolio, arba kitaip kraujo riebalų, kiekis kraujyje yra vienas iš rodiklių, parodančių žmogaus sveikatos būklę, o reguliariai atliekant jo koncentracijos tyrimus, galima užbėgti už akių įvairiems su cholesterolio padidėjimu susijusiems susirgimams. Tačiau tikrintis skuba ne visi – vieni mano, kad jiems ši problema negresia dėl sveikos gyvensenos, kiti – kad yra per jauni tokiems tyrimams.

Aukštas cholesterolis gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau ypač gali būti matomas ant jūsų odos – būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti daugybę įvairių sveikatos problemų, todėl jį būtina stengtis išlaikyti normos ribose, kad būtų išvengta širdies ligų, širdies priepuolių, insulto ir kitų rimtų sveikatos problemų.

Padidėjęs cholesterolis yra tylus žudikas, kuris paprastai nerodo jokių simptomų, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Jei kyla pavojus, reikia užtikrinti, kad cholesterolio kiekis sumažėtų. Cholesterolio yra kiekvienoje kūno ląstelėje. Ši medžiaga vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį jūsų organizme – padeda virškinti maistą, gaminti hormonus ir vitaminą D. Kūnas jį gamina, tačiau jis taip pat randamas maiste.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia lietuvių gyvybes nusinešanti priežastis. Vien pernai nuo šių ligų šalyje mirė 23 tūkst. gyventojų, o beveik 53 proc. visų mirties atvejų lėmė ŠKL, skelbia Lietuvos higienos instituto duomenys. Todėl Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis perspėja: ypač dažnas tokių ligų sukėlėjas – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis.

Aukštas cholesterolis – tai žingsnis link rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, todėl jo reikėtų visomis išgalėmis vengti. Nors aukštas cholesterolis jokiais simptomais nepasižymi, apie jį išduoti gali guzelis ant pėdos, lydimas specifinių pojūčių. Aukštas cholesterolio lygis reiškia, kad kraujyje turite per daug cholesteroliu vadinamos riebios medžiagos. Dėl per didelės jos koncentracijos kraujyje gali užsikimšti arterijos, formuotis kamščiai, o tai veda į širdies smūgį.

Cholesterolis yra į vašką panaši medžiaga, randama  kraujyje, o didelis jos kiekis nėra naudingas žmogaus sveikatai. Štai penki maisto produktai, kuriuos reikia valgyti, norint sumažinti cholesterolio kiekį ir savo širdį padaryti laiminga. Cholesterolio nedideliais kiekiais reikia sveikoms ląstelėms susidaryti, tačiau padidėjęs jo kiekis gali padidinti širdies ligų riziką, jei tinkamai nestebėsime. Aukštas cholesterolio kiekis taip pat reiškia, kad kraujagyslėse gali atsirasti riebalų.

Virš idealios normos padidėjęs cholesterolis – problema, su kuria susiduria dauguma išsityrusių žmonių. Paveldimumas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir daug kitų faktorių didina padidėjusio cholesterolio riziką, o to pasekmės gali būti skaudžios. Plačiau apie cholesterolį, jo padidėjimą ir prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.

Ar reguliariai tikrinatės širdies ir kraujagyslių būklę, cholesterolio lygį kraujyje? Ar susirūpinate sužinoję, kad cholesterolio lygis per aukštas, kraujospūdis – taip pat? Žinoti, kokia jūsų širdies ir kraujagyslių būklė – labai svarbu. Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mirčių priežastimi, – rodo Lietuvos higienos instituto duomenys.

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Parduotuvių lentynose jau pasirodęs šviežias persikų ir nektarinų derlius iš saulėtosios Ispanijos rodo viena – vasara jau visai netrukus prasidės. Tačiau šiuos vasaros šauklius lietuviai mėgsta ne tik dėl žiemos sezono metu pasiilgto šviežio sultingo skonio. Jolanta Sabaitienė,  daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai.

