benita ferrero-waldner

Čekijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) iki kurio pabaigos liko tik kelios dienos, greičiausiai įeis į ES istoriją kaip vienas labiausiai euroskeptiškų laikotarpių. Nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES perima Švedija. Kai Čekija sausį pusmečiui stojo prie ES vairo, ji žadėjo ryžtingai imtis atsakomybės už Bendriją – kovoti su ekonomine krize, spręsti stringančios Lisabonos sutarties klausimą.

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija šiandien vyksta darbo vizito į Baltarusiją. Gardine jis susitiks su šios šalies vyriausybės vadovu Sergejumi Sidorskiu. Jųdviejų susitikimas byloja apie šylančius kaimynių santykius ir didesnes bedradarbiavimo perspektyvas. Į Baltarusiją kartu su premjeru A.Kubiliumi važiuoja Vyriausybės kancleris, susisiekimo ministras, užsienio reikalų, ūkio, energetikos viceministrai ir kiti pareigūnai.

Žinia, kad Šiaurės Korėja išbandė branduolinį ginklą, apstulbino tarptautinę bendriją. JAV prezidentas BarackasObama pavadino tai „grėsme tarptautinei taikai“. Vašingtone paskelbtame pareiškime jis pabrėžė, kad Pchenjanas sulauks tarptautinės bendrijos atsako. Nors šis Šiaurės Korėjos žingsnis nėra netikėtas, tačiau „kelia didelį nerimą visoms šalims“, sakoma pareiškime.

Šiandien (gegužės 20 d.) Prahoje (Čekija) susitinka Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos lyderiai, susitikimo metu daugiausiai dėmesio bus skirta ekonomikos krizės sprendiniams, protekcionizmo klausimams ir kovai su klimato kaita. Iš pradžių šį viršūnių susitikimą buvo  planuota surengti praeitų metų gruodį, tačiau Kinija jį atšaukė protestuodama dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (kurio šalis tuo metu pirmininkavo ES) ir Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos susitikimo.

Europos Komisija vakar (balandžio 23 d.) išplatino 2008 m. Europos kaimynystės politikos pažangos ataskaitą, kuriose vertinami Europos Sąjungos santykiai su konkrečiomis šalimis. Nors, už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakinga Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner ataskaitoje ir pažymėjo, kad 2008 m. buvo strategiškai svarbūs Europos kaimynystės politikai.

Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis. „Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su NATO šalių kolegomis Briuselyje aptars Aljanso operacijas ir santykius su Rusija. V.Ušackas trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus neformaliame NATO šalių UR ministrų vadovų susitikime Briuselyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su NATO šalių kolegomis Briuselyje aptars Aljanso operacijas ir santykius su Rusija. V.Ušackas trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus neformaliame NATO šalių UR ministrų vadovų susitikime Briuselyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Briuselyje vasario 23 dieną į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybą (BRIST) susirinkę ES narių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip įveikti ekonominį nuosmukį Europoje. Šiuo klausimu bus siekiama susitarti  kovo 1 dienos neeiliniame Europos Sąjungos vadovų susitikime. Susitikimo metu paaiškėjo, kad daugumos šalių pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti 3,75 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros projektams ir 350 mln.

Lietuvos diplomatai įdėmiai stebi Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties ir yra gerai susipažinę su jų eiga. Tai BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „ES šalims yra sudarytos visos sąlygos stebėti derybų procesą. Derasi Europos Komisija ir Rusija, tačiau ES šalių atstovai gali vykti derybas stebėti gyvai bei išsakyti savo pastabas.

Lietuva siekia, kad elektros tilto su Švedija tiesimas būtų įrašytas į prioritetinių ES projektų sąrašą, teigia užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Trečiadienį Europos Komisija (EK) patvirtins prioritetinių projektų sąrašą, kuriuos siūlo bendrai finansuoti užtikrinant jungtis ES valstybių viduje.

Peržvelgus 2008 metus galima surasti nemažai įvykių, kurie buvo vertinami kaip Baltarusijos „atsigręžimas“ į Europą bei ES ir Baltarusijos santykių atšilimas. Spalio mėnesį, nepaisant šalyje nedemokratiškai vykusių parlamento rinkimų, ES sutiko pusmečiui atidėti sankcijų Baltarusijai taikymą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Prahoje susitikęs su eurokomisare atsakinga už išorinius ryšius Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner) teigė, kad spartus Baltijos elektros jungčių plano įgyvendinimas - pagrindinis būdas mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę.

