„Tai, kad Lietuvoje pernai metais gausėjo bankrutuojančių įmonių – kalta ne prasta ekonomikos būklė. Atvirkščiai, Lietuvos ekonomikos būklė šiuo metu kaip niekad gera. Išaugusio bankrotų skaičiaus priežastys daugiau susijusios su teisiniais dalykais. Pirma, dėl to, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. atsirado 500 Eur mokestis už bankroto kėlimą. Todėl iki tol nemažai kreditorių suskubo kelti bankrotą savo skolininkams, mat grasinimas bankrotu – viena iš populiariausių skolų išieškojimo priemonių. Štai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos nurodo, kad daugiausiai bankroto procedūrų buvo pradėta pernai kovą.
Antra, nuo metų pradžios pradėtos taikyti nemažos baudos už bankroto bylos neinicijavimą, jei pačiai įmonei yra pareiga tai padaryti. Tad kompanijos suskubo pačios kelti sau bankrotus. Tiesa, aktyviausiai lietuviškus verslus, tarp kurių ir seniai neveikiančios, prikaupusios skolų, beturtės įmonės, „bankrotino“ valstybinės institucijos – „Sodra“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija“, – aiškina įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas.
Dėl šių priežasčių, Lietuva pagal bankrotų gausėjimo tempus (+8,6 proc.) tapo trečia Europoje. Pirmą vietą užėmė Graikija, baigianti vaduotis iš krizės (+11,1 proc.), antra liko Belgija (+8,7 proc.)
Vertinant Vidurio ir Rytų Europos šalių regioną, iš 14 šalių šešiose bankrutuojančių įmonių skaičiai stiebėsi aukštyn. Tarp jų – Estijoje +2,4 proc. (daugiausiai bankrotų užfiksuota svetingumo sektoriuje), Ukrainoje – +0,6 proc.
Likusiose aštuoniose valstybėse įmonės bankrutavo rečiau. Bankrotų rekordiškai sumažėjo Kroatijoje (–42,9 proc.), Latvijoje (–19,7 proc.), Lenkijoje (–3,7 proc.)
Mažiau kontrastų užfiksuota Vakarų Europos bankrotų statistikoje. Tik šešios iš septyniolikos valstybių raportavo apie padidėjusius bankrutuojančių įmonių kiekius. Tiesa, tarp jų po jau minėtų Graikijos ir Belgijos pateko tokios turtingos valstybės kaip Švedija (+6,2 proc.), Šveicarija (+2,8 proc.), Jungtinė Karalystė (+2,4 proc.) ir Norvegija (+0,3 proc.).
Labiausiai rankas iškėlusių firmų sumažėjo Olandijoje (–25,2 proc.), Airijoje (–15,3 proc.). Vokietijoje įmonės bankrutavo 6,6 proc. rečiau.
Bankrotai pernai rečiau lankė Vakarų Europos statybų (–7,7 proc.) ir Vidurio bei Rytų Europos paslaugų (–15,9 proc.) sektorius.
Pranešime spaudai rašoma, kad bankrotų amplitudė buvo kur kas didesnė Vidurio ir Rytų Europoje, matyt, dėl to, kad verslas šiame regione skaičiuoja dar tik trečią dešimtį, tuo tarpu Vakaruose kapitalizmas gerokai brandesnis.
„Dėl skirtingų įstatymų, reglamentuojančių nemokumo ir bankroto procedūras, Europos valstybių nelyginome pagal absoliučius bankrutuojančių įmonių skaičius, – aiškina „Creditreform Lietuva“ direktorius, – Kad tai neduotų objektyvaus vaizdo rodo ir tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pernai metais iš rinkos pasitraukė 2971, o pirmą vietą užėmusioje ir kur kas didesnėje Graikijoje – tik 120 įmonių.“
Iš viso Vakarų Europoje pernai kapituliavo 164 181 įmonė arba 4,2 proc. mažiau nei užpernai. Vidurio ir Rytų Europoje kritimas buvo staigesnis – 12,8 proc. Iš viso čia baltą vėliavą iškėlė 86 985 vietinės įmonės.
