Briuselyje vasario 23 dieną į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybą (BRIST) susirinkę ES narių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip įveikti ekonominį nuosmukį Europoje. Šiuo klausimu bus siekiama susitarti kovo 1 dienos neeiliniame Europos Sąjungos vadovų susitikime.
Susitikimo metu paaiškėjo, kad daugumos šalių pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti 3,75 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros projektams ir 350 mln. eurų ES Rytų kaimynės projektui išsiskyrė.
Komisija pateikė pasiūlymą iš 2008 m. ES biudžeto sutaupytas lėšas skirti energetikos infrastruktūros plėtros projektams, tačiau ši idėja nesulaukė pagrindinių ES donorių Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Olandijos palaikymo.
Šis projektas ypač buvo aktualus Lietuvai. Plane buvo numatyta skirti 175 mln. eurų Švedijos ir Baltijos šalių jungčiai, kas taptų dideliu postūmiu integruojant Baltijos regiono energetikos sistemą į ES energetikos rinką.
„2008-jieji pasibaigė. Laikas padėti tašką. Kitaip ir 2013 m. rasime nepanaudotų 2007 ar 2008 m. biudžeto lėšų,“ – po susitikimo Euobserver teigė Prancūzijos diplomatas.
„Mes neblokuojame šio pasiūlymo, tačiau turime jį aptarti,“ – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieras.
Tačiau daugeliui šalių trūko aiškumo dėl pačio projekto bei jo geografinės apimties t.y. kokioms šalims bus skirami pinigai.
Vakarų Europos šalys norėtų matyti daugiau ekonominės naudos, kurią šis siūlymas gali atnešti. Taip Austrija yra pateikusi pasiūlymą finansuoti tik tuos projektus, kurie finansiškai atsipirktų. Kitas galimas variantas paimti lėšas iš ateinančių metų projektų.
Kol kas yra nutarta peržiūrėti projektų sąrašą, su šiuo pasiūlymu sutiko Estija, Latvija ir dar kelios Rytų Europos šalys.
Pateikti pasiūlymai turėtų sustiprinti ES energetinį saugumą, to būtinybė atsirado dėl Rusijos – Ukrainos dujų ginčo ir stimuliuoti ES ekonomiką, kuri yra apimta krizės sąstingio.
Siekdama užsitikrinti, kai kurių šalių paramą Komisija buvo padidinusi bendrą finansavimo sumą nuo 3,5 mlrd. iki 3,75 mlrd. eurų, dalį lėšų skiriant Prancūzijai ir Italijai.
Tačiau tiek Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso, tiek Čekijos Ministrui pirmininkui Mirikui Topolanekui nepavyko įtikinti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pritarti šiam projektui.
Merkel pareiškė, kad ES parama „neturi pakeisti privačių įmonių investicinių projektų“.
Parama Rytų partnerystės projektui
ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner paragino ministrus pritarti 350 mln. eurų paramai, kuri bus skirta įgyvendinant Rytų partnerystės projektą.
Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione. Kas ypatingai tapo aktualu po paskutinio Rusijos – Gruzijos karinio konflikto.
"Po Rusijos-Gruzijos karo tapo aišku, kad mes turime užtikrinti politinį ir ekonominį šio regiono šalių stabilumą,“ – sakė Waldner.
Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas kalbėdamas apie ES Rytų partnerystės iniciatyvą pažymėjo, kad ši iniciatyva prisidės prie saugumo ir stabilumo kūrimo nuo Baltarusijos iki Azerbaidžano, taip pat pagilins ekonominę regiono šalių ir ES integraciją, sustiprins bendradarbiavimą energetikos srityje, demokratinį valdymą ir visuomenių atvirumą.
Kalbėdamas apie Baltarusiją, ministras pabrėžė, kad Lietuvos interesas yra nepriklausoma, stabili, laisvos rinkos dėsniais funkcionuojanti Baltarusija, kuri žengtų žingsnius atviros, demokratinės visuomenės įtvirtinimo link. Lietuva sieks, kad Baltarusija ES Rytų partnerystėje galėtų dalyvauti kaip visateisė narė.
Tačiau nebuvo išvengtas finansavimo klausimas. Taip Prancūzija suabejojo tikslingumu skirti naują finansavimą, kai lėšas buvo planuota suteikti iš taip vadinamo „kaimynystės politikos“ biudžeto.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras pažymėjo, kad 15 mln. eurų kiekvienai iš šešių šalių yra „per daug jei planuojate surengti konferenciją, tačiau per mažai, kad pagelbėtume ekonomiškai. Ypatingai Ukrainai, kurios ekonomikos rodikliai krito 20 proc.“.
B. Kouchneras pateikė kontraversinį pasiūlymą į Rytų partnerystės projektą įtraukti ir Turkiją su Rusiją, kad pastaroji šalis „nesijaustų esanti visiškai apsupta“ NATO valstybių.
Tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo. Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas atsiliepė gana sarkastiškai.
„Mes nieko neturime prieš trečių šalių dalyvavimą projekte – net tik Rusijos ir Turkijos, tačiau ir Japonijos, JAV ar Kinijos. Kodėl ne? Mes galime bendradarbiausi su visais.“
