broniaus kutavičiaus

„Žiupsnelis muzikos tavo ausims!“ – tokiu šūkiu šį pavasarį įsisukti į muzikos verpetus kviečia 28-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“. Gegužės 16–20 d. jauna muzika, kupina eksperimentų ir ieškojimų, pasklis Vilniuje, Druskininkuose bei Liškiavoje. Pasak „Druskomanijos“ direktorės Sigitos Ilgauskaitės, šis festivalis išsiskiria premjerų gausa ir yra neįsivaizduojamas be jaunatviško šėlsmo, improvizacijų ar intriguojančių netikėtumų.

Lapkričio 5-22 dienomis jau septintus metus iš eilės kino mylėtojus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje suburs Šiaurės šalių kino festivalis „Scanorama“. Šiais metais organizatoriai pristatys ne tik gausybę pelniusių tarptautinius apdovanojimus filmų, bet ir kvies į trumpametražių filmų naktį, o jauniesiems  kino kūrėjams bus organizuojamos „meistriškumo dirbtuvės“. Festivalį Vilniuje atidarys XX a. 3-iame dešimtmetyje Prancūzijoje sukėlęs nemažą rezonansą, smerktas, cenzūruotas karpant, degint...

Pasiruošimas Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino juostos „Žanos d’Ark aistra” premjerai, kurios metu Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas Donato Katkaus, atliks kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurtą muziką, eina į pabaigą. Idėjos iniciatorių teigimu, visos natos repeticijų metu sugrotos, kino juosta jau atvykusi į Vilnių, tad liko tik eksperimentą išgirsti, pamatyti ir įvertinti žiūrovams.

Jau devynioliktą  kartą kultūrinį sostinės rudens peizažą  įvairinantis festivalis „Gaida“ tradiciškai pateikia itin gausų naujausios lietuvių muzikos derlių. Kokius „vaisius“ mūsų autoriai sunokino šiais metais? Bene daugiausiai apie tai sužinos atėjusieji į spalio 29 d. festivalio koncertą Taikomosios dailės muziejuje. Čia „Kaskadų trio“, Vilniaus kvartetas ir choras „Jauna muzika“ (vad.

Spalio 24 dieną startuoja jau devynioliktą kartą Vilniuje rengiamas svarbiausias Lietuvoje šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“, kurio pasirinkta teminė kryptis šįmet – Vilniui tapus Europos kultūros sostine – yra MIESTAS. Festivalis prabyla apie miestus, jų garsus, savitumus ir įvairias jų prasmes, inspiravusias garsius pasaulio kompozitorius bei nemažą būrį lietuvių muzikos kūrėjų.

Po beveik dvejus metus trukusio kūrybinio proceso ir derybų su užsienio kino institucijomis, Europos šalių kino forumo ,,Scanorama” organizatoriai patvirtina jau kurį laiką sklandančią žinią - šiemet ,,Scanorama” iš tiesų pristatys įspūdingą muzikos ir kino reginį. Tai - Carlo Theodoro Dreyerio kino juostos ,,Žanos d’Ark aistra” premjera  Lietuvos Nacionaliniame  operos ir baleto teatre, skambant Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurtai muzikai.

Nesenai iš gastrolių Prancūzijoje grįžęs Lietuvos kamerinis orkestras spalio 3 d., 19 val. kviečia į pirmąjį šio sezono orkestro koncertą Filharmonijoje. Sezono pradžiai orkestras ir jo meno vadovas bei dirigentas Sergejus Krylovas parengė hedonistinę klasikos programą: almantį Johanno Sebastiano Bacho Smuiko koncertą E-dur, nepretenzingo žavesio Franzo Schuberto Rondo smuikui ir orkestrui A-dur bei daugiabalsių adoracijų sulaukusią Wolfgango Amadejaus Mozarto Simfoniją Nr. 40, g-moll.

Klaipėdos koncertų salės scenoje rugsėjo 23 dieną, trečiadienį, 18 valandą vyks magiški Broniaus Kutavičiaus oratorijų ritualai. Kamerinis choras “Aidija”, vadovaujamas Romualdo Gražinio, išpildys  kompozitoriaus oratorijas “Iš jotvingių akmens” ir “Magiškas sanskrito ratas”. Dar skambės lietuviškos sutartinės (aranžuočių autoriai – Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Vytautas Montvila), ne vieną kūrėjų kartą maitinęs muzikos šaltinis.

