bernardas kouchneras

Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis. „Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Briuselyje vasario 23 dieną į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybą (BRIST) susirinkę ES narių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip įveikti ekonominį nuosmukį Europoje. Šiuo klausimu bus siekiama susitarti  kovo 1 dienos neeiliniame Europos Sąjungos vadovų susitikime. Susitikimo metu paaiškėjo, kad daugumos šalių pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti 3,75 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros projektams ir 350 mln.

ES ir Rusijos derybas dėl naujos strateginės partnerystės sutarties bus tęsiamos, kaip nutarė 26 iš 27 ES narių, pranešė pirmadienį ES pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras (Bernaras Kušneras). ES nutarė tęsti derybas su Rusija, bet laikysis griežtos linijos ir formuos santykius priklausomai no Rusijos elgesio.

Lenkijos vyriausybė sutiko, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės sutarties, pranešė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) per spaudos konferenciją Briuselyje. „Mes liekame pasaulinio proceso dalimi, sutikdami su būtinybe grįžti prie derybų“, – sakė R. Sikorskis. Šis sprendimas padarytas prieš prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačysnkio) valią.

Gruzija pagaliau sulauks finansinės pagalbos. Vakar Briuselyje susirinkę 70 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai sutarė skirti Gruzijai apie 3 mlrd. eurų (10,2 mlrd. litų), tačiau toks donorų sprendimas sukėlė ir neigiamų emocijų, rašo „Respublika“. Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmuoju smuiku konferencijoje griežė šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija.

Į Gruziją siunčiami Europos Sąjungos stebėtojai gali būti apginkluoti dėl saugumo priežasčių, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras. Prancūzijos stebėtojai į Gruziją išvyksta jau trečiadienį, o iš viso į šią šalį atvyks 200 stebėtojų. Tiesa, bent jau kol kas į Pietų Osetijos bei Abchazijos teritoriją stebėtojai nebus įleidžiami.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį Paryžiuje dalyvaus pirmajame Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos valstybių forume, kuriame bus aptariami nauji iššūkiai saugumui. Forumas rengiamas ES pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva. Renginyje, kuriam pirmininkaus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras,  ketinama aptarti energetinio saugumo, kovos su terorizmu ir ekstremizmu, ginklų neplatinimo, kovos su prekyba narkotikais ir žmonėmis klausimus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras suabejojo, ar JAV pasirinko tinkamą krizės Gruzijoje sprendimo taktiką. Jis pareiškė, kad karo laivų naudojimas humanitarinei paramai gabenti didina priešpriešą su Rusija, pranešė „Bloomberg“. „Ši krizė gali būti įveikta tik politinėmis priemonėmis, o ne karo laivais“, - sakė ministras žurnalistams pasibaigus neformaliam ES valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimui Avinjone.

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Didžiosioms Europos Sąjungos valstybėms nereikėtų gąsdinti ir izoliuoti Airijos dėl to, kad jos piliečiai atmetė Lisabonos sutartį, mano Liuksemburgo ministras pirmininkas. „Mane sutrikdė jautrumo stoka Airijos atžvilgiu, ypač iš didžiųjų ES šalių pusės“, - sakė antradienį duodamas interviu laikraščiui „Financial Times Deutschland“ Jeanas-Claudeas Junckeris.

Tūkstančiai Kirgizijos gyventojų šeštadienį susirinko į valstybės surengtas garsaus rašytojo Čingizo Aitmatovo laidotuves. Rašytojas laikomas Kirgizijos nacionaliniu didvyriu ir svarbiausiu buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo pradėtų persitvarkymo reformų rėmėju. Č.Aitmatovas antradienį mirė Vokietijoje, sulaukęs 79-erių metų nuo sunkios formos plaučių uždegimo ir inkstų nepakankamumo.

Ketvirtadienį Paryžiuje susirinkę donorai įsipareigojo skirti daugiau kaip 20 mlrd. dolerių (45 mlrd. litų) Afganistano atstatymui, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras. B.Kouchneras paskelbė, kad galutinis skaičius - 19,95 mlrd. dolerių, bet vėliau pasitaisė, sakydamas, kad įsipareigojimai siekia 21,416 mlrd. dolerių. „Tai yra sėkmė, nes mes tik paslapčiomis tikėjomės surinkti 17 mlrd.

Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (Nikolia Sarkozy) šeštadienį atvyko į Libaną, taip išreikšdamas paramą naujai išrinktam prezidentui Micheliui Sleimanui (Mišeliui Sleimanui) ir jo pastangoms suvienyti šalį po pusantrų metų trukusios politinės krizės, nusinešusios daug žmonių aukų. N.Sarkozy yra pirmasis Vakarų valstybės vadovas, apsilankęs Libane po gegužę įvykusio M.Sleimano prisaikdinimo.

Pirmadienį Prancūzija pripažino, kad jau keli mėnesiai užmezgė ryšius su teroristine laikomos „Hamas“ organizacijos lyderiais. Prancūzai tikina, kad taip nori geriau suprasti palestiniečius. „Tai nėra derybos, tai – kontaktai. Mes ne vieninteliai, kurie jų turime. Norėdami atlikti vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, mes turime šnekėtis ir su „Hamas“, – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija šeštadienį pareiškė, jog Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama nebus kviečiamas atvykti į Briuselį susitikti su aljanso šalių užsienio reikalų ministrais, kaip buvo pasiūlyta Paryžiuje. Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis Kinijos ambasadoriui sakė, jog "Slovėnija, kaip ES pirmininkė, neketina kviesti Dalai Lamos į susitikimą su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje", - sakoma Slovėnijos pranešime.

Olimpinė ugnis antradienį atkeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas tuo metu, kai pasaulyje vyksta protesto demonstracijos ir raginama boikotuoti olimpines žaidynes Pekine dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų Kinijoje, pranešė JAV žiniasklaida. Per televiziją rodyta, kaip degantis olimpinis deglas apie 4 val. (14 val. Lietuvos laiku) atvyksta į JAV, akylai stebint saugumo tarnyboms.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovai užmezgė ryšį su Somalio piratais, praėjusios savaitės pabaigoje pagrobusiais kelionių jachtą su 30 žmonių įgula, tarp kurių yra 22 prancūzai. „Mes užmezgėme ryšį, bet tam gali prireikti daug laiko“, - pranešė interviu Prancūzijos radijo stočiai „France Inter“ šalies URM vadovas Bernardas Kouchneras.

Į Afganistaną su vizitu atvykęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Kabule pradėjo derybas su šalies prezidentu Hamidu Karzaiumi, pranešė BBC. N. Sarkozy kelionėje lydi Prancūzijos gynybos ministras Herve Morinas ir užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras. Atvykęs į Afganistaną Prancūzijos vadovas pirmiausia susitiko su NATO vadovaujamų tarptautinių saugumo pajėgų vadovu JAV generolu Danu McNeillu.

„JAV ir jų sąjungininkai „galėtų gyventi“ Iranui įsigijus branduolinę ginklą, bet jiems reiktų tęsti spaudimą, siekiant sulaikyti Islamo Respubliką nuo atominės bombos kūrimo“, pirmadienį sakė buvęs JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose.Generolas. Johnas Abizaidas, atsistatydinęs iš karinių pajėgų kovo mėnesį, sakė, jog Iranas vykdo neapgalvotą politiką ir siekia dominuoti regione. Iranas tikrai paskelbė nutaikęs į Izraelį šešis šimtus raketų.