avarijos

Nuo balandžio 1 d. turėjo įsigalioti daugybė įvairių sugriežtintų baudų, kurios kaip reikiant pagadintų gyvenimą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams. Vis dėlto, po Seimo sprendimo kelių gaideliai dar galės atsipūsti iki kitų metų.

Toliau parlamente narstant nuo balandžio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių nusižengimų kodeksą, politikai baksnoja pirštu į teisės akto landas, kurios leis nuo atsakomybės išsisukti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus. Vieną tokių spragų įžvelgęs Seimo narys Stasys Brundza tikina, jog baudų gali išvengti tūkstančiai kelių gaidelių.

Sugedusių automobilių transportavimas į servisus – Lietuvos techninės pagalbos tarnybų kasdienybė. Vis dėlto, pasirodo, kad techninės pagalbos darbuotojų darbas nėra vien tik nevažiuojančių transporto priemonių vežiojimas, „mirusių“ akumuliatorių gaivinimas. Vairuotojų pagalbininkai neretai susiduria su keistomis, kuriozinėmis ar net pavojingomis situacijomis. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Regina, kuri neslėpė pasipiktinimo dėl savo kaimyno elgesio.

Nors Vyriausybė giriasi, kad praėjusiais metais, lyginant su 2014 m., eismo įvykių Lietuvos keliuose smarkiai sumažėjo, o žuvusiųjų skaičius juose sumenko 9,7 proc., vis dėlto 2015-ieji metai buvo nusėti siaubingų avarijų, kuriose dėl Kelių eismo taisyklių (KET) nesilaikymo, vairuotojų girtumo, greičio viršijimo ar chuliganiško vairavimo žuvo ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, policijos pareigūnai.

Lietuvos policija informuoja, kad praėjusiais metais mūsų šalyje eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 241 žmogus, tarp jų – 12 nepilnamečių, 3 801 eismo dalyvis buvo sužeistas. Iš viso įvyko 3 185 eismo įvykiai. Palyginti su 2014-aisiais, žmonių žuvo 26, arba 9,7 proc., mažiau, eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,2 proc. Sužeistų eismo dalyvių skaičius šiek tiek padidėjo – 0,4 proc., t. y. sužeista 16 daugiau.

Šventiniai džiaugsmai ir rūpesčiai gali gerokai blaškyti vairuotojus viso kalėdinio laikotarpio metu, tačiau daugiausiai pavojų kelyje tyko prieš pat šventėms pasibeldžiant į duris – gruodžio 23-ąją dieną. Būtent likus vos vienai dienai iki Kūčių Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje praėjusį šventinį laikotarpį fiksavo daugiausiai eismo įvykių – net 69. Tą dieną vairuotojai patyrė nuostolių už beveik 36 tūkst. eurų.

Patogi kelionė automobiliu gali virsti daug streso sukeliančia patirtimi ne tik įstrigus transporto spūstyje ar patekus į avarinę situaciją. Situacijos, kai automobilis sustoja tiesiog kelyje ir nebegali pajudėti iš vietos, geriausiai pažįstamos pagalbos kelyje paslaugas teikiantiems draudikams.

Seimas ketvirtadienį ketina imtis teisės aktų pataisų, kuriomis siūloma didinti baudas vairuotojams, viršijusiems leistiną greitį daugiau negu 30 km/h, asmenims, kurie vairavo išgėrę. Tarp siūlymų – žmonių pražudymo avarijų metu prilyginimas nužudymui.

Kiekvieną dieną vairuodami automobilius susiduriame su įvairiomis situacijomis kelyje. Tai koks „erelis”, viršydamas greitį, aplenkia neleistinoje vietoje ar „užkiša” savo automobilį sankryžoje. Pabandykime prisiminti, kokiais automobiliais važinėja „ereliai” – aišku kiekvienas pasakys, kad tokie vairuotojai dažniausiai vairuoja BMW. Kodėl BMW? Šiandien rinkoje yra nedaug automobilių su galiniais varomais ratais. Populiariausios yra BMW ir Mercedes Benz markės.

