Šiandien nesunku rasti sėkmingų verslo istorijų ar sėkmingų startuolių pasakojimų, kaip pavyko pritraukti milijonus investicijų. Vis dėlto bankroto istorijomis dalijasi retas, nors versle pelnas ir rizika eina koja kojon.
JAV ar Vakarų Europoje bankrotas versle nėra stigmatizuojamas, o laikomas elementariu žingsniu sėkmės link. Pasak viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, Lietuvoje toks mentalitetas atsirado iš prieš tai buvusios patirties.
„Žmonės neskatinami nebijoti, neturime rizikos komforto jausmo. Izraelyje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje yra įprasta praktika, kai verslas bankrutuoja, kiek įmanoma grąžina skolas, pasimoko iš klaidų ir pradeda vėl. Pas mus amžiaus grupėje nuo 35 metų yra bankrutuojama ir apie tai niekam nesakoma. Tuo tarpu jaunoji karta šiandien supranta, kad bankrotas yra neišvengiamas dalykas“, - portalui tv3.lt pasakoja ekspertas.
Riziką prisiima arba jos vengia
Pasak D. Varkulevičiaus, JAV nėra sunku bankrutuoti, todėl ten verslininkai nebijo prisiimti rizikos. Lietuviai dar prisikiriami prie rizikos vengiančios visuomenės, tačiau padėtis jau keičiasi.
„JAV bankroto procedūra yra gana paprasta ir tai galima padaryti greitai. Pas mus tas proceas yra ilgas ir finansiškai skausmingas. Šiandien bandoma tai keisti, kad būtų galima paprastai bakrutuoti ir greitai pradėti naują verslą. Žinoma, čia neturi galvoje tyčinio ar nusikalstamo bankroto, o kai tiesiog nepasisekė verslas“, - svarsto jis.
Kaip pasakoja pašnekovas, „Forbes“ žurnalas darė tyrimą, kad vidutinis JAV milijardierius per visą verslo istoriją yra bankrutavęs 18 kartų ir tai parodo, kad visuomenės arba stengiasi išvengti rizikos arba bando prisiimti riziką.
Bankroto kelias nesiskiria
Kaip paskoja ekspertas, verslai bankrutuoja skirtingai, kiekvienas atvejis yra savitas, bet dažniausiai egzistuoja bendras kintamasis.
„Dažniausia verslo nepasisekimo priežastis yra pinigų nesuvaldymas. Šiandien esame mažai finansiškai raštingi ir nuo mažų dienų nesimokome kaip valdyti pinigų srautus. Su pinigais reikia elgtis kaip pavydus sutuoktinis su savo antrąja puse. Pirmaisiais verslo metais žmonės nesuvaldo pinigų srautų: sumoka tiekėjams, iš klientų dar nėra gavę pinigų, apyvartinių lėšų iš banko negali pasiskolinti, nes dar nėra įdomūs bankams ir ateina juodoji diena, kai verslą reikia stabdyti“, - pasakoja D. Varkulevičius.
Kita priežastis bankroto priežastis, pasak pašnekovo, yra kai augimas finansuojamas iš apyvartinių lėšų.
„Tokia praktika pastebima antrais ar trečiais verslo metais. Labai dažnai galvojama, kad tiekėjams galima vėliau sumokėti, o už pradelstus mokėjimus verslas plėsis, o vėliau iš augimo automatiškai bus galima atsiskaityti su tiekėjais. Atsitinka taip, kad tiekėjai prašo grąžinti pinigus, o jų nėra, nes lėšos investuotos į naujos įrangos pirkimą ar naujų plotų atidarymą“, - atskleidžia „Verslios Lietuvos“ atstovas.
Atsitiesti padeda valstybė ir mentoriai
Vis dėlto, jei nepasiseka pasimokyti iš kitų klaidų ir nėra atsakingai planuojamos finansinės lėšos, pinigų srautai ir nepažabojamas augimas, pirmiausiai susidariusią situaciją reikia spręsti žodžiu.
„Jeigu atsitinka finansinė bėda, reikia labai smarkiai tartis. Bandyti restruktūrizuoti finansinius įsipareigojimus, tartis su tiekėjais, ieškoti finansinių išteklių, kurie galėtų padėti, bet jie nebūna pigūs. Išsistruktūrizavus skolas, ilgainiui žmonės „išplaukia“ iš bankroto“, - pataria D. Varkulevičius.
Jis pabrėžia, kad norint atsitiesti po bankroto, teks prisiminti savo klaidas ir patirties semtis iš panašaus likimo sulaukusių verslininkų.
„Reikia užsirašyti, kad verslas darė ne taip, išanalizuoti kitų žmonių pavyzdžius, ką jie darė po bankroto ir kaip jie atsitiesė. Daugeliui žmonių sunkiausias būna psichologinis smūgis. Labai sunku atsitiesti ir patikėti savimi ar verslo sėkme. Antra, reikia pamatyti rinkoje naujas galimybes. Tiesa, šie dalykai neatsitinka per vieną dieną“, - teigia ekspertas.
Anot D. Varkulevičiaus šiandien valstybė verslininkams suteikia dar vieną šansą, mat veikia valstybės apmokamas Nacionalinis verslo konsultantų tinkas, į kurį dėl verslo pradžios ir atsitiesimo gali kreiptis verslininkai.
„Dažnai po bankroto verslininkai sako, kad savimi nesikliaus, bet susiras labai gerą mentorių arba patarėją, kuris su valstybės ar kitų šaltinių pagalba sugebėtų padėti tai padaryti“, - pataria jis.