Rugsėjo 21 d. 20 val. naujosios eksperimentinės muzikos serijoje Out Hear, Kings Place, bus pristatomas naujosios lietuvių muzikos projektas „Twittering machines and Sutartinės“. Pasak projekto kuratoriaus britų violončelininko Antono Lukoszevieze, lietuvių muzika Europos naujosios muzikos scenoje yra labai įdomi ir išsiskirianti. Pačiam atlikėjui itin priimtini konceptualūs kūriniai, besiremiantys ‘proto-pagonišku’ minimalizmu.

Tryliktąjį sezoną pradeda styginių kvartetas "Chordos". Bene geriausiai šiuolaikinę muziką interpretuojantis kolektyvas atjaunėjo, įkvėpė gaivaus permainų oro ir pasaulyje toliau populiarins lietuvių kompozitorių kūrybą, o Lietuvoje - užsienio autorius. Naująjį sezoną kvartetas pradeda gastrolėmis. "Lietuvoje - krizė ir sunkmetis. Todėl mes kurį laiką pabėgame į užsienį", - juokėsi kvarteto įkūrėjas altininkas Robertas Bliškevičius.

Du tūkstančiai devintųjų metų rugsėjo aštuonioliktą dieną Klaipėdoje įsisukęs permainų vėjas išskleis naujos muzikos festivalio bures. Šeštasis koncertinis sezonas Klaipėdos koncertų salėje prasidės „Permainų muzikos“ festivaliu. Jame skambės tiek geriausia šių dienų muzika, tiek laiko patikrinti praėjusio amžiaus kūriniai, turėję įtakos istorijos vyksmui, t.y. nulėmę permainas. Lietuvos tūkstantmečio metais vykstančiame renginyje išskirtinai dalyvaus tik lietuvių atlikėjai.

Prakalbus apie kultūros padėtį ekonominės krizės perpučiamoje Lietuvoje, kompozitorius, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro violončelininkas Arvydas Malcys sako, kad daugiausia aplodismentų tenka vienadieniams, abejotinos vertės kūriniams. Taip sukuriamas kultūros gelbėjimo įspūdis. - Kaip kultūrą veikia ekonomikos krizė? – „Balsas.lt“ paklausė A. Malcio. - Dabar tai populiari tema. Pastaruosius kelerius metus viskas augo kaip ant mielių.

Liepos 4-10 dienomis Neringoje vėl rengiamas muzikos ir ekologijos festivalis “Nepaklusniųjų žemė”. Šiais metais festivalio rengėjai Neringos klausytojams pasiūlys 10 renginių, kuriuose, kaip kasmet, vyraus nenuspėjami žanriniai ir stilistiniai viražai, susipins teatras, kinas ir muzika, skambės autentiški, archaiški  instrumentai, o taip pat netikėti instrumentų deriniai, vėl bus atvertos durys į retai girdimos muzikos pasaulius.

Kamerinis choras „Aidija“ (Vilnius), vadovaujamas Romualdo Gražinio, gegužės pabaigoje Liubline (Lenkija) dalyvavo pirmajame muzikos tradicijos ir avangardo festivalyje „Kodai“. Choras „Aidija“ atliko vertingus, kiek senesnius ir visiškai naujus kūrinius, kurių daugelis jau yra tapę lietuviška, kai kurie – ir pasauline klasika: Vytauto Montvilos ir Juozo Gruodžio „Skamba skamba kankliai“, Romualdo Gražinio „Vai ūžia gaudžia“, Vaclovo Augustino „Supkit meskit“, Antano Kučinsko „Giesmė apie smer...

