Sukamės teismų karuselėje – taip situaciją žuvininkystės versle apibūdina Klaipėdos žvejų asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis.
Didžioji dalis įmonių – ant bankroto slenksčio
„Teismų karuselė vyksta nuo 2013 metų ir jau pasiekė Europos teismą. Viskas vyksta dėl to, kad daugumai niekaip nepavyksta atsikovoti tą kvotų dalį, kuri buvo nusavinta 2013 metais, pakeičiant kvotų tvarką. Nuo to laiko didžioji dalis įmonių, išskyrus tą vieną, kuriai kvota buvo atiduoda, merdi arba yra ant bankroto slenksčio ribos,“ - tv3.lt pasakojo A. Maželis ir pateikė atliktos apklausos rezultatus.
„Pagrindinė priežastis - 2013 metais, pakeista žvejybos kvotų skirstymo sistema, priimtas įstatymas, kuris didžiąją rinkos dalį monopolizavo, o 17 įmonių padalinta vos 30 procentų strimėlių ir šprotų kvotos. Tad šių įvykių pasekoje, buvo atlikta apklausa: kiek laivų būtų pasiruošę išeiti iš verslo, jeigu jiems, už laivų supjaustymą būtų kompensuota, kaip tai buvo daroma iki 2013 metų, kad iš verslo būtų galima pasitraukti oriai, o ne bankrutuojant. Apklausa parodė, kad didžioji dalis laivynų yra pasiruošę išeiti iš verslo, jeigu tik valstybė suteiktų tokią galimybę,“ - aiškino A. Maželis.
Prireiktų 6 milijonų eurų
Pasitraukti iš verslo atiduodant laivus į metalo laužą žvejams būtų gerokai palankesnė išeitis, negu bankrutuoti.
Skaičiuojama, jog 2007-2013 m. įmonės ir žvejai atsisakė daugiau kaip 40 laivų, o už tai gavo beveik 4,7 mln. eurų, kompensacijos po beveik 6951 eurą išmokėtos 29 žvejo profesijos atsisakiusiems asmenims. Tačiau dabar žvejai eiti šiuo keliu negali.
„Sako, kad Europos Sąjungos lėšomis tokio projekto vykdyti nebegalima, o savo biudžete ministerija neturi reikiamų lėšų. Nors mūsų skaičiavimais, reikėtų apie 6 milijonų eurų. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į tai, kokios kompensacijos yra skiriamos ūkininkams už užlietus laukus ar panašiai, ši 6 milijonų suma nėra didelė. Gaila, kad žvejybiniam sektoriui nerandama tų lėšų,“ - kalbėjo A. Maželis.
Esą jeigu šiandien valstybė rastų minėtą pinigų sumą, daugiau nei pusė Baltijos jūros žvejybos laivyno pasitrauktų iš verslo, o valstybei paliktų savo kvotas. Tuomet ir likusiems verslininkams kvota gerokai padidėtų.
Perskirsčiusi kvotas, dar 2013 metais Žemės ūkio ministerija turėjo galimybę 2014-2020 m. veiksmų programoje numatyti pasitraukimą iš žvejybos verslo.
„Valdininkai motyvavo, kad žvejybos laivynas subalansuotas, ir ES paramą nukreipė kitur. Tad dėl šios priežasties turime tokia situaciją: laivynas merdėja, ne mažas kiekis verslininkų jau bankrutavo. Žvejybinis verslas naikinamas, jam leidžiama numirti tyliai pačiam, negu garsiai šaukiant ir bandant išgelbėti, išsaugoti jį perskirstant valstybės kvotas, atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir socialinius dalykus. Tačiau apart to ministerija kol kas nieko nedaro, o ruošia naują įstatymo projektą 2019 metams. Bet iki to laiko kiek įmonių išgyvens – didelis klausimas,“ - svarstė A. Maželis.
Žvejų darbas žvejoti, o ne parduoti
Neringos žvejybos ir žuvies produktų bendrovės „Preilis“ vadovas Virginijus Lisovskis sako, jog šiuo metu savo veiklos verslu nevadina, tai esą – išgyvenimas.
