Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Regina, kuri neslėpė pasipiktinimo dėl savo kaimyno elgesio. Anot jos, vyras ne kartą gyrėsi kaip apgaudinėja techninės pagalbos tarnybų darbuotojus.
„Kaimynas ne kartą gyrėsi, kaip elgiasi, kai pavartoja alkoholį ir nori nusigauti iki savo namų, tačiau nenori vairuoti, būdamas girtas.
Buvo trankus vakarėlis, kaimynas ten vartojo alkoholį. Ir jam reikėjo tą vakarą nusigauti iki namų, tačiau juk būdamas girtas vairuoti negali, o ir kiti vakarėlio dalyviai buvo išgėrę, tai niekas žmogaus pavežti negalėjo.
Kadangi šalia namų yra automobilių servisas, tai žmogus nutarė, kad jo automobilį, aišku, kartu su juo pačiu, iki namų galėtų nugabenti techninės pagalbos tarnyba. Jis nuėjo iki savo automobilio, kaip pats pasakojo, atjungė kelis laidelius, paskambino techninei pagalbai, pasakė, kad automobilis neužsiveda ir kad reikia jį nugabenti iki serviso. Techninė pagalba sureagavo, geranoriškai nuvežė tą automobilį ir jo išgėrusį vairuotoją iki serviso, kuris, kaip sakiau, yra šalia jo namų.
Taigi, tokiu būdu žmogus, nenorėdamas vairuoti išgėręs, nusigauna iki namų kartu su savo automobiliu. Gal ir gerai, kad bent nevairuoja girtas, bet jis juk apgaudinėja techninės pagalbos darbuotojus“, – pasakojo moteris.
Dėl ko dažniausiai kreipiasi pagalbos?
AB „Lietuvos draudimas“, teikiančios techninės pagalbos kelyje paslaugas, atstovai pasakojo, kad tokios situacijos pasitaiko retai, o techninės pagalbos tarnybų darbuotojai sugeba nustatyti, ar vairuotojo automobilis yra iš tikrųjų sugedęs taip, jog važiuoti su juo yra neįmanoma.
Pasak AB „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, į techninės pagalbos tarnybą „Lietuvos draudimo“ klientai dažniausiai kreipiasi, kai prireikia automobilio transportavimo paslaugos.
Anot jo, gabenti į servisą reikia maždaug 4 iš 5-ių besikreipiančių klientų automobilius. Maždaug kas penktas vairuotojas kreipiasi pagalbos dėl variklio sistemos gedimo, kas septintas – dėl elektros sistemos nesklandumų, o dešimtadalis – įvykus eismo įvykiui. Išsikrovęs akumuliatorius, pasak A. Juodeikio, tampa problema 8 proc. pagalbos prašančių klientų, tiek pat kreipiasi ir dėl pradurtos padangos.
„Pagal iškvietimų skaičių ir problemų, su kuriomis kelyje susiduria vairuotojai, pobūdį, matome, kad techninės pagalbos kelyje paslauga yra aktuali ir naudinga vairuotojams ne tik eismo įvykių metu. Žmonės nėra linkę patys savamoksliškai remontuoti automobilio, nes šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti sudėtingomis elektronikos sistemomis ir įranga, kurios remontui reikia specialių žinių. Jeigu ratą pakeisti dar daugelis moka, tai rimtesnių gedimų atvejais žmonės nenori kišti pirštų prie to, ko nesupranta“, – pasakojo A. Juodeikis.
Įkalinti pasijunta ne tik automobilyje
Kaip teigė A. Juodeikis, avarinio automobilio atrakinimo pagalbos prašo maždaug kas 20-tas į techninės pagalbos tarnybą besikreipiantis „Lietuvos draudimo” klientas.
„Yra tekę vaduoti klientą, kuris buvo užsitrenkęs automobilio viduje ir negalėjo iš jo išlipti, automobilis neužsivedė, o visos durys – užsirakinusios, langai taip pat atsidaro tik elektriniu būdu, tad be variklio degimo, to padaryti klientas, būdamas viduje, negalėjo“, – pasakojo draudikas.