Kovo 11-osios vakarą Vilniaus Rusų dramos teatre bus parodyta Algirdo Martinaičio ir Andriaus Vaišnio 2-jų veiksmų opera „Pasaulio dangoraižis“. Andrius Vaišnys, žinomas Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtojas, parašė apie jį scenos veikalą supindamas praeities dvasines patirtis su aktualijomis ir ateities nuojautomis. „Nuo dangoraižio viršaus atsiveria įvairūs vaizdai: kas mus valdo – kaip ant delno“,  libretą komentuoja autorius.

Kovo 11-osios vakarą J.Basanavičiaus g. teatre, kur 1939m. atgavus Vilnių įsikūrė opera (dab. Rusų dramos teatras), bus parodyta Algirdo Martinaičio ir Andriaus Vaišnio 2-jų veiksmų opera „Pasaulio dangoraižis“.   Andrius Vaišnys, žinomas Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtojas,  parašė apie jį scenos veikalą supindamas praeities dvasines patirtis su aktualijomis ir ateities nuojautomis.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė dainininkė, etnologė Veronika Povilionienė su ansambliu „Blezdinga“ ir kariuomenės choru neseniai išleido naują kompaktinę plokštelę „Namo“. Ja dainininkė sveikina Lietuvą tūkstantojo vardadienio proga.

Šis Anatolijaus Šenderovo baleto pavadinimas visų pirma atėjo į galvą, netikėtai išgirdus apie staigią baleto artistės Vijolės Parutytės mirtį. 2008 m. gruodžio 10 d. Lietuvos baleto bendruomenę pasiekusi liūdna žinia sugrąžino į XX a. aštuntąjį-devintąjį dešimtmečius, kai Lietuvos scenoje žėrėjo ekspresyvus, jaudinantis, spalvingas artistės šokis.

Spalio 24 d. Vilniuje prasidės didžiausias iš iki šiol Lietuvoje rengtų šiuolaikinės muzikos festivalių – „Pasaulio muzikos dienos“ – pirmasis tokio masto naujosios muzikos renginys visoje Rytų Europoje. Būtent Lietuvai patikėta garbinga teisė surengti šį, savotiškomis „muzikos olimpinėmis žaidynėmis“ tituluojamą festivalį.

Vilniaus teatrui „Lėlė“, kurį 1958 metais įkūrė Balys Lukošius, šį rudenį sueis lygiai penkiasdešimt metų. 1958 spalio 27 d. buvo suvaidintas pirmasis šio teatro spektaklis Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“. B.Lukošiaus suburtų ir paruoštų Kultūros ir švietimo technikumo absolventų būrelis pirmąjį spektaklį parodė Užupyje, tuometinės vidurinės mokyklos (dabar - Užupio gimnazija) aktų salėje.

Ilgametis europinio avangardo lyderis, garsusis muzikos kolektyvas iš Vokietijos „Ensemble Modern“ galutinai patvirtino savo dalyvavimą rudenį Vilniuje rengiamame „Pasaulio muzikos dienų“ festivalyje. Koncertas vyks spalio 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje, diriguojant žymiam vengrų kilmės kompozitoriui ir dirigentui Peteriui Eötvösui.

Šiandien Nidoje prasideda XII-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. 17 val. Festivalis bus iškilmingai atidarytas Savivaldybės aikštėje, kur gros mušamųjų trio iš Vilniaus „Bushido drums“. Festivalio Pradžios koncertas vyks 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte – du lietuvių kompozitorių kūriniai. Algirdo Martinaičio kūrinį „Cantus ad futurum“, sukurtą 1982 m., atliks festivalio senbuviai – choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, ir instrumentinis ansamblis.

Amsterdame rengiamame naujosios muzikos festivalyje skambės lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinys. Šeštadienį prasidedančiame renginyje „Holland Festival“ lietuvių kompozitoriaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Nyderlandų radijo choras, Nyderlandų vaikų choras, solo soprano partiją atliks Gintarė Skerytė bei Nyderlandų radijo kamerinio orkestro muzikantai, kuriems diriguos britų dirigentas Jamesas Woodas, pranešė Muzikos informacijos ir leidybos centras.

