Lietuvos ir Rusijos istorikų konferencijos Vilniuje dalyviai pripažįsta, jog istoriją dažnai mėginama panaudoti politikos tikslams, ir yra pasiryžę tam priešintis.
Pasak vieno iš konferencijos dalyvių, Sankt Peterburgo universiteto mokslininko Aleksandro Filiuškino, istoriją politikos instrumentu paversti mėginama nuo pat senovės graikų laikų.
Kalbėdamas apie šiandieninę Rusiją, A.Filiuškinas sakė: „Rusija labai įvairi, Rusija labai didelė, todėl joje yra visko. Be abejo, esama politikų, kurie istorinius argumentus naudoja politiniams tikslams. Esama juos aptarnaujančių žurnalistų, politologų ir pan. Be abejo, visa tai yra, ir mes visi žinome tų žmonių vardus“.
Kartu mokslininkas pabrėžė, kad profesionaliems istorikams kelia pasibjaurėjimą tokia veikla ir ja užsiimantys žmonės, kurių, A.Filiuškino teigimu, šiuolaikinėje Rusijoje esama tiek vadinamųjų demokratų ar liberalų, tiek vadinamųjų patriotų stovykloje.
Mėginimų politizuoti istoriją esama ir Lietuvoje. Kalbėdamas apie bendros Lietuvos ir Rusijos istorikų komisijos išleisto dokumentų rinkinio „Lietuva ir Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais“ rengimą, šios komisijos narys, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius sakė: „Kai dirbom prie (šio dokumentų rinkinio – aut.), buvo pakankamai daug ir spaudimo, ir tam tikrų kliūčių, ir poveikių, kurie nesiderina su akademiniais principais“.
„Kai (su tuo rinkiniu - BNS) išėjom į viešąją erdvę, reakcijos buvo, švelniai tariant, paradoksalios. Ko tik neprisiklausėm: ir mes čia Lietuvoje ir, aš jau nekalbu, ko (leidėjai – aut.) prisiklausė Rusijoje“, - pasakojo istorikas.
Kartu istorikai neslėpė, kad požiūriai į kai kuriuos istorijos faktus gali skirtis.
„Skirtumai objektyviai egzistuoja tarp visų nacionalinių mokyklų“, - aiškino Č.Laurinavičius.
„Šiuo atveju svarbu susikalbėjimas“, - sakė istorikas. Jo teigimu, toks susikalbėjimas bendroje Lietuvos ir Rusijos istorikų komisijoje esąs akivaizdus.
Požiūrių suartėjimą konstatavo ir A.Filiuškinas. „Man atrodo, artimesni tampa tiek istorikų, tiek paprastų žmonių požiūriai“, - sakė jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį į skirtumą tarp profesionalių istorikų požiūrio ir viešosios nuomonės, kuri, A.Filiuškino teigimu, labai dažnai remiasi asmeniškumais.
„Man atrodo, čia reikia abiejų pusių delikatumo: Rusija, be abejo, turi suprasti Baltijos šalių traumuojančią patirtį (...), bet gal ir Baltijoms šalims reikėtų mažiau tą žaizdą aitrinti, nes ta karta vis dar gyva“, - sakė istorikas.
Konferenciją, kurios pavadinimas „Rusijos imperija ir jos pavaldiniai: imperijos gyventojų identifikacijos kriterijai ir praktika“, surengė jau trejus metu veikianti Lietuvos ir Rusijos istorikų komisija. Jos pagrindiniai tikslai - bendri istoriniai tyrinėjimai Baltijos regiono ir visos Europos istorijos kontekste, mokslinių konferencijų, apskritųjų stalų organizavimas, dalyvaujant ir trečiųjų šalių mokslininkams, seminarų rengimas jauniesiems abiejų šalių istorikams.
