česlovas laurinavičius

Seimo politikai ne iš Valstybės saugumo departamento (VSD), o iš žiniasklaidos sužinojo apie Algirdo Paleckio suorganizuotą konferenciją „nešališkai“ Molotovo-Ribentropo pakto ir Antrojo pasaulinio karo priežasčių analizei.

Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo" iki Kovo 11-osios. V.: Baltos lankos, 2008. 2008 m. Lietuvoje švenčiant Sąjūdžio dvidešimtmetį, tuometiniam ideologiniam aparatui parūpo sukurti šiuolaikinę gausiausio ir brandžiausio lietuviško judėjimo istoriją, įvertinti jį kaip tautinį judėjimą, atvedusį Lietuvą į valstybingumą. Šis darbas buvo užsakytas dviems moderniosios Lietuvos istorijos žinovams – Česlovui Laurinavičiui ir Vladui Sirutavičiui.

Lietuvos ir Rusijos istorikų konferencijos Vilniuje dalyviai pripažįsta, jog istoriją dažnai mėginama panaudoti politikos tikslams, ir yra pasiryžę tam priešintis. Pasak vieno iš konferencijos dalyvių, Sankt Peterburgo universiteto mokslininko Aleksandro Filiuškino, istoriją politikos instrumentu paversti mėginama nuo pat senovės graikų laikų. Kalbėdamas apie šiandieninę Rusiją, A.Filiuškinas sakė: „Rusija labai įvairi, Rusija labai didelė, todėl joje yra visko.

Kalbėdamas Varšuvoje praėjusį penktadienį vykusioje konferencijoje „Sąjūdis-Solidarumas: strateginės partnerystės pradžia“, konservatorių lyderis Andrius Kubilius paragino lietuvius „peržiūrėti savo požiūrį į Pilsudskį“. A.Kubiliaus teigimu, „Vilniaus okupacija 1920 metais buvo Lietuvos tragedija, bet ji įvyko po to, kai Pilsudskis prie Varšuvos sumušė to meto Rusijos kariuomenę ir ją nusivijo per Lietuvą.

Lietuvoje netrūksta valstybininkų. Net jei jų yra nelabai daug, net jei tik kuluaruose linksniuojamos jų pavardės, išbarstytos nepartinio galios aparato nomenklatūroje, didžiojo kapitalo auksinėse eilutėse ir viešą žurnalistikos misiją su mažiau deklaruojama politine akcija atsainiai sumaišiusių žiniasklaidos asų sąrašuose. Jų yra gana, kad visa prieš dvidešimt metų užgimusi lietuvių demokratija taptų etatistinės ir unitarinės valstybės įkaite.

Dvi idėjos – keisti Lietuvos vardą, kad jis būtų lengviau ištariamas užsieniečiams, ir keisti Lietuvos vėliavą, kad užsieniečiai čia daugiau investuotų, – yra didžiai giminingos. Jas sieja ta pati gariūniška dvasia ir tas pats intelekto lygis.

Spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Įdomi ir šiek tiek  keista, nes kartu su valstybių vadovais – prezidentais, premjerais, ministrais - buvo pakviesti  ir keli didžiųjų energetikos  bendrovių vadovai. Taigi – verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaišo.

Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.

Kaip mums traktuoti Rusiją, kaip Lietuvai elgtis? Plačios diskusijos šia tema Lietuvoje turbūt nesiliaus niekada. Pastaruoju metu kilo eilinis šių diskusijų pagyvėjimas ir tai gerai – netipiškas, kiek palankesnes Rusijai nuomones išreiškė kai kurie politologai, o ne kairiųjų ar populistinių partijų veikėjai, kaip tai būna įprasta.

Grįžus iš Lietuvos Kurį laiką pirmadienio spaudos konferencijas buvau iškeitęs į keliones po Lietuvos provinciją. Per pusantro mėnesio pavyko aplankyti beveik 20 savivaldybių, kurių kiekvienoje surengdavome iki 30 skirtingų susitikimų. Taip per šį laiką surengėme 350 įvairių susitikimų, kur susirinkdavo nuo 10 iki 900 (Šiauliuose) pašnekovų. Pamatėme daug tiesos ir akivaizdu, kad Lietuvoje nepasitenkinimo šiandienine padėtimi ir šiandienine valdžia yra daug ir jo vis daugėja.

Prezidentas Valdas Adamkus su politologais, Seimo frakcijų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovais trečiadienį diskutuos apie Seimo rinkimų antrojo turo įvedimą.

Pateikiame politologų pirmalaikių prezidento rinkimų vertinimus bei jų prognozes antrajam turui. Č. Laurinavičius: vyksta principinis susirėmimas dėl Lietuvos ateities Antrajame Prezidento rinkimų ture bus atsakoma į principinį klausimą - ne tik apie tai, koks bus Lietuvos Prezidentas, bet ir apie tai, kokia bus Lietuva.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sutrikęs, o jo komisija "blaškėsi", nesutardama dėl "kabliukų", ant kurių būtų galima pakabinti nušalintą nuo pareigų prezidentą Rolandą Paksą, ir jis negalėtų būti kandidatas naujuose rinkimuose. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) teigia, kad R. Paksas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir todėl trejus metus negali dirbti valstybės tarnyboje.

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Kodėl elitas kaltinamas visomis bėdomis? “Elitas tapo neigiamu žodžiu, nes nomenklatūros pastangomis šis terminas buvo sutapatintas su ja”, - teigia R. Pakso visuomeninis konsultantas Aurelijus Katkevičius. “Valdžioje esantys, galią turintys neatsispiria primityviai paauglystės pagundai savo galią demonstruoti, elgtis su visuomene kaip su manipuliuojama minia”, - mano buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys. "Omni Laikas" toliau tęsia straipsnių apie tai, kas yra elitas Lietuvoje, ciklą.

Lietuvos išgyvenama politinė krizė - tai dviejų skirtingų visuomenės politinių orientacijų problema, teigia istorijos mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius. Pasak jo, priėjome politinę aklavietę, ties kuria tam tikros politinės jėgos bando iš esmės keisti dabartinę vakarietišką Lietuvos orientaciją. "Toks Prezidentas, koks yra šiandien, nepriimtinas", - pažymėjo istorikas.

Ne vieną šimtmetį Lietuva gyveno Rusijos pavojaus akivaizdoje, ne vieną dešimtmetį buvo Rytų kaimynės pavergta. Ar mes galime pasitikėti dabartine Rusija? Kiek svarbus Lietuvos ateičiai išlieka Rusijos veiksnys? Šia tema Dariaus Kuolio kalbinami pirmadienį (07.21), 11 val. Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" diskutuoja politologas Lauras Bielinis, sociologė Natalija Kasatkina, istorikas Česlovas Laurinavičius ir psichologas Arūnas Peškaitis.