aušra rauličkytė

Kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja ir toliau padės buvusiam šalies vadovui. Prezidento kanceliarija patvirtino, kad B. Krasovskaja tapo V. Adamkaus asistente, kuriai pavesta tvarkyti jo korespondenciją ir rengti darbotvarkės projektus. B. Krasovskaja asistente dirbo ir V. Adamkui baigus pirmąją kadenciją, primena ELTA. Naujoji šalies vadovė Dalia Grybauskaitė likti Prezidentūroje pasiūlė nedaugeliui V. Adamkaus komandos narių.

„Cenzūros įstatymas“, esą turintis saugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, grąžinamas Seimui svarstyti dar kartą. Diskutuodami dėl jo parlamentarai įžeidinėjo ne tik vieni kitus, bet ir šalies vadovą. Už tai, kad nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas būtų svarstomas Seime iš naujo, balsavo 90 parlamentarų, 20 pasisakė už veto atmetimą.

Įtariamų Panevėžio teisėjų Rimanto Savickio ir Arnoldo Šukaičio byloje – netikėtas posūkis. Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas įtaria, kad Panevėžio teisėjams iš Prezidentūros galėjo „nutekėti“ informacija apie tai, kad jie yra sekami. Tai esą galėjo atsitikti tada, kai STT Prezidentūrai perdavė pažymą apie tuomet aukštesnio posto siekusio Rimanto Savicko ir Arnoldo Šukaičio patikimumą. Prezidento patarėjai tokius įtarinėjimus kategoriškai neigia.

Pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuvai sėkmingai atstovaujanti Deivido Stagniūno ir amerikietės Katherine Copely ledo šokių pora pelnė teisę varžytis 2010 metų Vankuverio olimpinėse žaidynėse. Tačiau ten ji galės vykti tik tuomet, jei amerikietei išimties tvarka bus suteikta Lietuvos pilietybė.

Prezidentas Valdas Adamkus nesuteikė malonės nė vienam iš 50 nuteistųjų, kurie laisvės ar gyvenimo be skolų viltis dėjo į šalies vadovą. Ar nusikaltėliai tampa neverti malonės? Prezidentas ir jo patariamasis organas Malonės komisija darosi visai nemalonūs – paskutiniame komisijos posėdyje nei vienam iš 50 nuteistųjų, prašiusių prezidento suteikti malonę, nebuvo atsakyta teigiamai.

Ar parlamentaro mandato laisvė turi ribas - atsakymą į šį klausimą turėtų duoti Konstitucinis Teismas (KT), pirmadienį pradėjęs nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus prašymą išaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti taip, kad kadenciją baigę Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas ir LAT skyrių pirmininkai nebūtų atleidžiami iš pareigų.

Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Seimo priimtą aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą. Tai BNS penktadienį patvirtino prezidento patarėja Aušra Rauličkytė. Seimo socialdemokratų frakcija balandžio 30 dieną daugiausia valdančiųjų balsais priimtą aukštąjį Mokslo ir studijų įstatymą prezidento prašė vetuoti. Pagal šį įstatymą įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.

Nuo praėjusių metų liepos Seime besitęsiantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo procesas turėtų vėl pajudėti iš vietos pirmadienį Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus savo nutarimo nuostatas dėl teisėjų atleidimo iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimams. Į KT besikreipusiam Prezidentui Valdui Adamkui viešame teisminiame posėdyje atstovaus patarėjos Aušra Rauličkytė ir Milda Vainiutė.

Greitai bus metai, kai dėl Prezidentūros nesutarimo su Seimu Vytautas Greičius tebedirba Aukščiausiojo Teismo pirmininku, nors jo 9 metų kadencija jau pasibaigusi. Pagal Lietuvos Konstituciją Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. V. Greičius AT pirmininko kadenciją baigė pernai liepą.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nėra patenkinta nauju Pilietybės įstatymo projektu. Jie siūlo išplėsti dvigubos pilietybės atvejų skaičių nepaisant Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimo, jog tai turėtų būti tik reta išimtis. Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims. Pasaulio lietuviai prašo, kad pilietybė galėtų išsaugoti ir po kovo 11 išvykę asmenys.