Per savaitgalį eismo nelaimėse Lietuvoje žuvo penki žmonės, dar 20 sužeista, pranešė Kelių policijos tarnyba. Visos mirtinos avarijos įvyko penktadienį. Dvi iš jų – kelyje „Via Baltica“, kur žuvo dviejų su krovininiais automobiliais susidūrusių lengvųjų automobilių vairuotojai.

Lietuvoje išaugus dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusiųjų keliuose skaičiui, viešojoje erdvėje pasipylė siūlymai, kaip reikėtų atgrasyti lietuvius sėsti prie vairo išgėrus. Susisiekimo ministerija (SM) savo ruožtu neragina skubėti įvesti 0 promilių reikalavimą. Valdininkai ragina imtis kitos priemonės – vairuotojų blaivumą tikrinti visiems sustabdytiems vairuotojams privalomai.

Po tragiškų BMW vairuotojų sukeltų avarijų Seimas ruošia permainas hormonų audrų kamuojamiems vairuotojams. Siūloma ypač jauniems vairuotojams uždrausti sėsti prie galingų automobilių vairo. Tik ar toks draudimas atneš naudos? Ekspertai tikina, kad ne. Avarijas sukelia ne automobiliai, o vairuotojai. Svarbiausia esą – ne galia, o kas vairuotojo galvoje. Galingi automobiliai jaunuolius traukia it magnetas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, spalio 30–lapkričio 5 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 7 eismo dalyviai: 4 pėstieji, 2 vairuotojai, 1 keleivis. Tarp žuvusiųjų – 6 vyrai ir 1 moteris, jų amžiaus vidurkis – 45-eri metai. Sužeisti 77 žmonės, tarp jų – 6 nepilnamečiai. Įvykiuose nukentėjo 26 vairuotojai, 23 keleiviai, 22 pėstieji, 5 dviračių vairuotojai.

Girtų vairuotojų lauks kalėjimo kamera. Tokie pakeitimai įsigalios jau nuo kitų metų balandžio. Pasak Susisiekimo ministerijos, baudžiamoji atsakomybė – tarsi damoklo kardas, kuris primins vairuotojams, ar verta rizikuoti savo ir kitų gyvybe. Tačiau kritikai tvirtina, kad visų išgėrusių vairuotojų į kalėjimą nesusodinsi. O gyventojai pasidalija į dvi stovyklas: vieni siūlo žmones auklėti ir šviesti, kiti – visus prasikaltusius grūsti į kalėjimą.

Vos per savaitę įvyko net du įvykiai, kai staiga nevaldomais tapę automobiliai rėžėsi į viešojo transporto laukimo paviljonus. Per vieną incidentų buvo sužaloti net septyni žmonės. Per incidentą 52 metų moteris ir mažametė patyrė rimtų sužalojimų, kurių pasekmes jos, greičiausia, jaus visą likusį gyvenimą. Dar pasisekė, kad girto 20-mečio sukeltoje antroje avarijoje žmonių aukų bei sužalojimų išvengti pavyko.

Vos per savaitę Vilniuje įvyko du rimti incidentai, kai į autobusų laukimo paviljonus rėžėsi BMW automobiliai. Per pirmąją avariją blaivus 20-metis sužalojo septynis žmones, tuo tarpu per antrąją – žmonės nenukentėjo, tačiau automobilį vairavo tai pat 20 metų tik neblaivus vaikinas, tad nelaimės išvengta tik todėl, kad tuo metu įvykio vietoje nebuvo žmonių.

Eismo įvykių skaičius pastaruosius kelerius metus Lietuvoje palaipsniui mažėja, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius taip pat krenta. Vis dėlto, kaip rodo statistika, Lietuvoje tam tikro amžiaus vairuotojai ir toliau išlieka avaringiausi. Taigi, kurie asmenys, sėdantys prie transporto priemonių vairo, yra pavojingiausi kelyje?  Anksčiau skelbta, kad 2014 metais, palyginus su 2013 m., preliminariais duomenimis užregistruota 5,1 proc. mažiau eismo įvykių, 7 proc.

