Tūkstančiai Kirgizijos gyventojų šeštadienį susirinko į valstybės surengtas garsaus rašytojo Čingizo Aitmatovo laidotuves. Rašytojas laikomas Kirgizijos nacionaliniu didvyriu ir svarbiausiu buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo pradėtų persitvarkymo reformų rėmėju.
Č.Aitmatovas antradienį mirė Vokietijoje, sulaukęs 79-erių metų nuo sunkios formos plaučių uždegimo ir inkstų nepakankamumo.
Apie 3000 vyrų, iš kurių daugelis vilkėjo tradicinius kirgizų kostiumus, dalyvavo Kirgizijos sostinės priemiestyje pagal musulmonų apeigas surengtoje laidotuvių ceremonijoje. Laidotuvės buvo rodomos per šalies televiziją.
Č.Aitmatovas atvirai pasisakė prieš sovietines represijas ir tapo reformas pradėjusio M.Gorbačiovo patarėju. Rašytojo kūriniai, įkvėpti jo kalnuotosios tėvynės legendų, Sovietų Sąjungoje buvo nepaprastai populiarūs.
„Ne tik kirgizų tauta neteko vieno iš geriausių savo sūnų. Pasaulis neteko dar vieno dvasinio lyderio“, - sakė Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, kreipęsis į tautą prieš laidotuves.
Žurnalistai patvirtino milicijos pranešimus, kad mažiausiai 30 tūkst. žmonių tą pačią dieną buvo susirinkę Biškeko centre pareikšti pagarbos mirusiam rašytojui.
Č.Aitmatovo knygas buvo privaloma skaityti sovietinėse mokyklose, tačiau rašytojas buvo mažai žinomas angliškai kalbančiose šalyse. Jo knygos prilygsta magiškojo realizmo klasikų Gabrielio Garcia Marquezo ir Salmano Rushdie kūriniams.
Viename iš žinomiausių Č.Aitmatovo kūrinių - 1980 metais išspausdintame romane „Ilga kaip šimtmečiai diena“ - sukurtas vergais „mankurtais“ paverstos senovinės genties įvaizdis buvo plačiai pripažįstamas kaip sovietinių represijų alegorija.
Po Tarybų Sąjungos griuvimo 1991 metais Č.Aitmatovas tapo pirmuoju Rusijos ir tuo metu nepriklausomybę paskelbusios Kirgizijos ambasadoriumi Europos Sąjungoje ir NATO. Nuo 1995 iki 2000 metų jis buvo Kirgizijos parlamento narys.
Pasak Kirgizijos prezidento spaudos tarnybos, dėl rašytojo mirties užuojautą pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras ir kitų užsienio šalių atstovai.