Izraelio prezidentas Shimonas Peresas Europos Sąjungos atstovams antradienį pareiškė, kad jų šalys turi paremti Izraelio karinę operaciją Gazos ruože, kuria siekiama sustabdyti „Hamas“ vykdomus Izraelio teritorijos apšaudymus. „Europa turi atmerkti akis konflikto Gazos ruože atžvilgiu“, - per susitikimą su Čekijos užsienio reikalų ministru Karlu Schwarzenbergu, Švedijos diplomatijos vadovu Carlu Bildtu ir ES išorinių ryšių komisare Benita Ferrero-Waldner pareiškė Izraelio prezidentas.

Bejėgiškumas ar veikiau jo regimybė yra tikroji Vakarų diplomatijos jėga, nes dialektikos tėvynė – Vakarai tiesiog pagal apibrėžimą privalėjo tos dialektikos išmokti geriausiai. Tarkime, bendradarbiavimo derybų su Rusija atnaujinimo atvejis. Lapkričio 10-ąją ES priimtas  sprendimas atnaujinti derybas sulaukė kokių tik nori antraščių ir vertinimų. Britų „The Wall Street Journal“ konstatavo, kad Bendrija negali arba nelabai nori bausti Rusiją už konfliktą su Gruzija.

Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų vadovas Michailas Margelovas pavadino laukiamu Europos Sąjungos (ES) sprendimą atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Maskva.

Prancūzijai, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES) ketvirtadienį nepavyko įtikinti Lietuvos, kad ši pritartų derybų Bendrijos ir Rusijos partnerystės sutarties atnaujinimui, nors ES diplomatijos vadovo Javiero Solanos (Chanjero Solanos) tarnyba ir perspėjo, kad į Gruziją pasiųstų ES stebėtojų saugumui gali kilti pavojus, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.

Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį nesugebėjo įtikinti Lietuvos pasisakyti už ES ir Rusijos partnerystės derybų atnaujinimą, sakė diplomatai, kurie pranašavo, jog kitą savaitę įvyksiančiame Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime vyks karštos diskusijos.

ES neturėtų atnaujinti derybų dėl strateginės partnerystės sutarties su Rusija, pastarajai neįvykdžius įsipareigojimų išvesti karinių pajėgų iš Gruzijos, įsitikinęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Europos Komisija spaudžia Europos Sąjungos nares pritarti tam, kad kitą savaitę būtų atnaujintos dėl karo Gruzijoje neribotam laikui sustabdytos derybos su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties pasirašymo, skelbia „EU Observer“. „Šios derybos turi tęstis visų pirma dėl to, kad jos leis ES siekti savų interesų santykiuose su Rusija, o visų antra tai yra geriausias būdas bendrauti su Rusija turint bendrą poziciją“ – teigiama Europos Komisijos pranešime.

Per ateinančius 3 metus Gruzijos atstatymui valstybiniai ir privatūs donorai pažadėjo skirti 4,55mlrd. dolerių, pranešė Europos Sąjungos išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner. Valstybiniai donorai Gruzijai skirs 3,7 mlrd. dolerių, o privatūs donorai paaukos 850 mln. dolerių. „Tai yra žymiai daugiau nei tikėjomės, todėl manau, kad tai yra džiaugsmo diena“ – džiaugėsi ES komisarė. Ji pasidžiaugė, kad donorų noro aukoti nesustabdė netgi globalinė ekonominė krizė.

Europos Sąjunga nusprendė į prestižinį susitikimą Briuselyje pakviesti Baltarusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Martynovą. Spalio 13 dieną jis turėtų dalyvauti „troikos“ susitikime kartu su ES užsienio reikalų vadovu Javieru Solana, išorinių santykių komisare Benita Ferrero-Waldner ir Prancūzijos užsienio reikalų ministru Bernardu Kouchneriu. Oficialų pakvietimą ruošiamasi įteikti spalio 6 dieną, kai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas lankysis Minske.