Užsienyje gyvenantys tautiečiai neįžvelgia noro spręsti jiems rūpimų problemų. Vakar Seimui buvo pateiktas naujasis Pilietybės įstatymas, kurį parengė prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė. Krašto vadovas su projektu buvo supažindintas dar vasario pradžioje. Tuomet V.Adamkus teigė manąs, kad naujasis įstatymas galėtų padėti išspręsti dvigubos pilietybės problemą bei sumažinti įtampą išeivijoje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtam Pilietybės įstatymui. Naujoji redakcija dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo tarpu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galės būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams, kaip ir šiuo metu.

Nacionalinio transliuotojo žurnalistai vakar susidūrė su savotiška cenzūros forma. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ėmėsi nurodinėti, ką kviesti į laidas. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistas Tomas Dapkus, ruošdamasis vakarykštei tiesioginei laidai "Akiračiai", kuri transliuojama tiek per radiją, tiek per televiziją, tradiciškai kviesdavosi įvairius pašnekovus. Į šią laidą kviesti europarlamentaras prof.

Kuo mažiau lieka laiko iki prezidento Valdo Adamkaus kadencijos pabaigos, tuo sunkiau suprasti, teigiamos ar neigiamos pretendentų savybės nulemia krašto vadovo apsisprendimą siūlyti juos į aukščiausius teisėjų postus. Rytoj Seime bus sprendžiama, ar pritarti prezidento pasiūlytoms kandidatūroms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju paskirti Egidijų Baranauską, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais - Virginiją Volskienę, Egidijų Žironą ir Liną Žukauską.

Į Apeliacinio teismo teisėjus pretenduojanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė antradienį parlamentarams aiškinosi dėl prieš penkerius metus priimtos nutarties, kuria panaikintas EBSW grupės narių turto areštas.

Antradienį parlamentarams ketinama pristatyti Egidijaus Baranausko kandidatūrą į Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjus. Abejonių dėl šio prezidento Valdo Adamkaus kandidato yra kilę Seimo teisininkams. Dar praėjusių metų gruodžio 19 d. prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Seimui skirti advokatą, socialinių mokslų daktarą E.Baranauską LAT teisėju. Jo kandidatūrai prieš tai pritarė Teisėjų taryba. E.Baranauskas iki šiol nėra ėjęs teisėjo pareigų.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo bendru sutarimu pritarė prezidento Valdo Adamkaus teikiamoms Teismų įstatymo pataisoms, kurios turėtų užtikrinti operatyvų, skaidrų, objektyviais bei vieningais kriterijais pagrįstą teisėjų atrankos procesą. Prezidentas siūlo įstatymu išplėsti jam galimybę iš didesnio kandidatų skaičiaus rinktis teismų vadovus.

Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė turi tokią didelę įtaką prezidentui Valdui Adamkui, kad šis jos patarimu Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke pasiūlė paskirti viešai garsioje byloje apsijuokusią teisėją Jolantą Malijauskienę.

Į Seime stringantį prezidento Valdo Adamkaus pateiktą naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą skeptiškai žiūri ne tik politikai, bet ir kai kurie politologai. Kai kurių politikos mokslų ekspertų manymu, siūlymas partijoms palikti tik biudžetinį finansavimą duos ne tokių rezultatų, kokių tikimasi - užuot užtikrinus finansavimo skaidrumą ir partijų nepriklausomybę nuo rėmėjų, jas paprasčiausiai sunaikins.

Paskui prezidentą ilsėtis susiruošęs nemažas būrys jo komandos narių savo atostogų planus laiko paslaptyje. Nuo darbų valstybės labui pailsusiam prezidentui Valdui Adamkui tradiciškai išvykus atsipūsti į tolimąją Meksiką paprastai sulėtėja ir prezidentūros veiklos ritmas. Įprasta, kad drauge su šalies vadovu atostogauti eina ir dauguma jo komandos narių. Šiemet šios ilgametės tradicijos taip pat nepažeidė nemenkas būrelis prezidento patarėjų - tiek vadovaujančių, tiek eilinių.

Prezidentas Valdas Adamkus vis dar neapsisprendė, ką skirti vadovauti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Neoficialiomis žiniomis, prezidentas iš kelių kandidatų linkęs rinktis buvusio LVAT vadovo Virgilijaus Valančiaus kandidatūrą. Nors anksčiau šalies vadovas ne kartą yra pabrėžęs teismų vadovų rotacijos būtinybę. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė šios informacijos nepatvirtino.