Praėjusią savaitę sostinės centre įvykusi kraupi avarija, kurios metu galingas BMW įsirėžė į viešojo transporto stotelę ir buvo sužaloti 7 asmenys, viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją apie tai, kokių markių automobiliai yra avaringiausi. Nuomonių apie tam tikrų transporto priemonių markes yra įvairių, tačiau ką rodo eismo įvykių statistika? Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2013-2015 m. (šių metų sausio-rugsėjo mėn.

Kelių ereliai, greičio mėgėjai, chuliganai, chamai – epitetų sąmoningai kelių eismo taisykles pažeidžiantiems vairuotojams nestinga. Ir nors, pasak saugaus eismo specialistų, tokių vairuotojų skaičius pastaraisiais metais mažėjo, jų keliama grėsmė kitiems eismo dalyviams išlieka didelė. Juolab, kad vairuotojų chamų nuo pažeidimų neatbaido nei griežtėjančios nuobaudos, nei nemaža tikimybė prarasti vairavimo teises, nei metalo laužu galintis virsti automobilis.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, spalio 9–15 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 81 eismo įvykis, kuriame nukentėjo žmonės. Žuvo 8 eismo dalyviai: 3 vairuotojai, 3 pėstieji ir 2 keleiviai (4 vyrai ir 4 moterys). Jų amžiaus vidurkis – 51-eri metai. Sužeisti 92 žmonės, tarp jų – 13 nepilnamečių. Daugiausia įvykiuose nukentėjo keleivių – 35, vairuotojų – 27, taip pat 24 pėstieji ir 4 dviračių vairuotojai.

Saugaus eismo ekspertai sako – vairuoti automobilį yra be galo atsakingas ir nuolatinio susikaupimo reikalaujantis darbas. Tačiau žmonės dažnai to neįvertina ir per daug atsipalaiduoja. Pastebima, kad vairuotojai vis dažniau įsidrąsino neatsargiai lenkti kitas mašinas. Netrukus laukiama ir šalnų, taigi vairuotojų įpročiai vėl turės keistis. Šiemet Lietuvos gatvėse ir keliuose jau žuvo 156 žmonės, dar beveik 3000 sužeista. Statistika šiek tiek gerėja, tačiau nežymiai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) informuoja, kad rugsėjo 7–13 dienomis (pirmadienį–sekmadienį), Lietuvoje įvyko 59 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Nežuvo nė vienas eismo dalyvis, 75 buvo sužeisti, tarp jų – 16 nepilnamečių (10 daugiau, nei praėjusią savaitę). Policija išaiškino 39 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Vien savaitgalį, penktadienį – sekmadienį, policijai įkliuvo 24 neblaivūs vairuotojai.

Ginti. Saugoti. Padėti. Šiais žodžiais apibūdinama Lietuvos policijos pareigūnų misija. Vis dėlto ne paslaptis, kad visuomenė, būdama šalia angelų sargų, saugi visada jaustis negali. Ypač tada, kai patys pareigūnai nusispjauna į draudimą prie vairo sėstis apsvaigus nuo alkoholio.

Remiantis Policijos departamento pateikiamais šalies įvykių suvestinės duomenimis, per praėjusią savaitę, rugpjūčio 17-23 d. (pirmadienį-sekmadienį), devyniose užfiksuotuose eismo nelaimėse šalies keliuose žuvo 4 asmenys, tarp jų 1 automobilio keleivis, 1 pėsčioji, 1 dviračio vairuotoja bei 1 automobilio vairuotojas. Kita tragiška nelaimė įvyko Rugpjūčio 22 d. Radviliškio r., Šiaulėnų miestelyje, gyvenamo namo kieme. Ekskavatorius „Komatsu PC35MR-3“, kurį vairavo neblaivus (1,92 prom.

Birželio 1-7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai išaiškino 37 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Vien penktadienį - sekmadienį policijai įkliuvo 24 neblaivūs vairuotojai. Per praėjusią savaitę 11 neblaivių vairuotojų sukėlė eismo įvykius, kurių metu sugadintos transporto priemonės.