Anot AB „Lietuvos draudimas“ Žalos departamento vadovo, techninės pagalbos tarnybos darbuotojams tenka susidurti ir su tikrai neeilinėmis ir neįprastomis situacijomis, į kurias pakliūva automobilių vairuotojai.
„Praėjusią vasarą mūsų pagalbos tarnybai teko gelbėti klientę, kurią, poilsiaujant prie ežero, apvogė – ilgapirščiai išsinešė visus jos daiktus, tarp kurių buvo ir automobilio rakteliai bei dokumentai.
Mergina, pasiskolinusi telefoną iš kito žmogaus, paskambino pagalbos numeriu. Atvykę mechanikai atrakino ir „tralu“ išgabeno automobilį. Kadangi klientė buvo tik su maudymosi kostiumėliu, neturėjo atsarginių drabužių, telefono, dokumentų, tarnybos komanda padėjo nukentėjusiajai ir parvežė ją namo“, – pasakojo A. Juodeikis.
Pasitiko su kirviu rankose
Anot A. Juodeikio, kartais techninės pagalbos specialistai, vykdami pas į bėdą patekusį klientą, net neįsivaizduoja, kad atvykus pas vairuotoją jiems gali iškilti rimtas pavojus.
„Kurioziška situacija nutiko ir kai „Lietuvos draudimo” klientams techninę pagalbą teikiančios „Euroasistos“ tarnybos darbuotojai vyko gelbėti automobilio, kuriam, kaip pranešė skambinantysis, nulūžo vairas.
„Tralu“ atvykę į iškvietimo vietą mechanikai rado automobilį, kurio vairas išties buvo nulaužtas, tačiau juos su kirviu rankose užsipuolė automobilio savininko kaimynas. Tarnybos darbuotojai bemat suprato, kad yra iškviesti ne dėl gedimo, o į kaimynų konflikto sūkurį, todėl ir pagalbos „nukentėjusiajam“ reikėtų prašyti policijoje“, – kalbėjo A. Juodeikis.
Pagalbos prireikia ir žiopliams
A. Juodeikis pasakojo, jog vienas iš dažniausių atvejų, kai klientams prireikia techninės pagalbos – išsikrovęs akumuliatorius. Pasak draudiko, specialistai perspėja vairuotojus, kad pasenusius akumuliatorius būtina keisti, tačiau neretai klientai į tai tiesiog numoja ranka, taigi į pagalbą jiems skubėti tenka dar dažniau.
„Dėl šios priežasties ypač daug iškvietimų sulaukėme sausio mėnesį, kada Lietuvoje vyravo atšiaurūs orai. Pasitaikė klientų, kuriems sykį užvedus automobilį, ir perspėjus vairuotoją, kad būtina pakeisti akumuliatorių, tas pats klientas skambindavo pakartotinės pagalbos jau po 10-15 minučių. Taip pat neretai pasitaiko, kad užvesti automobilį vykstame į oro uostą – porą savaičių atostogų metu pastovėjęs automobilis, grįžus savininkui, nebeužsiveda“, – aiškino A. Juodeikis.
Pasibaigia degalai, bet prašo dujų
Anot A. Juodeikio, 7 proc. techninės pagalbos iškvietimų priežastis – netikėtai važiuojant pasibaigę degalai.
„Paprastai degalai pasibaigia, kai vairuotojai tikisi, kad realiai bake dar būna likę daugiau degalų, nei rodo automobilio kompiuteris, o kai kuriuose automobiliuose likutis nėra rodomas ir vairuotojai vadovaujasi tik savo nuojauta, kad „degalų dar turėtų užtekti”. Degalai vairuotojams pasibaigia įvairiose situacijose – teko padėti ir vykstantiems į oro uostą, ir važiuojantiems į darbus ar poilsiauti.
Įdomu tai, kad pakankamai dažnai sulaukiame vairuotojų prašymų pristatyti ne degalų, o dujų. Dažniausiai klientai to prašo ir dėl kainos, nes dujos pigesnės nei benzinas, ir dėl to, kad benzinu nevažinėjo jau daug metų ir nėra tikri, ar automobilis apskritai važiuotų, įpylus benzino. Tiesa, dujomis varomi automobilių vairuotojai turėtų atminti, kad pagalbos tarnybos neturi galimybių pristatinėti dujas“, – pasakojo draudikas.
