• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kodėl elitas kaltinamas visomis bėdomis? “Elitas tapo neigiamu žodžiu, nes nomenklatūros pastangomis šis terminas buvo sutapatintas su ja”, - teigia R. Pakso visuomeninis konsultantas Aurelijus Katkevičius. “Valdžioje esantys, galią turintys neatsispiria primityviai paauglystės pagundai savo galią demonstruoti, elgtis su visuomene kaip su manipuliuojama minia”, - mano buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys.

REKLAMA
REKLAMA

"Omni Laikas" toliau tęsia straipsnių apie tai, kas yra elitas Lietuvoje, ciklą.

Šį kartą kalbinome Lietuvos prezidento Rolando Pakso visuomeninį konsultantą, viešųjų ryšių specialistą Aurelijų Katkevičių ir kultūrologą bei žurnalistą Darių Kuolį.

REKLAMA

Jiems buvo pateikti trys tie patys klausimai.

1. Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje yra elitas? Kas jis?

2. Kodėl elitas tapo neigiamu žodžiu? Ar iš tikrųjų Lietuvos elitas yra "supuvęs", kaip teigia kai kurios politinės jėgos? O gal tai viešųjų ryšių sukurtas dar vienas baubas?

3. Dabar viešojoje retorikoje turime du neigiamus terminus: "runkelius" ir "elitą". Kodėl atsirado ši priešprieša? Ar tai atspindi realią visuomenės padėtį, ar tai tik politinio žaidimo rezultatas?

REKLAMA
REKLAMA

Aurelijaus Katkevičiaus atsakymai “Omni Laikui”

1. Be abejo, Lietuvoje yra elitas, tik aš sudedu į šį terminą kiek kitokią prasmę nei, pavyzdžiui, Rimvydas Valatka, teigęs, kad rinkimus be elito laimėti galima, tačiau valdyti - ne. Mano galva - elitas yra visi šviesūs ir sveiku protu besivadovaujantys žmonės įvairiose socialinėse grupėse. Kas kita yra nomenklatūra - uždaras valdančiųjų (politikoje, akademiniuose sluoksniuose, žiniasklaidoje) klanas, siekiantis beatodairiškai išsaugoti savo privilegijas. O juk būtent jį ir turi omenyje kai kurie kalbėtojai, sakydami “elitas”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2. Elitas tapo neigiamu žodžiu, nes nomenklatūros pastangomis šis terminas buvo sutapatintas su ja. Ar iš tikrųjų Lietuvos elitas yra “supuvęs”, kaip teigia kai kurios politinės jėgos? Elitas nėra supuvęs - supuvusi yra naujoji nomenklatūra, kaip ir visos uždaros ir nekreipiančios dėmesio į pakankamai rimtus išorės dirgiklius sistemos. Kiekvienas vadybininkas žino, kad jeigu organizacija yra pakankamai uždara, neatsinaujina, nekreipia dėmesio į aplinką, ji pasmerkta žlugti. Ir tai ne marksizmas - tai vadybos pradžiamokslis.

REKLAMA

Viešųjų ryšių veikla būtų neįmanoma neįvertinus visuomenėje ir kultūroje vykstančių procesų. Viešieji ryšiai veikia tada, kai specialistai sugeba įžvelgti tam tikrus visuomenės reiškinius - tik tokiu atveju ir įmanu ką nors “sukurti”. Jeigu kas nors yra visuomenėje, tai tuos dalykus reikia matyti - juos, be abejo, galima išnaudoti ryšių su visuomene veikloje.

REKLAMA

3. Iš esmės “elito” ir “runkelių” priešprieša atspindi realią padėtį - “runkelių” terminas atsirado tuomet, kai žemdirbiai pradėjo blokuoti kelius. Tada šiek tiek toliau nuo žemės gyvenantys piliečiai nusprendė, kad ūkininkai turėtų būti ramesni ir santūresni - tylesni ar ir visai bebalsiai. “Runkelių” terminas intensyviai cirkuliavo ir agitacijoje į ES, visai pamirštant, kad būtent “runkeliai” antrąją referendumo dieną ir lėmė tokius rezultatus, kokie buvo. Būtų keista, jei socialinių procesų politikai nepanaudotų savo naudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dariaus Kuolio atsakymai “Omni Laikui”

1-2. Elitas - istorinė, kintanti sąvoka, atėjusi iš luominės visuomenės. Tradiciškai elitui priskiriami žmonės, kurie jaučia ir prisiima atsakomybę už bendrus reikalus - visuomenę, valstybę. Kaip įspėdavo savo vaikus Lietuvos didikai: jų pareiga esanti ištikimai tarnauti Respublikai ir nuo jaunų dienų tokiai tarnystei ruoštis.

REKLAMA

Gal šiuo požiūriu derėtų vertinti ir dabartinį Lietuvos elitą: kiek jis sugeba rūpintis viešaisiais reikalais, kiek pajėgia ginti tautos ir valstybės interesus. Taip žiūrint, priklausomybę elitui lemtų ne turtas, įgyta valdžia ar pasiekta vieta visuomenės struktūroje, bet asmens vertybinės nuostatos, jo prisiimti įsipareigojimai, jo pilietinė laikysena ir veikla. Taigi ar šiandien valdžioje esantys, versle prasisukę, iš intelektinio darbo mėginantys išgyventi žmonės gali būti vadinami elitu? Matyt, taip, jei įstengia peržengti socialinio infantilumo, cinizmo, mažaraštystės slenkstį. Bet dažnai matome asmenis, pakliuvusius į dviprasmišką padėtį: vieta socialinėje struktūroje laimėta, o atsakomybės, supratimo, išsilavinimo neįgyta. Tokią dviprasmišką būklę istorikas Česlovas Laurinavičius vadina parazitavimu - griežtai, bet gal ir pagrįstai.