Likus beveik pusmečiui iki „Pasaulio muzikos dienų 2008“, jau yra paskelbta šio festivalio programa. Daugybė jo renginių vyks Vilniuje šių metų spalio 24 – lapkričio 8 dienomis. „Pasaulio muzikos dienos“ yra vienas reikšmingiausių muzikos festivalių. Šis daugiau nei 50 kraštų vienijančios organizacijos ISCM (International Society for Contemporary Music – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos) renginys lyginamas su olimpinėmis žaidynėmis, dėl teisės jį surengti varžosi daugelis šalių.

Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte, vyksiančiame gegužės 7 d., trečiadienį, 18 valandą, Klaipėdos koncertų salėje vėl susitiksime su žavia dainininke Liora Grodnikaite ir susipažinsime su dirigentu  Danieliu Gazonu (Belgija). Šis „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncertas taip pat intriguos neįprasta programa.

Kultūros ministras Jonas Jučas dalyvavo Berlyno filharmonijoje kovo 15 d. įvykusiame oficialiame Baltijos šalių kultūros metų „Essentia Baltica“, skirtų Baltijos valstybių Nepriklausomybės 90-mečiui, atidaryme. Renginyje koncertavo Gidono Kremerio suburtas Baltijos valstybių jaunųjų muzikų orkestras „Kremerata Baltica“. Koncerto programoje buvo atlikti Baltijos valstybių kompozitorių – Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“, Pėterio Vasko ir Arvo Parto – kūriniai.

Kultūros atašė pareigas Didžiojoje Britanijoje pradėjo eiti muzikologė Daiva Parulskienė, antradienį pranešė Kultūros ministerija.Iki šiol įvairiems kultūros projektams vadovavusi D.Parulskienė pakeitė Indrę Daunytę, kuri paskirta kultūros atašė Švedijoje.

Švedijos Visbio mieste rengiamame koncertų cikle klausytojai galės susipažinti su klasikine lietuvių vargonų muzika bei išgirsti naujo kūrinio premjerą.Gruodžio 27-29 d. Visbio tarptautinio kompozitorių centro rengiamame koncertų ir seminarų cikle "Listen to our History - told by Sound!" bus pristatyta trijų Baltijos šalių bei Lenkijos vargonų muzika.

Vilniečių kamerinis choras „Aidija“ gruodžio 19 dieną, trečiadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje atliks artėjančioms šventėms skirtą programą ”Metų kaleidoskopas”. Diriguos choro meno vadovas Romualdas Gražinis, dalyvaus arfininkė Agnė Keblytė.Koncerto pagrindinis akcentas – Benjamino Britteno „Kalėdinių giesmių apeiga” – itin mėgstamas kalėdinio repertuaro kūrinys, įvairiose šalyse palydintis didžiąsias žiemos šventes.

Kosmopolitiniame ir koprodukciniame Lietuvos NOBT repertuare Lietuvos kūrėjų pavardės – įvykis, vertas dėmesio. Režisieriaus Jono Jurašo režisuota Christopho Willibaldo Glucko opera „Orfėjas ir Euridikė“ – jau trečias šio režisieriaus darbas Vilniaus operos scenoje po Giuseppes Verdi „Aidos“ ir Broniaus Kutavičiaus „Lokio“.   Šiandieninis operos žiūrovas ir  klausytojas į teatrą eina ne sužinoti istorijos, o pasiklausyti muzikos ir dainininkų, panardintų į režisieriaus, scenografo i...

Lenkijoje vykstančiame tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje "Varšuvos ruduo" nuskambės ir lietuviška premjera - kompozitorės Onutės Narbutaitės simfoninis kūrinys.Specialiai festivalio užsakymu O.Narbutaitės sukurtą kūrinį "Krantas upė simfonija" antradienį atliks simfoninis orkestras "Sinfonia Varsovia", vadovaujamas Christopherio Lyndono-Gee, pranešė Muzikos informacijos ir leidybos centras.

Intriguojantis Broniaus Kutavičiaus kūrybos koncertas rengiamas Kristupo festivalio uždarymui. Rugpjūčio 28 d. 19 val. pagrindinėje festivalio buveinėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kamerinis choras „Aidija“ atliks Broniaus Kutavičiaus naujojo kūrinio „Rudens gėrybės“ premjerą bei vieną įspūdingiausių Broniaus Kutavičiaus kūrinių – keturių dalių ciklą Jeruzalės vartai.

