Prezidentas Valdas Adamkus su politologais, Seimo frakcijų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovais trečiadienį diskutuos apie Seimo rinkimų antrojo turo įvedimą.
Susitikime dalyvaus VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas socialdemokratas Petras Papovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, konservatorius Jurgis Razma, liberalcentristas Gintaras Steponavičius, politologai Česlovas Laurinavičius ir Raimundas Lopata.
Prieš savaitę valstybės vadovas jau buvo susitikęs su politologais R. Lopata, Č. Laurinavičiumi ir Lauru Bieliniu. Jie V. Adamkui pareiškė pritarią Seimo rinkimų antrojo turo įvedimui.
Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis sugrąžino prieš 2000-ųjų parlamento rinkimus panaikintą antrąjį rinkimų turą. Kol kas įstatymo pataisos dar nepasiekė prezidento kanceliarijos, tačiau Seimas jas atsiųsti ketina trečiadienį.
Prezidentas pasirašyti arba grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti įstatymus privalo per dešimt dienų.
Pasak prezidento spaudos tarnybos pranešimo, V.Adamkus savo nuomonę dėl antrojo turo įvedimo planuoja pareikšti per dešimt dienų po to, kai jam bus įteiktas šis įstatymas.
V.Adamkus pirmosios kadencijos metais vetavo ankstesnio Seimo pateiktas pataisas dėl antrojo rinkimų turo panaikinimo.
Dviejų turų sistema galiojo 1992 ir 1996 metais vykusiuose rinkimuose, bet prieš 2000 metais vykusius rinkimus tuometinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų dauguma pakeitė rinkimų sistemą.
Pataisas inicijavę valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos atstovai teigia siekiantys užtikrinti didesnį rinkimų demokratiškumą, nors neoficialiai pripažįsta tokiu būdu siekiantys užkirsti kelią populistinei Darbo partijai laimėti daugumą vietų naujame parlamente.
Pagal pataisas vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu per pirmąjį balsavimą rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. visų rinkimų apygardoje registruotų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. apygardoje registruotų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Per pakartotinį balsavimą, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų skaičių.
Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą - 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.
Nauja sistema, kai vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktu buvo laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas, susilaukė kritikos, nes kai kurie parlamentarai buvo išrinkti gavę vos po keletą tūkstančių balsų.
Antrajam Seimo rinkimų turui surengti prireiktų beveik 5 mln. litų.
BNS, ELTA