Europos Sąjunga Gruzijos atstatymui po karo su Rusija skirs pusę milijardo eurų. Apie tai pranešė ES išorės politikos komisarė Benita Ferrero-Waldner. ES skiriami pinigai bus naudojami nuo karo nukentėjusiems žmonėms remti, šalies ekonomikai bei infrastruktūrai atkurti. Pinigai Gruzijai bus išmokami per artimiausius 3 metus. Priminsime, kad rugsėjo pradžioje JAV pareiškė skirsiančios Gruzijai apie 1 mlrd. dolerių. Vašingtonas Gruzijai taipogi teikė humanitarinę pagalbą.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad, nepaisant bandymų užmegzti šiltesnius santykius su Europos Sąjunga, Baltarusija nesiruošia išmainyti draugystės su Rusija mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su Vakarais. „Nesvarbu, kiek kartų mes bučiuosime Vakarams ir Amerikai į įvairias vietas, jie niekada mūsų nesupras“, – pareiškė A. Lukašenka.

Europos Komisija pasiūlė pakviesti Baltarusijos užsienio reikalų ministrą Sergėjų Martynovą į aukšto lygio Europos Sąjungos (ES) susitikimą, šitaip nusižengdama tabu palaikyti kontaktus su paskutiniu Europos diktatūros batalionu. Sprendimą nutraukti diplomatinius kontaktus su kaimynine Baltarusija ES priėmė prieš ketverius metus, tačiau panašu, kad Europos Komisija atlyžo. Kaip rašo pirmadienio internetinis dienraštis „euobserver.

Pirmadienio vakarą, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, europarlamentarai aptarė padėtį Gruzijoje kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru B. Kouchneriu. Dauguma kalbėjusių europarlamentarų reikalavo gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir vadino Rusijos atsaką neproporcingu, tačiau dalis EP narių abejojo ir dėl Gruzijos veiksmų. Trečiadienį EP balsuos dėl rezoliucijos šiuo klausimu.

Vakar Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos įsakymu iš kalėjimo Baltarusijoje buvo paleisti Sergejus Parsijukevičius ir Andrejus Kimas, praneša BBC. Europos Sąjunga abu buvusius nuteistuosius traktuoja kaip politinius kalinius, todėl sveikina šį A. Lukašenkos žingsnį ir teigia, kad tai gali pagerinti tarpusavio santykius. „Šios naujienos pasirodė labai svarbiu laiku – Baltarusija rengiasi parlamento rinkimams, kurie įvyks kitą mėnesį.

Aukštieji Europos Sąjungos politikai nuvyko į Chanty Mansijską susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu. Europos politikai bando suvokti, koks yra naujasis prezidentas, ko iš jo galima laukti ir ar tikėtinas vadinamasis ‚atlydis“ Rusijos vidaus ir užsienio politikoje.

Rusija ir Europos Sąjunga pradėjo derybas dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) pasirašymo, tuo įžengdamos į naują savo santykių, kurie ne visada buvo plėtojami sklandžiai, etapą. Susitikimo, kuriam pirmininkavo naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, geranoriška atmosfera skyrėsi nuo tokio pat praėjusių metų susitikimo, kur dabartinio valstybės vadovo pirmtakas Vladimiras Putinas davė griežtą atkirtį kaltinimams atsitraukimu nuo demokratijos principų.

Šią savaitę, ketvirtadienį ir penktadienį, Vakarų Sibire, naftos sostine vadinamame ir dėl šio verslo suklestėjusiame Chanty Mansijske, vyks ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimas, kuriame ketinama galutinai susitarti dėl derybų siekiant parengti Strateginės partnerystės sutartį pradžios. Derybos beveik dvejus metus buvo užstrigusios dėl Lenkijos ir Lietuvos keltų sąlygų.

Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) strateginės partnerystės interesai turi būti viršesni už atskirų valstybių interesus, mano Maskva. „Dabar kai kurios šalys bando pasinaudoti Rusijos ir ES santykiais, spręsdamos perdėm dvišales problemas.