Liepos 1 – rugpjūčio 28 d. vyks jau 13-asis Kristupo vasaros festivalis. Festivalio meno vadovas – Donatas Katkus.Kaip ir kasmet, bus rengiamos ciklų programos “Kristupo klavyrai”, “Kristupo gitaros”, “Sakralinės muzikos valandos” bei kiti koncertai.Kristupo vasaros festivalis aprėps klasikos, avangardo, džiazo, flamenko, tango, DJ meno, world music, folkloro bei kitų žanrų stilistiką.Gros Petras Geniušas, Guoda Gedvilaitė, Samas Haywoodas, Leonidas Čižikas, Konstantinas Lifschitzas.

Brendan Caroll apsilankė atgaivintame Vilniuje – šis miestas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno tikrą kultūrinį renesansą, kurio širdimi tapo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.  Pastarąjį kartą Lietuvos sostinėje lankiausi prieš gerą dešimtmetį, ir ši viešnagė sukėlė beveik depresinę būseną.

Kovo 23 d. Monso karališkojoje konservatorijoje ir 24 d. Dominikonų bažnyčioje Briuselyje belgų dirigentas Danielis Gazonas pristatys du lietuviškos muzikos koncertus. Paties dirigento iniciatyva sudarytose koncertų programose - vien šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai.

Briuselyje bus surengti du lietuviškos muzikos vakarai, belgų publikai pristatysiantis šiuolaikinę lietuvių kompozitorių kūrybą. Šiuolaikinė lietuvių muzika penktadienį skambės Monso karališkojoje konservatorijoje, šeštadienį - Dominikonų bažnyčioje. Belgų dirigento Danielis Gazono iniciatyva rengiamuose koncertuose skambės kompozitorių Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Broniaus Kutavičiaus, Loretos Narvilaitės, Eduardo Balsio muzika.

Kovo 4 dieną Klaipėdos koncertų salėje prasidėsiantis XI-asis jaunųjų atlikėjų festivalis “Skambanti banga” kvies klausytojus į šešis koncertus, kuriuose pasirodys atlikėjai iš Lietuvos, Švedijos, Danijos, Portugalijos, Belgijos, Norvegijos. Festivalio metu taip pat vyks konferencija bei edukacinė programa.

Vasario 22 – 25 dienomis, „Litexpo“ parodų centre vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, savo produkciją pristatys ir muzikos leidėjai. Bendrame stende (stendo nr. 5D.06)  Muzikos informacijos ir leidybos centras, Semplice bei Sutaras siūlys šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių muzikos, džiazo, folkloro leidinius – kompaktinius diskus, DVD ir natų leidinius. Šalia populiariausių leidinių, Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC) supažindins su naujausiais leidiniais.

Praėjusį antradienį, vasario 6 dieną, „Meno forte“ įvyko pirmoji diskusija „Kultūra | politika: ar išgirsime vieni kitus“, į kurią Vilniaus mieste kandidatuojančių partijų atstovus pasikvietė nevyriausybinės kultūros organizacijos ir nepriklausomi kultūros praktikai.

Aktualios muzikos festivalis “Gaida” pristato lietuviškąją Vykinto Baltako operos “Cantio” premjerą. Opera sukurta Miuncheno bienalės užsakymu, pasaulinė jos premjera įvyko šių metų gegužės 18 dieną 1990-1993 m. Vykintas Baltakas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (kompoziciją - pas Vytautą Barkauską,o dirigavimą - Liongino Abariaus klasėje). Tuo laikotarpiu įkūrė ir dirigavo vokaliniam ansambliui “Penki vėjai” ir kameriniam chorui “Aidija”. Vėliau studijavo Karlsrūjės aukštojoje muzikos m...

“Gaidos” festivalio programa, šiais metais itin išsiplėtusi, sąlygiškai skyla į dvi dalis. Antroji “teatrinė” dalis prasidėjo jau šį sekmadienį Gintaro Sodeikos ir Oskaro Koršunovo spektakliu “Vienatvė dviese”, o pirmoje “Gaidos” dalyje nuskambėjo 5 koncertai. Keturis iš jų komentuoja muzikologė Gražina Daunoravičienė, daugiausiai dėmesio skirdama monumentaliam Onutės Narbutaitės opusui, kurį vadina vienu iš neabejotinų 14-osios “Gaidos” ženklų.