Šių metų vidurvasarį besibaigianti prezidento Valdo Adamkaus kadencija kelia daug rūpesčių Prezidento kanceliarijos darbuotojams. Kur jie prisiglaus? Pasikeitus S.Daukanto aikštės šeimininkui, gal kiek paprasčiau bus Prezidento kanceliarijos vadinamiesiems politinio pasitikėjimo pareigūnams - vieniems ruošiamos vietos diplomatinėse atstovybėse, kiti ramiai grįš į savo „motinines“ institucijas - Užsienio reikalų ministeriją ar Valstybės saugumo departamentą, nes darbas prezidentūroje tebuvo ilg...

Prezidentui Valdui Adamkui pirmadienį bus pristatytos teisės specialistų darbo grupės išvados, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Susitikimas tarp teisininkų ir šalies vadovo įvyks 14 val. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, V.Adamkus dar turįs klausimų darbo grupei dėl pilietybės reglamentavimo. Po susitikimo su teisės ekspertais prezidentas turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.

Iki vasario vidurio Prezidentas Valdas Adamkus turėtų susitikti su Arvydu Sekmoku, teikiamu vadovauti naujai steigiamai Energetikos ministerijai, ir apsispręsti, ar šis tinkamas tapti ministru. Praėjusią savaitę prezidentūrą pasiekė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus oficialus teikimas valstybės vadovui skirti A.Sekmoką energetikos ministru.

Prezidentas Valdas Adamkus dar nėra apsisprendęs dėl galimo kandidato į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) pirmininko postą. Tai ketvirtadienį BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Pasak patarėjos, Prezidentūra visus su kandidatais į LVAT pirmininko postą susijusius dokumentus gavo tik praėjusios savaitės pabaigoje, todėl nenorėta skubinti įvykių ir skubotai teikti kandidatą Teisėjų Tarybai, kuri posėdžiauja šį penktadienį.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė paruošė savo išvadą kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.

Antradienį Seimas vėl atsisakė svarstyti prezidento Valdo Adamkaus dekretą, kuriuo iš pareigų siekiama atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininką Vytautą Greičių. Užsitęsusi istorija prasidėjo dar praėjusių metų viduryje, kai ankstesnės kadencijos parlamentas atmetė šalies vadovo teikimą.

Prezidento Valdo Adamkaus pateikta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija sunkiai skinasi kelią Seime. Viena esminių prezidento teikiamų pataisų - uždrausti ir juridinių, ir fizinių asmenų aukas partijoms, šitaip siekiant maksimalaus skaidrumo, užkertant kelią korupcijai.

„Šį teisinį kazusą reikia išspręsti“, - vakar pristatydamas prezidento dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo iš pareigų sakė prezidento patarėjas Lauras Bielinis. Seimas yra kitos nuomonės ir atidėjo šį klausimą neeilinei sesijai. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad jų frakcijos siūlymu sueigoje vyko balsavimas. 12 narių balsavo už, 6 – prieš.

Šiandien Seime dar kartą nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Prezidento patarėjas Lauras Bielinis jau pateikė prezidento dekretą ir gynėsi nuo parlamentarų kaltinimų, esą Valdas Adamkus šį klausimą sieja su biudžeto tvirtinimu ir taip „šantažuoja“ Seimą. AT pirmininko V. Greičiaus atleidimo klausimas nebus sprendžiamas ypatingos skubos tvarka, kaip planuota anksčiau.

Naujuoju Vilniaus apygardos teismo (VAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku tapo Viktoras Dovidaitis. Jį pirmadienį į šias pareigas paskyrė prezidentas Valdas Adamkus. Naujojo VAT Baudžiamųjų bylų skriaus vadovo skyrimo procesas ilgą laiką strigo. Beveik 9 mėnesius aukštas pareigas užimti pretendavo tik vienas asmuo - teisėjas Vladas Nikitinas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku buvęs nuo 2002 metų birželio iki 2008 metų sausio.