Kasmet Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių. Kardiologė Rasa Veisaitė gyventojus įspėja ne tik nuolatos stebėti savo organizmo siunčiamus ženklus, bet ir profilaktiškai atlikti rekomenduojamus tyrimus, kurie parodytų cholesterolio kiekį organizme. Šis „tylusis žudikas“ gali nemenkai apkartinti gyvenimo kokybę bei sukelti pavojų gyvybei ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms.

Aukštas cholesterolio kiekis gali sukelti širdies smūgius ir insultus, tačiau mažiau žinoma, bet ne mažiau rimta komplikacija yra periferinių arterijų liga. Jūsų kojose yra trys indikatoriai, rodantys, kad dėl nuolat padidėjusio cholesterolio kiekio gali išsivystyti ši liga. Cholesterolis yra riebi medžiaga, randama kraujyje, kuri, užkimšusi arterijas, sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių susirgimų, kamuojančių Lietuvos gyventojus. Gydytojų teigimu, neretai apie aterosklerozę ar infarktą galvojama, kad šios ligos atsiranda savaime, tačiau dažniausiai tai yra aukšto kraujospūdžio, nekoreguoto padidėjusio cholesterolio kiekio ir kitų veiksnių pasekmė.

Naujųjų metų pradžia yra puiki proga pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Tai ypač aktualu jau turintiems tam tikrų sveikatos problemų ar rizikos veiksnių – pavyzdžiui, tiems, kurių cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas. Jiems 2021-aisiais svarbu nepamiršti 5 svarbiausių su sveikata susijusių patarimų.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Anot jos, kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Tinkama naudoti: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės-skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą...

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Infarktas drastiškai mažina gyventojų skaičių. Ši liga yra būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip esame įpratę manyti, tačiau ir jaunesniems. Nejaugi nėra vaisto, kuris pagelbėtų ir padėtų sveikti po infarkto ar insulto arba sumažintų šių ligų riziką? Gydytojai teigia, jog išeitis yra, tačiau vaistas apipintas blogais mitais atgraso žmones nuo vartojimo. Sveikata.lt komanda šį sekmadienį griaus nusistovėjusius mitus apie neigiamą šio vaisto poveikį organizmui.

Lietuvoje kas trečiam pacientui medikai diagnozuoja arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), kurios palydovas paprastai yra padidėjęs kraujo riebalų, labiau žinomų kaip cholesterolis, kiekis – abu šie sutrikimai nustatomi maždaug 50 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Diagnozę išgirdusiųjų pasiryžimas gydytis dažnai būna trumpalaikis – sužinoję, kad kasdien teks gerti nemažai tablečių, daugelis po kurio laiko nebevartoja visų paskirtų vaistų.

Padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje – dažną lietuvį kamuojantis sveikatos sutrikimas, kuris negydomas gali lemti itin pavojingas sveikatai būkles, tokias kaip insultas ar miokardo infarktas. Tačiau nemažai žmonių, kurių cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi, dar nepakankamai atsakingai žiūri į šios ligos gydymą ir neretai ignoruoja gydytojų nurodymus.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Kodėl pusryčiams rinktis avižų košę? Avižų košė yra labai sveikas maistas – tai turbūt patys maistingiausi įmanomi pusryčiai. Štai kodėl. Avižos yra natūralus maistas, tai – 100% pilno grūdo produktas, kuriame paprastai nebūna jokių sintetinių priedų. Išimtį sudaro kai kurios tirpios avižų košės maišeliuose, kurios yra labiau apdorotos ir kartais turi dirbtinių aromatų bei saldiklių.