Europos Sąjunga panaikins sankcijas Kubai, ketvirtadienį pareiškė užsienio politikos komisarė Benita Ferrero-Waldner. ES vadovų susitikime, šiomis dienomis vykstančiame Briuselyje, visi 27 ministrai pritarė nuomonei, kad sankcijų Kubai taikyti nebereikia. Komisarė pabrėžė, kad ES gali peržiūrėti šį sprendimą, jei Kuboje pablogės žmogaus teisių apsauga ir tęsis disidentų persekiojimas. ES sankcijas Kubai pradėjo taikyti 2003 metais, kai gavo informaciją apie masinius disidentų persekiojimus.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį perspėjo Iraną, jog jos jau pasirengusios papildyti dabar galiojančias JT sankcijas naujomis priemonėmis, jeigu Teheranas ir toliau ignoruos reikalavimą nutraukti darbus, susijusius su urano sodrinimu. "Mes esame pasirengę papildyti tas (JT) sankcijas naujomis priemonėmis", - sakoma bendrame pranešime, kuris paskelbtas po paskutinio prezidentui Georgeui W.Bushui ES ir JAV viršūnių susitikimo Slovėnijoje.

Ukrainos „oranžinė revoliucija“ jau seniai praeityje, o jos vadovas, prezidentas Viktoras Juščenka, kaip rodo sociologinės apklausos, tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. Kodėl taip yra? Ir ar galėjo būti kitaip? „Oranžinės revoliucijos“ vadovai žadėjo keletą esminių pokyčių šalies vidaus ir užsienio politikoje, dauguma jų iki šiol telieka pažadais. Pradžioje pažvelkime, ką jiems pavyko nuveikti užsienio politikoje.

Derybos dėl naujo Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimo bus tęsiamos nepriklausomai nuo Lietuvos iškeltų klausimų, pareiškė ES išorės santykių komisarė Benita Ferrero-Waldner. „Mes, žinoma, turime galvoje visus klausimus, kuriuos iškėlė kolegos iš Lietuvos, bet tuo pat metu derybų eiga priklauso nuo Europos Komisijos, kuri turi tam mandatą ir yra institucija deryboms vesti“, - sakė ji interviu Rusijos agentūrai, antradienį atvykusi į Maskvą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje davė formalų sutikimą po beveik dvejus metus trukusios aklavietės pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Slovėnija. Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusį trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.

Trečiadienį prasidėjusioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje deputatai skubos tvarka apsvarstė padėtį Gruzijoje. Daugelis kalbėjusiųjų nuogąstavo dėl Rusijos sprendimo padidinti savo kariuomenės pajėgas Abchazijoje, kuris sukėlė įtampą regione. Jie ragino ES Tarybą ir Europos Komisiją tarpininkauti sprendžiant konfliktą ir padėti apsaugoti Gruzijos teritorinį vientisumą.

Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso iniciatyva gegužės 5 d. Europos Komisijos būstinėje surengta neformali diskusija su maždaug dvidešimt aukšto lygio krikščionybės, judaizmo ir islamo atstovų Europoje. Susitikimui pirmininkavo Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso kartu su Slovėnijos Ministru Pirmininku ir dabartiniu Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Janezu Janša ir Europos Parlamento Pirmininku Hansu-Gertu Pötteringu.

Kova dėl prieinamais tampančių dujų ir naftos išteklių Arktyje aktyvėja. Analitikai mano, kad dėl spartaus atšilimo Arkties regione gali kilti ginkluotas konfliktas, jei tik JAV nesiims lyderio vaidmens sprendžiant Kanados, Rusijos, Danijos, Norvegijos ir pačios Amerikos ginčą.

Gruzija penktadienį surengė skubias derybas su NATO dėl kai kurių priemonių siekiant daryti didesnį tarptautinį spaudimą Rusijai, pažadėjusiai konsulinę apsaugą Abchazijai ir Pietų Osetijai, iš Tbilisio kontrolės išsprūdusioms nepripažintoms respublikoms. Trečiadienį Maskva paskelbė, jog ketina užmegzti oficialius santykius su Abchazijos ir Pietų Osetijos valdžia, o NATO iškart paprašė Maskvos peržiūrėti savo sprendimą.