Tenka pripažinti, jog Lietuvos kelių eismo kultūra smarkiai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Mirčių keliuose skaičius išlieka itin gąsdinantis, o eismo dalyviams vis dar trūksta atsakomybės už save jausmo. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, Lietuva praėjusiais metais pateko į Europos Sąjungos valstybių trejetuką, kurių keliuose vidutiniškai žuvo daugiausiai žmonių.

Jau kone kasdien po mašinų ratais pakliūvant vaikams, policija griebiasi už galvos – moksleiviai partrenkiami, tačiau nei vairuotojai, nei tėvai išvadų nedaro. Vaikus į mokyklą jie išleidžia dviračiais be spalvotų liemenių, ne visi suaugusieji mažylius vežioja ir specialiose kėdutėse. Ką jau kalbėti apie vaikų protinimą – išlipus iš mokyklinio autobusiuko nebėgti per gatvę strimgalviais, ar kalbėtis su vairuotojais, kad neskubėtų vaikų išleisti iš mokyklinių autobusų.

Policija nebetoleruoja leistino greičio viršijimo net ir keliais kilometrais per valandą. Tuo per šventines dienas įsitikino ne vienas panevėžietis ir miesto svečias. Kelių eismo taisyklių pažeidėjams netgi teko laukti eilėje, kol pareigūnai surašys įspėjimus dėl greičio viršijimo 3–7 kilometrais per valandą. Protokolas – ir už greičio viršijimą 1 km Praėjusį pirmadienį lengvuoju automobiliu Smėlynės gatve 57 km per valandą greičiu važiavęs Vytautas buvo sustabdytas patrulių.

 Kauno gatvėse padaugėjus eismo nelaimių, Kauno policija sudarė avaringiausių miesto perėjų dešimtuką ir prašo savivaldybės jas apšviesti, rašo dienraštis „Kauno diena“. 2013 metais nelaimių keliuose buvo sumažėję, tačiau pernai ir šiemet prie vairo sėdama ir per pėsčiųjų perėjas einama vėl pernelyg atsipalaidavus. Šiemet vien Kauno mieste jau žuvo trys žmonės, sužeista 50; pernai iki vasario pabaigos, žuvo keturi, sužeisti 65 žmonės.

Eismo įvykių, kuriuose nukenčia vyresnio amžiaus eismo dalyviai, vis daugėja. Remiantis 2014-ųjų metų statistikos duomenimis, avarijose žuvo net 109 pėstieji. Tarp žuvusiųjų daugiausia 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Būtent todėl visiems vyresnio amžiaus žmonėms yra būtina nuolat priminti pagrindines Kelių eismo taisykles bei saugumo keliuose svarbą. Juk kiekvienas eismo dalyvis privalo jausti atsakomybę už save ir kitus gatvėje ir kelyje.

 Praėjusiais metais avarijose, įvykusiose pėsčiųjų perėjose,.žuvo 32 žmonės, tai du kartus daugiau nei 2013 metais. Transporto ir kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus “Laisvajai bangai” sakė, kad įsitikinimas, jog perėja garantuoja pėsčijų saugumą yra netinkamas. M.Katkaus teigimu, vienareikšmiškai pasakyti, kas kaltas dėl dvigubai išaugusio žuvusiųjų perėjose skaičiaus kaltas neįmanoma.

Vakarų Lietuvoje vairuotojams šeštadienis – išbandymų diena. Dėl gausaus snygio čia itin sudėtingos eismo sąlygos, todėl nuo ryto regione gausu eismo įvykių, rašo lrytas.lt. Šeštadienio rytą Šilutėje nesuvaldžius automobilio nuo kelio nuskriejo „Toyota“, tačiau jauna šeima iš Pagėgių su mažamečiu vaiku atsipirko tik išgąsčiu.