Per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje gali paskatinti aterosklerozės plokštelių atsiradimą ne tik širdies, bet ir smegenų, taip pat kitose stambiose žmogaus organizmo arterijose. Tam, kad išvengtume aterosklerozės sukeliamų padarinių – infarkto, insulto, – neretai cholesterolio koncentraciją tenka mažinti statinais. Profesorius Rimvydas Šlapikas pasakoja, ką turi žinoti statinus vartojantys pacientai.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ar gydymą, dažnai girdima rekomendacija – kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad šis pasiektų normą. Vis dėlto, ne visi žino, kad cholesterolio norma nėra visiems vienodas rodiklis, o priklauso nuo įvairių kriterijų ir sąlygų. Apie tai plačiau komentuoja Santaros klinikos prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė.

Užsitęsęs karantinas išbalansavo kai kurių tautiečių gyvenimo ritmą ir valgymo įpročius: daugiau maisto, mažiau fizinės veiklos ir, žiūrėk, vienas kitas papildomas kilogramas. Tačiau blogiausia ne priaugtas svoris, bet iš to kylančios pasekmės: Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai atskleidė, kad net aštuoniems iš dešimties kraują išsityrusių tautiečių nustatytas padidėjęs cholesterolio lygis.

Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetikos, bet dažnai ir dėl netaisyklingos mitybos ar nuolat patiriamo streso pakilęs cholesterolis signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus, spartina aterosklerozės procesus, kurie sukelia daugumą širdies ir kraujagyslių ligų.

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus.

Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetikos, bet dažnai ir dėl netaisyklingos mitybos ar nuolat patiriamo streso pakilęs cholesterolis signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus.

Širdies ir kraujagyslių ligos, daugiausia aterosklerozė, yra pirmoji mirties priežastis visame pasaulyje. Arterijų susiaurėjimas dėl riebalinių nuosėdų ant vidinių sienų, stabdo kraujo apytaką kūne ir gali sukelti mirtiną širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Dažniausiai aterosklerozė atsiranda dėl aukšto blogojo cholesterolio kiekio kraujyje, todėl sočiųjų riebalų kiekio maiste stebėjimas turi tapti prioritetu.

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams, rašoma mirror.co.uk. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiauliena, lašiniai, dešros, sviestas, sūris, grietinė ar grietinėlė turi didelį gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų kiekį, o gydytojai teigia, kad nuolatinis ir gausus gyvūninės kilmės riebalų vartojimas yra labiau žalingas nei naudingas.

Migdolai yra skanūs ir sveiki, galintys pagerinti ir jūsų sveikatą bei savijautą. Juose gausu geležies, baltymų, gerųjų riebalų, vitamino E, B2, fosforo, magnio ir kitų organizmo veiklai palaikyti reikalingų elementų. Štai kas nutinka, jeigu per dieną suvalgysite po 4 migdolus. 1. Dėl savo turimų savybių migdolai gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tie žmonės, kurių kraujyje yra aukštas cholesterolio kiekis kraujyje per dieną gali suvalgyti iki 30 migdolų.

Pakeitę maistą, kurį valgote, galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Į mitybos racioną įtraukti maisto produktų, mažinančių kenksmingų cholesterolį pernešančių dalelių kiekį, kurios prisideda prie arterijų užsikimšimo, yra geriausias būdas išvengti liūdnų pasekmių, rašoma health.harvard.edu. Skirtingi maisto produktai gali įvairiais būdais sumažinti cholesterolį.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, lietuviai skiria daug dėmesio cholesterolio kiekio kraujyje patikrai – net trys ketvirtadaliai žmonių tikrina cholesterolio kiekį. Vis dėlto net trečdalis nežino, kad svarbu išsitirti ne tik bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir atskiras jo dalis. Be to, gydytojų teigimu, konstatavus cholesterolio kiekio padidėjimą, pacientai dažnai nesiima jokių priemonių, kad jį sumažintų.

 Vis daugiau žmonių kasdien diagnozuojamas padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis organizme. Kraujyje atsiradę jį tirštinantys lipoproteinai padidiną širdies ligų riziką. Štai kokiais produktais reikėtų paįvairinti kasdienę mitybą, norint sumažinti cholesterolio kiekį. 1. Soja Soją galima valgyti labai įvairiai. Nesvarbu, ar jums patinka tik pupelės, pienas ar tofu. Bet koks iš sojos pagamintas produktas yra naudingas.

