Šią savaitę Europos Parlamento rūmuose Strasbūre vyksta grupė renginių, skirtų Baltarusijos tautinės respublikos paskelbimo 90-osioms metinėms. Ši respublika buvo paskelbta 1918 m. kovo 25 d., baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, o po metų ją palaužė Raudonoji bei Lenkijos armijos. Jubiliejaus proga į Strasbūrą atvyko gausi Baltarusijos opozicijos delegacija. Susitikę su europarlamentarais, svečiai teigė esą pasiryžę sujungti opozicijos jėgas rugsėjį numatytuose šalies parlamento rinkimuose.
„Baltarusijos savaitę“ Europos Parlamente surengė EP delegacija ryšiams su šia šalimi bei Europos liaudies partijos – Europos demokratų frakcija. Tarp į renginius atvykusių garbingų svečių – EP Sacharovo premijos laureatai Aliaksandr Milinkevič bei Žanna Litvina (Žurnalistų asociacijos pirmininkė), pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Baltarusijos vadovas Stanislau Šuškevič, reikšmingai prisidėjęs prie Sovietų Sąjungos žlugimo, taip pat Baltarusijos liaudies fronto lyderiai, šios šalies Komunistų partijos pirmininkas Siarhej Kaliakin bei Baltarusijos tarybos išeivijoje pirmininkė Ivonka Survilla. Kartu atvyko ir šiuo metu įkalinto disidento, buvusio kandidato į šalies prezidentus A. Kazulin duktė Olga.
Antradienio vakarą Parlamente parodytas režisieriaus Juri Chaščiavatski sukurtas dokumentinis filmas apie Baltarusijos istoriją. Po to atidaryta nepriklausomų Baltarusijos menininkų Aliaksej Maračkin ir Ryhor Sinica bei fotografų Ihar Kraševski ir Adam Tuchlinski darbų paroda, grojant baltarusių roko grupei „W-Z Orchestra“. Parodos atidaryme kalbėjęs EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering išreiškė besąlygišką Parlamento paramą europinei Baltarusijos ateičiai ir viltį, jog greitai ji sugrįš į laisvų ir demokratinių šalių šeimą. Paminėjęs tam tikrus teigiamus poslinkius Baltarusijos valdžios politikoje, Parlamento vadovas paragino skubiai išleisti į laisvę A. Kazulin, taip pat ryžtingiau žengti demokratinių reformų keliu ir užtikrinti laisvus šalies parlamento rinkimus. Po jo kalbėjusi ES Užsienio reikalų komisarė Benita Ferrero-Waldner pasidžiaugė susitarimu dėl Europos Komisijos delegacijos atidarymo Minske, taip pat pranešė apie svarstomą galimybę sumažinti ES šalių vizų kainą baltarusiams.
Trečiadienį svečiai susitiko su Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija nariais. Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skirta opozicijos dalyvavimui rugsėjį numatytuose šalies parlamento rinkimuose. Pasak Baltarusijos liaudies fronto (BLF) vicepirmininko Vinčuk Viačiorka, nors naivu tikėtis demokratiškų rinkimų, opozicija turėtų juos išnaudoti skleisdama žinią, kad „egzistuoja alternatyvos“ dabartiniam režimui. Jam pritarė kitas BLF vicepirmininkas Aliaksej Janukevič, teigęs, jog „[rinkimų] boikotas būtų daug blogesnis sprendimas negu dalyvavimas“. Baltarusijos komunistų partijos lyderis S. Kaliakin įspėjo, jog „turime sakyti, kad siekiame valdžios, nes kitaip už mus nebalsuos“. Savo ruožtu EP narys iš Latvijos Ģirts Valdis Kristovskis (Sąjunga už tautų Europą) siūlė pakviesti Europos Parlamento delegaciją stebėti rinkimų.
V. Viačiorka „didele sėkme“ pavadino keleto Baltarusijos opozicinių partijų pasirašytą memorandumą dėl bendrų kandidatų kėlimo rinkimuose. „Demokratinėje Baltarusijoje tikriausiai būsime konkurentai – bet su diktatūra kovoti galima tik vieningai“, – pridūrė S. Kaliakin. Vis dėlto Baltarusijos socialdemokratų partijos „Hramada“ atstovas Mikalai Statkevič nuogąstavo, jog opozicija dar nėra parengusi „aiškios žinios“ piliečiams. Prelegento nuomone, tokia žinia galėtų tapti Baltarusijos integravimosi į ES perspektyva. Tuo tarpu Aldis Kušķis (Europos liaudies partija) teigė, jog tokios žinios nepakanka, o jo frakcijos kolegė Laima Liucija Andrikienė paragino opoziciją žengti dar vieną žingsnį pirmyn – ne tik sudaryti bendrą kandidatų sąrašą ir rinkimų programą, bet pateikti save kaip aiškią alternatyvą režimui, kaip kompetentingų, visas valdžios sritis išmanančių specialistų susivienijimą, pasirengusį imtis atsakomybės valdyti valstybę. Savo ruožtu A. Janukevič siūlė vengti ieškoti pernelyg daug sąlyčio taškų, nes tuomet išryškės vis daugiau skirtumų. Tuo tarpu S. Šuškevič piktinosi, jog dėl bendrų kandidatų buvo sutarta nesuderinus partijų pozicijų. „Taip buvo ir per praėjusius rinkimus – tuomet mes pralaimėjome“, – pridūrė kalbėtojas.
L. L. Andrikienė siūlė daugiau dėmesio skirti režimo siekiams atsisakyti Baltarusijos nepriklausomybės bei sukurti jungtinę Baltarusijos ir Rusijos valstybę. Jaunimo judėjimo „Malady Front“ įkūrejas Pavial Seviarynec įspėjo, jog kartu su parlamento rinkimais A. Lukašenka gali surengti referendumą dėl šalies susijungimo su Rusija. Prelegento teigimu, tarptautinė bendruomenė turėtų būti tam pasiruošusi ir nepripažinti tokio referendumo, o Baltarusijos žmonės – pasirengti masinėms demonstracijoms iškart po rinkimų. Priminęs „velvetines revoliucijas“ kitose Europos šalyse, svečias teigė, jog „pasikeitimai turi būti ne tik politiniai ir instituciniai, bet ir moraliniai“, o „esamas režimas nėra moralus, todėl turi pasitraukti“.
Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkė Ž. Litvina atkreipė dėmesį į tai, kad per pora metų iš septynių nepriklausomų Baltarusijos laikraščių teliko du, ir tie spausdinami užsienyje. „Neturėkime iliuzijų“, – sakė prelegentė, informavusi apie šalies valdžios planą Kinijos pavyzdžiu kontroliuoti internetą.
A. Janukevič ragino Europos Parlamentą apsispręsti dėl požiūrio į A. Lukašenkos režimą – ar jis tikisi palaipsniui virsti demokratiniu, ar to tikėtis neverta. Tuo tarpu A. Milinkevič teigė, jog dabartinis Baltarusijos režimas remiasi baime ir dezinformavimu, todėl jį įveikti padės drąsa ir laisvos informacijos sklaida. Prelegentas ragino ES toliau remti nepriklausomą baltarusių žiniasklaidą bei šios šalies jaunimo studijas užsienyje. „Jūs galite daug padaryti skatindami demokratiją Baltarusijoje ir apgindami mūsų nepriklausomybę“, – pridūrė 2006 m. Sacharovo premijos laureatas.
