bankrotas

Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.

Antra pagal dydį Vokietijos aviakompanija „Air Berlin“ antradienį paskelbė pradėjusi bankroto procedūrą po to, kai jos pagrindinė akcininkė „Etihad Airways“ pareiškė „nebeteiksianti daugiau finansinės paramos“. Kompanija nurodo, kad Vokietijos valdžia suteikė skubią paskolą, kad nesustotų skrydžiai. Tuo tarpu konkurentė „Lufthansa“ pranešė vedanti derybas su „Air Berlin“, kad perimtų dalį šios įmonės. Per pastaruosius dvejus metus „Air Berlin“ nuostoliai pasiekė 1,2 mlrd.

Kauno ir Kėdainių atliekų perdirbimo gamyklas stačiusi „RTS Infra Construction“ bankrutuoja. Gamyklas valdančio Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas tikina, kad garantiniams darbams užtikrinti yra palikta piniginė garantija, tad problemų kilti neturėtų. Registrų centro duomenimis, birželio 1 dieną kreditorių susirinkime „Icor“ įmonės „Axis Industries“ iniciatyva „RTS Infra Construction“ pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. „Axis Industries“ valdo 50 proc.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenagrinėtą paliko buvusio krepšininko Gintaro Einikio pareiškimą iškelti jam bankrotą. Kaip penktadienį pranešė teismas, G.Einikis kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Per praėjusį teismo posėdį jis buvo įpareigotas pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su gaunamų pajamų paskirstymu, mokamais mokesčiais.

Rusijos banke „Peresvet“, kuriam praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas bankrotas ir kuris priklausė šios šalies stačiatikių bažnyčiai, aptikta daugiau nei 80 mln. eurų „skylė“, praneša „Vedomosti“. Šią informaciją paviešino auditą atlikusi paskirta laikinoji banko administracija. Pasak „Vedomosti“, pinigai iš „Peresvet“ banko dingo prieš pat įvedant sankcijas bankui. Viso dingo apie 780 mln. rublių, 50 mln. dolerių ir 25 mln. eurų.

  Buvusius Profsąjungų rūmus sostinėje valdančios bendrovės „VIPC Vilnius“ kreditoriai neteisėtai nusprendė kelti įmonės bankrotą ne teismo keliu. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skundą. Buvęs „VIPC Vilnius“ generalinis direktorius Darijus Vilčinskas, inicijavęs įmonės bankrotą, BNS teigė neplanuojantis kol kas skųsti teismo sprendimo ir ketinantis susitikti su VMI atstovais. „Planuojame daryti tą patį.

Keičiantis įstatymams fiksuojamas bankrotų skaičius ir toliau augs, mano analitikai. Mat naujomis pataisomis gresia daug didesnės baudos.  Kovo mėnesį bankrutuojančiomis paskelbtos net 361 įmonė. Tiek daug bankrotų nebuvo nuo 2009 m., teigia verslo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Bankrutuojančios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ indėlininkai jiems priklausančias draudimo išmokas nuo kovo 20 dienos galės atsiimti Medicinos banke. Bendra mokėtinų draudimo išmokų suma siekia 1,63 mln. eurų, indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos skaičius – 189, pranešė „Indėlių ir investicijų draudimas“. „Žemaitijos iždas“ indėlininkams bus kompensuojama 100 proc. indėlio sumos, neviršijančios 100 tūkst. eurų. Teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.

Lietuvos banko valdyba Pajūrio kredito uniją pripažino nemokia ir kreipsis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Prašymas iškelti Pajūrio kredito unijai bankroto bylą bus teikiamas Klaipėdos apygardos teismui. Centrinio banko valdyba taip pat visam laikui atšaukė Pajūrio kredito unijos veiklos licenciją, teigiama Lietuvos banko pranešime. Pajūrio kredito uniją pripažinus nemokia, jos indėlininkams bus išmokėtos draudimo išmokos - bus kompensuojama 100 proc.

