Kova dėl prieinamais tampančių dujų ir naftos išteklių Arktyje aktyvėja.
Analitikai mano, kad dėl spartaus atšilimo Arkties regione gali kilti ginkluotas konfliktas, jei tik JAV nesiims lyderio vaidmens sprendžiant Kanados, Rusijos, Danijos, Norvegijos ir pačios Amerikos ginčą. Šios valstybės pretenduoja į pasakiškus šio regiono, kuriame ištirpus ledams bus galima pradėti naftos ir dujų gavybą, gamtos turtus, rašo Kanados dienraštis „National Post“.
Buvęs JAV Pakrančių apsaugos tarnybos trečiojo rango kapitonas Scottas Borgersonas žurnale „Foreign Policy“ paskelbtame straipsnyje išreiškė nuomonę, kad Vašingtonas privalo pradėti derybas su Kanada, kad būtų pasirašyta sutartis dėl Arktikos įstatyminės bazės sukūrimo, nes pasaulinis atšilimas atveria šiaurinius jūros kelius. Jis taip pat paragino JAV vadovus rimtai vertinti suverenius Kanados reikalavimus dėl vadinamojo Šiaurės vakarų jūrų kelio (Nord West Passage).
„Jungtinės Valstijos neturėtų neįvertinti Kanados susirūpinimo dėl šio kelio“, - teigia įtakingame JAV tyrimų centre „Council on Foreign Relations“ dirbantis S. Borgersonas.
Jis pažymėjo, kad Kanada – kaip ir kelios kitos užsienio šalys – šiaurėje stiprina savo karinį ir žvalgybinį potencialą, tikėdamasi besiveriančių naujų jūreivystės ir energijos šaltinių paieškos galimybių.
„Šiandien nėra aiškių šio ekonomiškai ir strategiškai svarbaus regiono valdymo taisyklių“, - teigiama žurnalo paskelbtame straipsnyje „Arktikos ledų tirpimas: globalinio atšilimo pasekmės ekonomikai ir saugumui“, kuriame pristatomi S. Borgersono argumentai. „Jei Vašingtonas nesiims lyderio vaidmens siekiant diplomatinio sureguliavimo, ginčai dėl Arkties gali peraugti į karinį konfliktą“.
S. Borgersonas nepatikslino, kokios šalys, jo manymu, gali būti įtrauktos į šį konfliktą, tačiau atkreipė dėmesį į Rusijos užsispyrimą pretenduojant į dideles Arkties teritorijas netoli savo krantų.
Teritoriniai ginčai ir teisinės bazės nebuvimas kelia „rimtą pavojų“, kuris galų gale „gali tapti ginkluotu susirėmimu“. Į jį gali būti įtrauktos ne tik šiuo metu į Arkties teritorijas pretenduojančios šalys, bet ir „naujokės“, kurioms reikia energijos išteklių, pavyzdžiui, Kinija, teigia analitikas.
Dėl galimo konflikto su Rusija dėl Arkties ES vyriausybes kovo mėnesį perspėjo ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana ir Europos Komisijos užsienio ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner. 7 puslapių dokumente, kurio kopiją pavyko gauti britų dienraščiui „The Guardian“, prognozuojama, kad dėl pasaulinio atšilimo ES susidurs su didėjančiais savo saugumo iššūkiais – pradedant „energetiniais karais“, baigiant masine migracija, politinio radikalizmo ir ekonomiškai silpnų valstybių problemomis.
ES užsienio politikos vadovai pabrėžia svarbias Arkties ledynų tirpimo pasekmes, nes dėl Arkties turtų gali pradėti kovoti įvairios šalys. Dokumente primenama, kad pernai Kremlius pabandė pareikšti savo teises į šį regioną – prezidentas V. Putinas kaip didvyrius priėmė mokslinės ekspedicijos narius, Šiaurės ašigalyje, Arkties vandenyno dugne, panardinusius Rusijos vėliavą.
Padėtis Arktyje „potencialiai atsilieps tarptautiniam stabilumui ir Europos saugumo interesams“, - teigiama dokumente.
„Spartus ašigalių ledynų tirpimas, ypač Arktyje, atveria naujus jūrų kelius ir tarptautinius prekybos maršrutus, – pabrėžia ES užsienio politikos vadovai. – Mineralinių išteklių Arktikoje gavyba tampa paprastesnė, o tai keičia regiono geostrateginę dinamiką“.
Į dėl Arkties kylančias problemas atkreipiamas dėmesys ir buvusių NATO šalių ginkluotųjų pajėgų štabų viršininkų bei kitų aukštų JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų kariškių parengtoje NATO reformavimo programoje. Šiame dokumente taip pat pažymima, kad dėl klimato pokyčių įtampa Arkties regione gali padidėti.
Globalinis atšilimas esą jau sukėlė „tam tikrą trintį“ Norvegijos ir Rusijos santykiuose. Abi šalys nesutaria dėl žvejybos teisės Svalbardo archipelago apylinkėse. „Svalbardo salose yra didelių dujų ir naftos telkinių, kuriuos dabar dengia šelfo ledas“, - teigiama dokumente.
„Jei dėl pasaulinio atšilimo šie energijos šaltiniai taps prieinami, tarp Rusijos ir Norvegijos kils rimtas konfliktas. Potenciali krizė palies taip pat ir JAV, Kanadą ir Daniją, kurios ims grumtis už gausius ir vertingus energijos resursus bei brangias žaliavas“, - pažymi dokumento autoriai. „Kova dėl resursų aktyvėja“, - tokią išvadą, pasak „Guardian“, priėjo NATO šalių kariškiai, turėdami mintyje Arkties tyrimus.