Po išrinkto prezidento Dmitrijaus Medvedevo inauguracijos gali įvykti kai kurių Rusijos politikos permainų, mano Europos Komisijos užsienio ryšių ir Europos kaimynystės politikos komisarė Benita Ferrero-Waldner. „Žinoma, mes dar pamatysime, kaip iš tikrųjų dirba poroje Medvedevas ir Putinas, bet Medvedevas rodo stiliaus kaitą“, - sakė ji, kalbėdama Zalcburge. Jos kalbos tekstas paskelbtas penktadienį Europos Komisijos atstovybės Rusijoje Federacijoje tinklalapyje.

Po Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo mirties naujasis šios energetinių išteklių turtingos Vidurio Azijos šalies vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas, kaip rašo „The Financial Times“, mažiau turi iliuzijų laikyti šalį izoliacijoje ir labiau linkęs gerai uždirbti iš milžiniškų dujų resursų.

Trečiadienį surengtoje neeilinėje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje deputatai aptarė neramumus Tibete ir siūlymą boikotuoti Pekino olimpiadą. Pasmerkęs smurtą ir paraginęs Kinijos valdžią pradėti dialogą su Dalai Lama, EP pirmininkas Hansas-Gertas Potteringas pasiūlė ES šalių politikams patiems apsispręsti, ar jie nori dalyvauti Pekino olimpiados atidaryme. „Reiškiame solidarumą su Dalai Lama – asmenybe, pasišventusia taikai, supratimui ir sutarimui.

Šią savaitę Europos Parlamento rūmuose Strasbūre vyksta grupė renginių, skirtų Baltarusijos tautinės respublikos paskelbimo 90-osioms metinėms. Ši respublika buvo paskelbta 1918 m. kovo 25 d., baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, o po metų ją palaužė Raudonoji bei Lenkijos armijos. Jubiliejaus proga į Strasbūrą atvyko gausi Baltarusijos opozicijos delegacija. Susitikę su europarlamentarais, svečiai teigė esą pasiryžę sujungti opozicijos jėgas rugsėjį numatytuose šalies parlamento rinkimuose.

Vakarų ir Rusijos artimiausioje ateityje gali laukti rimti konfliktai dėl Arktikos energijos šaltinių, ir juos sprendžiant Es gali panaudoti karines NATO pajėgas. Apie tai kalbama dokumente, kuris bus pasiūlytas 27 Europos Sąjungos šalių vadovų susitikime Briuselyje.

Moterys-politikos lyderės visiškai pasirengusios ginti savo tautų laisvę ir saugumą, pareiškė ministrė pirmininkė Julija Timošenko tarptautinėje konferencijoje „Moterų vaidmuo stabilizuojant pavojingą pasaulį“ Briuselyje ketvirtadienį, netiesiogiai polemizuodama su politikos teoretiku Francisu Fukuyama.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesiruošia bausti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją siekiančio paskelbti Kosovo kokiomis nors sankcijomis, skelbia BBC.   Tiesa, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas čia pat pridūrė, kad Kosovo nepriklausomybės būtų klaida ir būtų galima imtis bet kokių veiksmų, kurie padėtų išvengti neigiamų tokio Kosovo albanų žingsnio padarinių. S. Lavrovas apkaltino užsienio jėgas bandant stumti provincijos nepriklausomybę.

Europos Komisijos komisarė Benita Ferrero-Waldner, atsakinga už ES užsienio ryšius, pareiškė, kad Ukraina artimiausioje ateityje neturi perspektyvų įstoti į Europos Sąjungą. „Šiuo metu Ukraina neturi perspektyvų tapti ES nare. Ukrainos vyriausybė įvykdė daug būtinų reformų, tačiau ne mažiau dar reikia padaryti“, - sakė EK komisarė. Ji taip pat sakė, kad kol kas anksti kalbėti apie bevizį Ukrainos ir Europos Sąjungos režimą.

Ukrainos premjerė Julija Timošenko Europos Sąjungai pasiūlė kartu tiesti naują dujotiekį iš Turkmėnijos bei taip aplenkti Rusiją, informuoja naujienų agentūra Unian.Susitikime su ES išorės santykių ir Europos kaimynystės politikos komisare Benita Ferrero-Waldner J. Tymošenko sakė, kad dujotiekis "Baltasis srautas" padėtų diversifikuoti dujų tiekimą į Europą bei būtų ekonomiškesnis už dabar remiamą “Nabucco” projektą.