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA vien per vakar dieną sulaukė beveik 300 pranešimų dėl įvykių savaitgalį ir užregistravo bene trečdaliu daugiau turto nuostolių, kuriuos sukėlė uraganas „Feliksas“. „Kol kas daugiausiai nukentėjusiųjų kreipėsi iš Vakarų Lietuvos, tačiau per visą šalį nuvilnijęs uraganas žalos sukėlė ir kituose miestuose. Stichijos metu buvo itin sudėtingos sąlygos keliuose, todėl įvyko nemažai avarijų. Siautėjant „Feliksui“, nukentėjo ir stovintys automobiliai.

  Per dvi savaitgalio dienas eismo nelaimės šalyje nusinešė dešimties žmonių gyvybes. Policijos departamentas pranešė, kad nuo pirmadienio darbą pradeda speciali komisija, tirianti eismo įvykių priežastis.   Policijos duomenimis, eismo nelaimėse žuvo keturi pėstieji, keturi keleiviai ir du vairuotojai.

Australų sociologai nepatingėjo ištirti duomenų bazėje rastų 160 000 avarijų aprašų ir suskaičiuoti, kokio Zodiako ženklo žmonės yra patys pavojingiausi vairuotojai. Pasirodo, dažniausiai į avarijas pakliūva po Dvynių ženklu gimę žmonės. Antroje vietoje - visada savo teisumu įsitikinę Jaučiai, o trečioje - Žuvys. Pačiais drausmingiausiais vairuotojais pagal statistiką yra flegmatiški ir konservatyvūs Ožiaragiai, linkę paraidžiui laikytis visų Kelių eismo taisyklių.

Vos per 3 savaitgalio dienas – 7 mirtinos eismo nelaimių Lietuvoje aukos, kai prieš tai per visą savaitę – 3. Nei itin dažni policijos reidai, nei šiurpūs pranešimai apie „karo“ keliuose aukas, nei per šalies TV kanalus pradėti atvirai rodyti kraupūs avarijų vaizdai, užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų, nei baudos, nei teismo bausmės – niekas nedrausmina dalies eismo dalyvių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet (iki spalio 29 d.) šalyje per eismo įvykius žuvo jau net 208 žmonės. Tai yra daugiau negu per tokį pat laikotarpį pernai. O pastarosiomis spalio dienomis tragiškų avarijų pasipylė taip gausiai, lyg atvožus garsiąją graikų mitų smalsiosios herojės Pandoros nelaimių skrynią – 8 mirtinos avarijos per 4 dienas. Po mistikos skraiste Eismo nelaimės spalį mistiškai persekiojo Lietuvos teisėjus.

Vairuotojai spalio-lapkričio mėnesiais turėtų būti ypatingai atidūs kelyje. Kelerių metų statistika atskleidžia, jog įprastai spalį eismo įvykių padaugėja trečdaliu, o lapkritį net dvigubai lyginant su kitais mėnesiais. Pats avaringiausias laikotarpis vairuotojams miestuose yra nuo spalio iki gruodžio. Šiuo metu draudikams kyla daugiausiai rūpesčių dėl avarijų sukeliamų padarinių. Paskutiniais trimis mėnesiais fiksuojama trečdalis visų metinių eismo įvykių.

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per trejus metus trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose užregistravo beveik 13 tūkst. automobilių avarijų. Iš jų 58 proc. Vilniuje, 27 proc. Kaune ir 14 proc. Klaipėdoje. Beveik trečdaliu daugiau nei kitais mėnesiais avarijų užfiksuojama spalį ir gruodį, mažiausiai – vasaros laikotarpiu. „Rudenį bei žiemos pradžioje visuomet išauga avarijų skaičius.

Tai pačių įvairiausių eismo situacijų rinkinys. Dauguma šių vaizdų įamžinti vaizdo registratorių laikmenose Rusijos platybėse. Tai savotiška mokomoji medžiaga vairuotojams, primenanti žmogaus trapumą.

Vaizdo registratoriai – mada ar privalumas? Prekybininkai jums pasakytų, kad reikia pirkti ir leisti kuo daugiau pinigų, norėdami įsigyti gerą ir patikimą prekę. Kodėl tai tapo mada? Į šį klausimą geriausiai gali mums atsakyti rusai. Kiekvienas gyvenantys Rusijoje tiesiog privalo savo automobilyje turėti vaizdo registratorių.