Bankrutuojanti Kauno medienos perdirbimo įmonė GKF atleis 211 darbuotojų - apie jų atleidimą sausio mėnesį pranešta Darbo biržai. Kauno darbo biržos specialistai buvo susitikę su įmonės atstovais ir darbuotojais, jiems suteikta informacijos apie biržos paslaugas, aptartos užimtumo rėmimo priemonės, pranešė Darbo birža. Sausį gauti iš viso 5 pranešimai apie grupinius atleidimus, įspėti 183 darbuotojai - atitinkamai 4 mažiau ir 15,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, teigia įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. „Kas nekuria verslo, tas ir nepatiria problemų.

Rusija suteikė prieglobstį bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusiam vadovui Raimondui Baranauskui, šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. „2017 metų sausio pradžioje gautas atsakymas iš Rusijos Federacijos, kad R.Baranauskui suteiktas prieglobstis, todėl Lietuvai jis neišduodamas“, – dienraščiui patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

Lietuvoje bankroto procesas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėtas 1289 įmonėms - 33,4 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (30,3 proc.), statybos (13,1 proc.) bei apdirbamosios gamybos veiklos (11,1 proc.) įmonėse, pranešė Statistikos departamentas.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Graikija tikisi, kad po kelerių metų nuosmukio, kuris tęsėsi beveik be pertraukų, ekonomika ims augti jau kitąmet. Biudžeto projekte numatoma, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 metais padidės 2,7 proc., o pirminis biudžeto perteklius sudarys 1,8 procento.

Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją AMBER nemokia ir visam laikui atšaukė jos veiklos licenciją. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų. Nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai kredito unijai. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, poveikio priemonės dėl nemokumo pritaikymas yra draudžiamasis įvykis, todėl kredito unijos indėlininkams bus išmokamos indėlių draudimo išmokos.

Buvusio pagrindinio žlugusio „Snoro“ banko akcininko Vladimiro Antonovo ieškinys Lietuvai dėl daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimo neturės įtakos banko likvidavimo procesui, teigia „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis. „V.Antonovo pareikštas ieškinys iš esmės neturės įtakos „Snoro“ likvidavimo procesui, kuris bus tęsiamas pagal planą.

Telšių statybų bendrovės direktorius ir vyriausioji finansininkė kaltinami nusikalstamu įmonės bankrotu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) Šiaulių apygardos valdyba ir Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikaltimų. Kaip pranešė FNTT, per pusantrų metų įtariamieji, veikdami bendrininkų grupėje, savo veiksmais nulėmė įmonės bankrotą ir padarė didelę, daugiau kaip 1,2 milijono eurų turtinę žalą kreditoriams.

Teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą buvusiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“, kuri nuo 2011 metų nemoka skolų bankui ir kelis kartus nesėkmingai bandė persitvarkyti, BNS pranešė sprendimą priėmusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė. „Pagrindinis motyvas - įmonės turtą sudaro 9,5 mln. eurų, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 6,5 mln. eurų. Tai yra, jie viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Pietų Amerikos rezervinis fondas sutiko Venesuelai atidaryti 482 mln. JAV dolerių vertės kredito liniją, kad ši galėtų įsigyti būtiniausių prekių, kurių stygius šalyje jaučiamas jau ne vieną mėnesį. Tačiau Venesuelos opozicija abejoja šios paskolos teisėtumu, nes jai nepritarė vyriausybė. Savo ruožtu fondo atstovai sako, kad paraišką pateikė Venesuelos aukščiausiojo teismo narys, Itin nuo naftos kainų priklausoma Venesuelos ekonomika šiuo metu išgyvena vieną iš rimčiausių krizių savo istorijoje.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Apie planuojamą darbuotojų atleidimą grupėmis pirmąjį šių metų pusmetį įspėti 1506 darbuotojai - 2,2 karto daugiau nei pernai sausį-birželį, kai buvo įspėti 684 darbuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet gauti 25 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus - keturiais pranešimais daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Vien birželį gauti 4 pranešimai apie numatomą 248 darbuotojų atleidimą. Pernai birželio mėnesį buvo gautas 1 pranešimas, įspėti 28 darbuotojai.

