Šiandien Nidoje prasideda XII-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. 17 val. Festivalis bus iškilmingai atidarytas Savivaldybės aikštėje, kur gros mušamųjų trio iš Vilniaus „Bushido drums“. Festivalio Pradžios koncertas vyks 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte – du lietuvių kompozitorių kūriniai.
Algirdo Martinaičio kūrinį „Cantus ad futurum“, sukurtą 1982 m., atliks festivalio senbuviai – choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, ir instrumentinis ansamblis. Viena festivalio muzikos programos kuratorių, muzikologė Vytautė Markeliūnienė pasakoja, kad Algirdas Martinaitis priklauso devintajame dešimtmetyje susiformavusių ir tuomet neoromantikais vadintų lietuvių kompozitorių ketvertui, kuriam taip pat priklausė ir kompozitoriai Onutė Narbutaitė, Mindaugas Urbaitis ir Vidmantas Bartulis.
Anot muzikologės, tuo metu šios kartos kompozitoriai savo kuriama muzika atvėrė naujus estetinius laukus. Iš dalies jie tęsė savo autoriteto, kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus liniją, tačiau taip pat patys ieškojo naujų muzikinių kelių. Visų pirma jie nutolo nuo iki tol lietuvių muzikoje dominavusių ekspresyvių, dramatiškų, didelių formų ir perėjo prie muzikos trapumo, jautrumo, labiau kamerinio stiliaus.
Tiesa, anot muzikologės, šiandien šie keturi kompozitoriai jau pasukę visiškai skirtingais kūrybiniais keliais. Tačiau Martinaičio „Cantus ad futurum“ vis dar laikomas kartos manifestu. Jame išreiškiamos temos – aktualios ir šiandien, jos taip pat atitinka festivalio temą „Kultūros kraštovaizdžiai. Mare Balticum“. Nors ir netiesiogiai, tačiau kūrinys paliečia ekologijos temą – jame apdainuojami nykstantys paukščiai, gamta.
Justė Janulytė – jaunosios kartos kompozitorė. Muzikė puikiai pažįsta Thomo Manno festivalį – jame jai ne kartą yra tekę dalyvauti kaip „Aidijos“ choro dainininkei. Šiandien į festivalį ji grįžta padovanodama publikai savo pačios kūrinį, kurį atliks Kauno styginių kvartetas. Vytautė Markeliūnienė sako, kad užsakydami naują kūrinį šiai kompozitorei, organizatoriai jau turėjo savų lūkesčių – juos padiktavo kamerinė festivalio aplinka.
„Todėl ir kūrinį norėjome užsakyti tam kompozitoriui, kurio braižas yra kamerinis. Justės kūriniuose yra poetiškumo, metaforų, jos muzika labai švari. Ji puikiai dera prie festivalio aplinkos, temos, Nidos kraštovaizdžio“, – sako muzikologė.