“Gaidos” festivalis spalio 14–lapkričio 3 dienomis kviečia apsilankyti didžiausiame Lietuvoje šiuolaikinės muzikos forume. Trylikoje koncertų, kurių didžiąją programos dalį sudaro nauji lietuvių kompozitorių opusai, išgirsime 18 lietuviškų bei 24 pasaulinių premjerų. Pagrindinė tema šįmet - muzikos ir teatro jungtis.

Spalio 14–lapkričio 3 dienomis jau keturioliktąją savo programą įvairiose Vilniaus koncertų salėse pristatys aktualios muzikos festivalis “Gaida”. Kasmet sulaukdamas vis didesnio klausytojų dėmesio, šiųmetis festivalis plečia savo apimtis – tampa didžiausia ir aktualiausia koncertinio sezono metu Lietuvoje vykstančia muzikos fiesta.

Gegužės mėnesį Europos muzikos festivalis EUROPAMUSICALE (http://www.europamusicale.com/ger/festivals_2004_prog.html) pristato 10 naujųjų Europos sąjungos šalių muziką ir atlikėjus. Prestižinėse Vysbadeno (Kurhaus, Thiersch-Saal), Miuncheno (Prinzregententheater), Berlyno (Konzerthaus, Kleiner Saal) ir Leipzigo (Gewandhaus, Mendelssohn-Saal) salėse gegužės 10-13 dienomis skamba keturi lietuviškos muzikos koncertai.

Ar turite šio bei to, verto investicijų? O kiek tai - "šis bei tas"? Prisimenu smagų turto apibūdinimą: "Jis nebežino, kiek turi pinigų su... tikslumu". Toliau - kiekvienam savas lygis. Vietoj taškų galima įrašyti "cento", "lito", "šimtų litų". Jei primiršote kokius 300 litų, vadinasi, esate hipotetinis smulkus investuotojas. Tarkime, su 30-40 tūkst. "laisvų" litų.

Ar turite šio bei to, verto investicijų? O kiek tai - “šis bei tas”? Prisimenu smagų turto apibūdinimą: “Jis nebežino, kiek turi pinigų su... tikslumu”. Toliau - kiekvienam savas lygis. Vietoj taškų galima įrašyti “cento”, “lito”, “šimtų litų”. Jei primiršote kokius 300 litų, vadinasi, esate hipotetinis smulkus investuotojas. Tarkime, su 30-40 tūkst. “laisvų” litų.

Nacionalinis operos veikalas - Broniaus Kutavičiaus opera "Lokys" atsisveikina su didžiąja scena. Ketvirtadienį repertuarinis spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) bus rodomas paskutinį kartą. Opera "Lokys" sukurta 2000 metais Vilniaus festivalio užsakymu. Libretą operai garsiosios prancūzų rašytojo Prospero Merimė (Merimee) novelės motyvais parašė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, spektaklį režisavo Jonas Jurašas.

Ansamblis “The Seattle Chamber Players” Jungtinėse valstijose yra puikiai žinomas dėl savo įdomių išradingų programų ir renginių. Šių metų vasario 13-15 dieną Sietle, Benaroya Hall, tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje ir simpoziume “Icebreaker II: Baltic Voices” (http://www.seattlechamberplayers.org/icebreaker2.html) ansamblis sieks suvienyti 9 Baltijos jūros regiono šalis: Daniją, Estija, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rusiją ir Švediją.

Kauno valstybinis choras, vadovaujamas profesoriaus Petro Bingelio, pažymi kūrybinės veiklos 35-metį. Šios sukakties minėjimo koncertai sausio 16 dieną vyks Kauno filharmonijoje, o sausio 17 dieną - Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. Suburti Kauno valstybinį chorą 1969 m. buvo pavesta tuometiniam Lietuvos muzikos akademijos absolventui P. Bingeliui.