Su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios įmonės „Turtvalda“ bankrotas buvo tyčinis, jį lėmė įmonės vadovybės sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas vasario 25 dieną atmetė buvusio „Turtvaldos“ vadovo Sauliaus Juškos skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo pernai lapkritį priimtą sprendimą, kuriuo įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nustatė, kad vadovaujat S.Juškai „Turtvalda“ už 286,7 tūkst.

Klaipėdos apygardos teismui leidus skubos tvarka parduoti bankrutuojančios laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivus, tai padaryti elektroninėse varžytinėse bus siekiama iki kovo pabaigos, sako įmonės bankroto administratorius. „Artimiausiu metu ketiname paskelbti varžytines ir iki kovo 31 dienos potencialūs pirkėjai galės teikti pasiūlymus.

Per sausio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 193 įmonės, arba 11% mažiau nei pernai tą patį mėnesį. Kartu tai 15% viršija 2015 m. vieno mėnesio vidurkį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Sausio mėnesį daugiausia bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos ir statybos įmonių – po 34. Apdirbamojoje pramonėje – 25, o didmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose – po 23 bankrotų atvejus.

 Penkis bankrutuojančios Klaipėdos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivus, kurie stovi Lietuvos ir užsienio uostuose, dar šiemet tikimasi išparduoti varžytinėse, sako įmonės bankroto administratorius. „Kadangi pagrindinis įmonės turtas - laivai - yra įkeistas, pagal Lietuvos įstatymus jis bus parduodamas per elektronines varžytines. Dėl užsienyje esančių laivų priklausys nuo nacionalinės teisės, kaip pavyks išvengti, kad nepradėtų išpardavinėti.

Per 2015 m. bankrutuoti pradėjo 25% daugiau įmonių nei užpernai. Šis augimas daugiausia susijęs su valstybės institucijų aktyvumu, administruojant mokesčių surinkimą į biudžetą. Tuo pačiu metu nemažos dalies verslo būklė pagerėjo. Praėjusiais metais bankrutuojančiomis tapo 2017 įmonių, palyginti su 1611 metais anksčiau. Bankrutuoti pradėjo 333 mažmeninės prekybos, 305 paslaugų, 274 statybos įmonės.

Po turizmo verslą pastaraisiais metais sukrėtusių kelionių organizatorių bankrotų daugiau drausmės sulaukusi rinka pamažu išsigrynina. Turizmo departamento vadovė teigia, jog 2016 metais bus skirta nemažai dėmesio ir pačių keliautojų švietimui, kad jie geriau žinotų savo teises ir mažiau nukentėtų.

3,5 mln. eurų skolų valstybei turintis VšĮ „Nemuno žiedas“ paskelbė bankrotą. Kaune Kačerginėje esančią automobilių ir motociklų lenktynių trasą valdanti įstaiga taip nusprendė rugsėjo mėnesį gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pakartotiną raginimą sumokėti mokestinę nepriemoką. „2015 metų gruodžio 10 dieną įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas kelti įstaigai bankrotą ne teismo tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį iškėlė bankroto bylą žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Tai BNS patvirtino bylą nagrinėjanti teisėja Alona Romanovienė. Teismas įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Dalių Volskį, kuriam bendrovė per 15 dienų privalo perduoti turtą. Spalio 31 dienos duomenimis, LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis - 24 mln. eurų. Tuo tarpu įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, o darbuotojams - 1,5 mln. eurų, BNS pranešė teisėja.

Šiandien nesunku rasti sėkmingų verslo istorijų ar sėkmingų startuolių pasakojimų, kaip pavyko pritraukti milijonus investicijų. Vis dėlto bankroto istorijomis dalijasi retas, nors versle pelnas ir rizika eina koja kojon.   JAV ar Vakarų Europoje bankrotas versle nėra stigmatizuojamas, o laikomas elementariu žingsniu sėkmės link.

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.