Lietuvos širdies asociacijos teigimu, rūkymas yra viena iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių, tačiau vartotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik 16 proc. lietuvių tiki, jog rūkymo atsisakymas padėtų sumažinti cholesterolio kiekio kraujyje ir širdies ligų riziką. Tyrimo rezultatai kelia nerimą gydytojams, todėl, artėjant Pasaulinei širdies dienai, jie nusiteikę dar kartą priminti žmonėms tikrąją šio žalingo įpročio žalą.

Sakoma, kad pusryčiai yra pati svarbiausia dienos dalis. Mitybos specialistai medikai pataria pusryčiams rinktis avižinę košę. Ir jūs žinote, tai padeda! Pavyzdžiui, tokie pusryčiai gali sumažinti širdies ligų riziką. Tinklapis brightside.me siūlo 8 priežastis, kodėl vertėtų rytą pradėti avižine koše. Avižos turi būti aukštos kokybės, ekologiškos, be priemaišų. Norėdami pagardinti avižų skonį, į košę dėkite šviežius vaisius, riešutus, cinamoną, grietinėlę arba jogurtą.

Tinkama mityba – sveiko gyvenimo būdo pagrindas ir vienas iš gydytojų akcentuojamų veiksnių, padėsiančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Galima išskirti 5 nuosavame sode ar darže augančius vaisius bei daržoves, kurie pasitarnaus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu. Kai kurie jų kraujo riebalų kiekį gali sumažinti net iki 9 proc.

Norite natūraliu būdu sumažinti cholesterolį? Pasak „Harvard Health“, šis maistas ir mitybos pokyčiai padeda kovoti su aukštu cholesteroliu. Aukštą cholesterolį turi šeši iš dešimties Britanijos gyventojų, rodo „Heart UK“ statistika. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes aukštas cholesterolis gali didinti infarkto ir insulto riziką. Prieš pacientams išrašydami vaistų, gydytojai dažnai pataria imtis mitybos pokyčių.

Aukštą cholesterolį turi šeši iš dešimties žmonių, rašoma dailystar.co.uk. Štai kaip natūraliu būdu sumažinti jo simptomus, imantis mitybos pokyčių. Aukštą cholesterolį turi 60% Britanijos gyventojų, rodo „Heart UK“ statistika. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes aukštas cholesterolis gali didinti infarkto ir insulto riziką. Prieš pacientams išrašydami vaistų, gydytojai dažnai pataria imtis mitybos pokyčių.

Arterijos gali užsikimšti dėl kraujo krešulių arba dėl apnašų, kurios formuojasi ir kaupiasi dėl aukšto cholesterolio lygio kraujyje. Toks užsikimšimas kraujui daro milžinišką spaudimą, nes kraujas nebegali laisvai keliauti kūnu, kaip turėtų, ir taip sąlygojamas aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija.

Arterijos gali užsikimšti dėl kraujo krešulių arba dėl apnašų, kurios formuojasi ir kaupiasi dėl aukšto cholesterolio lygio kraujyje. Toks užsikimšimas kraujui daro milžinišką spaudimą, nes kraujas nebegali laisvai keliauti kūnu, kaip turėtų, ir taip sąlygojamas aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija.

Kiekvienas esame girdėję daugybę įvairiausių mitų apie sveikatą ir, žinoma, suabejoję, kaip atskirti melą nuo tiesos. Dažnai tokie klaidinantys teiginiai gali pakišti koją žmogaus sveikatai, tad pateikiame populiariausius mitus, kad išsklaidytume abejones 1. Per dieną kiekvienam žmogui būtina išgerti daugiau nei 2 litrus vandens „Žmogaus organizmą sudaro 60-70 proc. vandens ir šis mums yra toks pat svarbus, kaip ir kitos maistinės medžiagos.

 Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.   Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna pernelyg daug.