REKLAMA

Kitas klausimas, ar įmanoma be išlygų kalbėti apie elitą demokratinėje, pilietinėje visuomenėje, kurioje ne tik “išrinktieji” ar “pašauktieji”, bet dauguma narių turėtų gebėti prisiimti atsakomybę už viešąją erdvę? Akivaizdu, kad laisvės, demokratijos naštos mūsų dienomis nėra pajėgus nešti vienas elitas, kad ir koks stiprus jis būtų. Beje, dėl to dar XVIII amžiaus viduryje lietuvius ir lenkus yra įspėjęs Jeanas Jacques’as Rousseau: jis ragino mūsų bajoriją paversti miestiečius ir valstiečius laisvais ir sąmoningais piliečiais, nes tik tokiu būdu esą galima išsaugoti Abiejų Tautų Respublikos laisvę. Šiuolaikinė demokratija, krašto nepriklausomybė taip pat, gali būti saugi tik tuomet, jei remsis išsilavinusia ir moraliai stipria visuomene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinės Lietuvos bėda ta, kad neturime nei stipraus elito, nei stiprios pilietinės visuomenės. Ar mūsų elitas supuvęs? Ne, jis tiesiog neturėjo “liūdnos prabangos” subręsti. Valdžioje esantys, galią turintys neatsispiria primityviai paauglystės pagundai savo galią demonstruoti, elgtis su visuomene kaip su manipuliuojama minia. Graudžiausia, jog visuomenė sutinka, kad su ja taip būtų elgiamasi.

REKLAMA

3. Akivaizdu, kad tarp visuomenės grupių esama tam tikros realios įtampos: socialiniai disonansai krašte išties dideli. Socialinio teisingumo, solidarumo pagrįstai pasigendama. Tradicinės partijos socialinių įtampų mažinimui, darnesnei visuomenės raidai nepriklausomybės metais skyrė per mažai dėmesio.

REKLAMA

Beje, šia nuodėme skirtingos Lietuvos valdžios istorijoje kaltintos ne kartą. Dar pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga pranašavo bajorijai Maskvos vergiją, jei ši nesirūpinsianti krašto valstiečių gerove. Kai kurie pokario partizanai keikė Antano Smetonos valdžią, kad jos socialinė politika pastūmėjusi bolševizmo pusėn nemažą dalį varge atsidūrusių lietuvių. Atrodo, kad šiandien Lietuva dar kartą mina ant seno grėblio.

REKLAMA
REKLAMA

Iki banalumo kartojami ir seni politiniai žaidimai: siekdamos savo tikslų antivalstybinės jėgos puikiai išnaudoja valdžios klaidas ir realias krašto socialines įtampas. Būtent dirbtinai priešindamas visuomenę prieš metus į rinkimus ėjo Rolandas Paksas: rusų ir lietuvių milijonierių finansuojamas kandidatas į prezidentus buvo pristatomas kaip liaudies gynėjas nuo neva prieš ją susimokiusio elito. Ši visuomenės supriešinimo taktika atrodė tokia efektyvi, kad jos be jokių skrupulų, matyt, tiems patiems prezidento rinkimų technologams siūlant, buvo imtasi net agituojant už narystę Europos Sąjungoje. Vykstant referendumui Vilniaus gatvėse kabojo gėdingi plakatai, iš kurių reklaminiai sidro vaisiai miestiečiams šaukė: “Mes ne runkeliai - mes už Europos Sąjungą”.

Kai “Respublikoje” skaitai su užsakymo numeriu publikuojamus prezidento konsultanto rašinius, “įrodinėjančius”, kad šiandien Lietuvos laukia neišvengiama “socialinė revoliucija”, prisimeni kitą tekstą - 1794 metais Tado Kosciuškos skelbtą atsišaukimą. Tuomet, kviesdamas lietuvius ginti savo laisvę ir valstybę, jis kalbėjo, kad pirmiausia būtina įveikti “neprieteliaus Maskoliaus kitrybę”, neleisti jam “pagadinti mūsų vienybės”, neleisti “suvedžioti prasčiokų”. Nes per amžius “didžiausia Maskoliaus syla (jėga)” buvusi klastingas mūsų supriešinimas - “vieniems pinigus duodant, antrus dovanomis suvedžiojant, kitus strošijant (prigąsdinant), o labiausiai mus pačius vedant į zvodą ir nezgadą (apgaulę ir nesantaiką)”.

REKLAMA

Stebėdamas šiuo metu dirbtinai kurstomą pilietinį konfliktą, dar kartą įsitikini, kad po blyškia Lietuvos saule - nieko esmingai nauja.

Ar Lietuvos elitas yra supuvęs? A. Paulausko ir A. Brazausko požiūriaihttp://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_144078

Ar Lietuvos elitas yra supuvęs? R. Valatkos ir A. Račo požiūriaihttp://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_144440

Ar Lietuvos elitas yra supuvęs? A. Kubiliaus ir V. Mazuronio požiūriaihttp://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_144349

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų