2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.
Daugiausia įmonių bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos (516), paslaugų (363) bei statybos (351) sektoriuose.
Tačiau jei atsižvelgsime į įmonių skaičių sektoriuje, bankrotų lygiu išsiskiria kiti sektoriai. Pirmoje vietoje pagal šį rodiklį – statybos sektorius, kuriame bankrutuoti pradėjo 2,19% įmonių. Pernai iš verslo taip pat pasitraukė 1,9% maitinimo ir apgyvendinimo bei 1,3% transporto įmonių, rodo Registrų centro duomenų analizė.
„Palyginti su 2015 m., bankrotai pradėti 28% didesniam skaičiui įmonių. Bankrotų lygio augimas šalyje stebimas nuo užpernai ir didžiąja dalimi siejamas su nuo 2015 m. sausio 1 d. supaprastintomis bankrotų administratorių atrankos taisyklėmis. Paprastesnė procedūra, leidžianti automatiškai paskirti bankroto administratorių, paskatino rinkos apsivalymo procesus nuo ilgą laiką buvusių nemokių įmonių be turto.
Aktyvios buvo valstybės institucijos, pvz. „Sodra“ per 2016 m. inicijavo beveik dvigubai daugiau bankrotų nei 2015 m. Be to, vis didesnė dalis veiklą nutraukiančių įmonių išeina iš rinkos supaprastinta bankroto proceso tvarka“, - sako Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Pasak jos, priešingai išaugusiam įmonių bankrotų skaičiui, žemos ir vidutinės rizikos įmonių, t.y. turinčių „gerus“ kredito reitingus, Lietuvoje pernai padaugėjo nuo 82% iki 83%.
„Kadangi didžioji dalis veikiančių įmonių yra patikimos, akivaizdu, kad tiekėjai turi iš ko rinktis pirkėjus ir atvirkščiai. Tad svarbu turėti tinkamas priemones atsirinkti ir dirbti su stipriausiomis įmonėmis. Kalbant apie verslo aplinką 2017 m., įmonių finansiniai rodikliai ir kredito istorijos nerodo prastėjimo ženklų, tačiau neapibrėžtumo į rinką įneša tarptautinė aplinka: pasaulyje kyla politinė rizika, kurią skatina augantis populistinių partijų populiarumas bei ES dezintegracijos grėsmė“, - sako R. Ruseckaitė.