Kasmet kartojama nuostata, kad prasidėjus naujiems mokslo metams tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems reikia būti itin budriems, pasirodo yra ne iš piršto laužta. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje pastarųjų metų duomenimis, rugsėjo ir spalio mėnesiais užfiksuojama apie 45 proc. daugiau avarijų, kuriose sužalojami pėstieji ar kiti eismo dalyviai, nei kitais mėnesiais.

Japonijoje vietoj sankryžų, reguliuojamų šviesoforais, įrengiamos žiedinės sankryžos. Taip tikimasi pagerinti eismo srautus, sumažinti avarijų skaičių ir sutaupyti energijos. Kadangi žiedinių sankryžų anksčiau Japonijoje nebuvo, nauja tvarka keliuose labai trikdo vairuotojus. Žiedinių sankryžų projektas startavo 2013 metų vasarį, rašo telegraph.co.uk. Tačiau tiek vairuotojai, tiek pėstieji sankryžomis be šviesoforų nesidžiaugia. „Aš nežinau, kiek kartų man reikia sustoti tokiose sankryžoje.

 Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis daugiausia motorolerių jau kelerius metus iš eilės registruojama Vilniuje. Atitinkamai čia fiksuojama ir daugiausiai eismo įvykių – apie dešimt kiekvieną sezoną (28 atvejai per nepilnus trejus metus), tuo tarpu mažesniuose miestuose - po du ar dar mažiau.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį avarijos, įvykusios dėl dviratininkų kaltės buvo antroje vietoje pagal augimo tempą. Palyginti su 2013 metų sausiu-birželiu, tokių eismo įvykių skaičius šoktelėjo 10,7 proc. Didesnį augimą skaičiavo tik tie eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neturintys teisės vairuoti transporto priemonės asmenys (+14,4 proc.

Žinių radijas Didžiosios Britanijos policija nebesugeba susidoroti su piktybiškai mobiliaisiais telefonais kalbančiais vairuotojais, todėl ėmėsi itin griežtų priemonių. Įvykus automobilių avarijai, nuo šiol Didžiosios Britanijos policininkai turi teisę areštuoti kaltininko mobilųjį telefoną ir ištirti, ar iš jo nebuvo skambinama ar rašoma tekstinė žinutė avarijos metu. Iki šiol mobilieji telefonai buvo paimami tik jeigu avarijoje buvo nukentėjusiųjų.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA dvylikos metų tyrimo duomenimis, nuo 2002 m. Lietuvos vairuotojai tapo beveik pusės milijono (442 tūkst.) eismo įvykių kaltininkais. Trečdalį šių vairuotojų sudaro moterys, atitinkamai, du trečdalius – vyrai. Per minėtą laikotarpį eismo įvykių kaltininkais tapo daugiau nei penktadalis Lietuvos vairuotojų, iš jų – po vieną įvykį padarė 17,5 proc., po du – 3,8 proc., o tų, kurie pateko į dar daugiau eismo įvykių, skaičius yra mažesnis nei 1 proc.

Vokietijos GP tapo tikru trileriu trasoje, nors Nico Rosbergas pirmavo nuo pat pirmos iki paskutinės lenktynių sekundės ir jo pergalei niekas negrėsė, rašo vokiečių portalas „Auto Motor und Sport“. Varžybos, pasak vokiečių žurnalistų, buvo įdomios dar ir todėl, kad teisėjai šįkart taikė labai liberalią politiką įvykių Hockenheimo trasoje atžvilgiu. Teisėjai stengėsi nesikišti į kovą tarp pilotų, nors kai kada ji buvo nuožmi ir kontaktinio charakterio.

Dažnas vairuotojas yra įsitikinęs, kad greičio matuokliai nefiksuoja iki 10 km/val. viršyto greičio, todėl leidžia sau važiuoti greičiau nepaisydamas saugumo reikalavimų. Tokių vairuotojų Lietuvoje yra daugiau nei pusė.