Manau, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ veiklos nebebuvo galima tęsti, nes vis lindome į tą patį liūną, jūrininkai negavo algų, „Žinių radijui“ sakė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ direktorius Sigitas Dobilinskas.   „Kai pradėjau dirbti, jūrininkams po 7-8 mėn. buvo nemokamos algos. Bankrotas yra viena iš sąlygų, kad jūrininkai atgaus savo atlyginimus“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo S. Dobilinskas.

Įstatyme aiškiau apibrėžus nesąžiningą elgesį, padaugės asmenų, kurie į sunkią finansinę padėtį pateko netyčia ir kuriems galima leisti bankrutuoti. Šiuo metu teismui nustatyti, kad asmuo yra nesąžiningas, pakanka ir to, kad jis neteisingai įvertino finansines savo galimybes, rašo „Verslo žinios“. Vyriausybė pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisoms, kuriose aiškiau suformuluotas nesąžiningo asmens apibrėžimas, o bankroto laikotarpis nuo 5 metų sutrumpintas iki 3 metų.

Ką tik pasibaigęs rugsėjis buvo itin nelinksmas net 224 Lietuvos įmonėms, kurios buvo paskelbtos bankrutuojančiomis. Tokio didelio bankrotų šuolio per mėnesį UAB Creditreform Lietuva ekspertai nefiksavo šešerius metus.

Baltarusijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklui „Fresh Market“ teismas trečiadienį iškėlė bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas „Fresh Market“ bankroto administratoriumi paskyrė Dianą Rumbutienę, BNS pranešė teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vaida Bytautė. Teismo nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas taip pat nusprendė areštuoti „Fresh Market“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą.

„Taip, mes esame tikra komanda!” teigia mažiau nei du trečdaliai dirbančių Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Savo komanda išvis netiki 13 proc. darbuotojų. Tokius rezultatus skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 760 respondentų. „Bankroto departamento duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje bankrutuoja gerokai per tūkstantį įmonių.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Mažmeninės prekybos įmonė liepą kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Mėnesio viduryje bendrovės vadovas Saulius Urbonas teigė, kad taip yra vykdoma logistikos restruktūrizacija ir iš esmės veiklai įtakos neturės. Vis dėlto bendrovės atstovai pirmadienį patvirtino, kad yra nutraukiama prekyba internetu.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Turtai ir šlovė – su šiais dviem žodžiais asocijuojasi garsenybių gyvenimas. Deja, užsidirbti nelengva, štai pinigus išleisti yra kur kas lengviau. Nepatikėsite, tačiau šios puikiai visuomenei pažįstamos žvaigždės bent kartą buvo atsidūrę ant skurdo ribos.

Ore tvyro tos pačios nuotaikos, kaip ir „Lehman“ bankroto išvakarėse. Pamenu, išskyrus mane niekas netikėjo, kad „Lehman“ „nuskęs“: ir Federalinė rezervų sistema, ir rinkos buvo įsitikinusios, kad paskutinę akimirką šalys sugebės susitarti. Dabar situacija yra tokia pati.

 Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atidėti sprendimo, kuriuo UAB „Meirona“ iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės solidariai priteista 1,150 mln. eurų, vykdymą iki 2016 m. pabaigos. Ši suma buvo priteista už padarytą žalą dėl neteisėtai pastatyto restorano Neringoje nugriovimo.

 Europos centriniam bankui nurodžius, kad jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai nereiškia Graikijos bankroto ir jos skolų nurašymo. Visgi jis pabrėžė, kad Graikija iš tikrųjų susiduria su labai dideliais sunkumais. „Bankrotas reiškia, kad skolos nurašomos, ir viskas prasideda iš naujo.

  Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir veiklą sustabdžiusios oro vežėjos „Air Lituanica“ bankrotą bus bandoma inicijuoti teisme. Ketvirtadienį vykusiame įmonės kreditorių susirinkime nuspręsta nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, pranešė „Air Lituanica“. Nurodoma, kad prieš šį siūlymą balsavo vienas kreditorius - savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.