Atsimenat, kai prieš kokį dešimt metų soja buvo pristatoma kaip panacėja bei vaistas nuo visų ligų. Prisiminkime, kas yra soja?
Soja – ankštinių šeimos vienmetis, į pupeles panašus augalas. Manoma, kad šis augalas imtas auginti Kinijoje prieš 4000 metų, tuo tarpu Europoje ėmė plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Iš pradžių soja buvo naudojama pašaramas, vėliau pritaikyta ir maisto gamybai.
Sojos pupelės perdirbamos taikant gana sudėtingą technologiją, kurios dėka šiame produkte išlieka gerosios jų savybės, o pupelės įgauna tikros mėsos išvaizdą.
Sojos sudėtis
Soją sudaro net 54 proc. baltymų, kurie yra lengviau virškinami nei gyvuliniai baltymai. Kodėl gi šis augalas vadinamas mėsos pakaitalu? Nes baltymų joje dvigubai daugiau nei mėsoje. Geriau sojos baltymus organizmas įsisavina kartu su pieno produktais, rupiais kepiniais ir daržovėmis.
Sojos aliejus lyginimas su sviestu, nes jame yra pristotinto vitamino E ir fosfidų. Todėl jei bijote aterosklerozės, nutukimo ar sutrikusios medžiagų apykaitos, rekomenduotina naudoti būtent šį produktą.
Tuo tarpu augalinių riebalų soja turi tik 0,7 proc. (kai liesa kiauliena – 19 proc.), o cholesterolio šiame produkte iš viso nėra.
Ar žinote, kad...
- Sojos pupelės padeda ištirpinti akmenis tulžies pūslėje;
- Soja ir jos baltymai efektyviai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje;
- Soja mažina vėžinių susirgimų riziką;
- Šis produktas yra mažai kaloringas;
- Sojos pupelės turi gamtinių estrogenų (moteriškų hormonų), reikalingų moterų vaisingumui;
- Sojai nereikia šaldytuvo: laikoma sausa, sojos mėsa nesuges net 15 mėnesių.
Sojos paruošimas maisto gamybai
Kadangi sojos mėsoje beveik nėra vandens, todėl reikia paruošti užpilą su norimais prieskoniais. Užpilą reikia užvirinti, po to sudėti į jį sojos mėsą ir palaikyti per naktį. Taip paruoštą produktą galima kepti, malti ar troškinti.