„Juk žemės Neringoje ne akėsi ir bulvių nesėsi. Tačiau tokią veiklą, kai dirba 3 žmonės ir tokios žvejybos verslu pavadinti negalima: žuvies pagavimai menki, kaina taip pat menka,“ - tv3.lt sakė žvejas ir pripažino, jog minčių apie pasitraukimą iš šio verslo turi vis daugiau šalia marių gyvenančių žvejų.
„Aš gyvenu 30 metrų nuo kranto, tačiau Kuršių mariose žvejoja vilniečiai, kauniečiai ir dar nežinia kas ir iš kokių finansų laimėję aukcionus. Po jų lieka apie 30 procentų bendro tinklų kiekio, tai Neringos žvejams palikta 2 procentai. Tai kaip mums išgyventi?” - klausia V. Lisovskis.
Klaipėdos miesto savivaldybė uostamiestyje yra parengusi 5 vietas – paviljonus, kuriuose žvejai gali prekiauti šviežia žuvimi Danės krantinėje. Tačiau didžioji dauguma jų – laisvi.
„Atsakymas kodėl neprekiauja patys žvejai – paprastas. Juk jų darbas žvejoti, jeigu jie užsiims pardavimu, tai nebeliks laiko žvejybai. Žvejui daug paprasčiau sugautą žuvį parduoti į turgų ar didmenininkams,“ - aiškino V. Lisovskis.
Be to, žvejybos rezultatus numatyti labai sunku. Vyrauja ir sezoniškumas.
„Mes, Kuršių mariose žvejoti einame kai yra palankus, silpnesnis vėjas. Ne visada pagauni tą žuvį. O juk jeigu pats prekiausi tai vieną dieną ateis klientas nupirks, o jeigu kitą neateis – tai kur dėsi, laikymui reikia sąlygų. Paprasčiau yra turėti sutartis su didmenininkais,“ - pasakojo V. Lisovskis, tačiau pridūrė, jog už tai vartotojai turi sumokėti daugiau.
„Ta kaina, kuria perka vartotojai dar nereiškia, kad žvejas už tiek tą žuvį ir pardavė. Vartotojai perka už 3-4 kartus didesnę kainą, negu už tą žuvį gavo žvejas,” - tikino V. Lisovskis.
Specifinėse žuvies parduotuvėse klientų netrūksta
Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šviežių žuvų parduotuvę atidarę verslininkai sako, jog klientų jiems netrūksta. Pradėti šį verslą būtent tai ir paskatino, jog Lietuvoje, šalyje prie jūros, šviežios žuvies ne visuomet galima įsigyti net ir uostamiestyje.
„Klientams galime pasiūlyti apie 50 rūšių šviežių žuvų ir jūros gėrybių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje siūlome tą patį asortimentą: šviežią žuvį, šaldytą, jūros gėrybes, konservus. Šviežią žuvį tiekiame kiekvieną trečiadienį, daugiausiai iš Šiaurės jūros,“ - pasakojo Lina Darulienė, UAB „Šiaurės jūra“ vadovė.
Specializuotos parduotuvės vadovė sako, jog konkurentų neturi net ir uostamiestyje, esą Baltijos jūros žuvimi neprekiauja, o kainas diktuoja rinka. Kilogramas pigiausios žuvies jų parduotuvėje kainuoja 8 eurus, brangiausios kilogramas – 60 eurų.
„Konkurencijos nejaučiame, gal dėl to, kad nelabai kertasi produkcija. Prieš 4 metus atidarėme pirmąją parduotuvę Vilniuje dėl to, kad žmonės niekur neradavo tos šviežios žuvies, buvo labai dielis poreikis. Net ir dabar sulaukiame klientų, kurie grįžta iš Ispanijos ar kitų kraštų, kur jūra, kur šviežia žuvis, ir labai džiaugiasi, kad esame mes, kad gali įsigyti midijų, moliuskų, austrių, šviežios žuvies,“ - pasakojo L. Darulienė.