Norėtųsi daug ko, tačiau pirmiausia, turbūt visiems aišku – Lietuvos pilietybės, dėl kurios jau daug ir kietai kautasi, bet dar labai mažai laimėta. Paskiausias mūšis – tiesiog absurdas. Į Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio mėnesį padarytą sprendimą, panaikinusį Lietuvos pilietybę išeiviams, atsiliepdamas, praėjusią vasarą Seimas priėmė naują, daugeliui jų pilietybę grąžinantį, įstatymą. Prezidentas jį vetavo, laikydamas nekonstituciniu.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį paskyrė Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius. Teigiama, kad šis paskyrimas turėtų paspartinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko paskyrimą. Nuolatinėje teisėjų veiklos vertinimo komisijoje dirbs filosofas ir profesorius Aleksandras Dobryninas, internetinio dienraščio bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas ir buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja Teodora Staugaitienė, pranešė Prezidentūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko rinkimus stabdo tai, kad naujos sudėties Teisėjų taryba dar nepaskyrė narių į Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją, kuri turi įvertinti kandidatūras. „Vertinimo komisija dabar negali veikti, nes formaliai jos nėra. Teisėjų taryba rinksis kitą penktadienį, jinai pasitvirtins savo narius Vertinimo komisijoje - tikriausiai niekas nesikeis, bet formaliai ji negali dabar atlikti savo pareigos ir įvertinti kandidatų.

Kadenciją baigiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Virgilijus Valančius neatsisako ketinimų siekti teismo pirmininko kėdės antrai kadencijai. Savo pasiryžimą jis motyvuoja konkurencijos siekiu ir darbų tęstinumu. „Aš palaikau bet kokias iniciatyvas, kad būtų skatinama konkurencija, vienas iš tų motyvų - kad konkuruotų kuo daugiau asmenų į tam tikras pozicijas - mane ir paskatino.

Penktadienį pasibaigus paraiškų priėmimo terminui paaiškėjo, kad atrankoje į Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) pirmininko pareigas dalyvauti trys teisėjai. Anksčiau dokumentus buvo pateikę VAT pirmininkas Virgilijus Valančius, kurio įgaliojimai šiame poste baigiasi kitą savaitę, ir šio teismo teisėjas Artūras Drigotas. Neoficialiomis žiniomis, pratęsus atrankos terminą pretenduoti į VAT vadovus ryžosi dar vienas šio teismo teisėjas – Stasys Gagys.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradėjo nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus paklausimą dėl rinkimų rezultatų Vilniaus vienmandatėje Šeškinės apygardoje, kur iš pradžių rinkimų nugalėtoja buvo pripažinta socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau vėliau perskaičiavus balsus pergalė teko konservatoriui Audroniui Ažubaliui.

Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl rinkimų rezultatų Šeškinės apygardoje. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja Aušra Rauličkytė. KT klausiama, ar nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl balsų skaičiavimo ir biuletenių apskaitos, dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais, dėl biuletenių pateikimo ir jų saugumo užtikrinimo.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) sekmadienį paskelbus oficialius Seimo rinkimų rezultatus, socialdemokratai laukia prezidento Valdo Adamkaus reakcijos į jų iniciatyvą dėl rinkimų rezultatų naikinimo sostinės Šeškinės apygardoje. Tačiau Prezidentūros atstovai tvirtina, jog prezidentas negali reaguoti į socialdemokratų prašymą pagal turimą kreipimąsi, nes jis neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

Prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo pataisas, numatančias, kad gyventojai, norintys atgauti nuosavybę lygiaverčiu turtu valstybiniame parke ar draustinyje, neprivalo gyventi toje vietovėje. V.Adamkus mano, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes sukuria prielaidas lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą perduoti ne tik už valstybės išperkamą, bet ir už galimą atkurti natūra plotą.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Šią savaitę prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pasipiktino žiniasklaida, kuri domisi šalies teisėjų ir teismų pirmininkų reputacija, ir tvirtino, kad neva toks dėmesys trukdo suformuoti tikrai gerą teismų pirmininkų korpusą, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybės vadovo patarėja teigia, kad šalies teisėjai bijo kandidatuoti į teismų vadovų pareigas ar aukštesnių grandžių teismus.

Kadenciją baigiantis Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius sieks likti šiame poste. BNS žiniomis, V.Valančius trečiadienį baigiantis darbo dienai Prezidentūrai pateikė dokumentus dalyvauti atrankoje į minėto teismo vadovo pareigas. „Raginsiu kitus kolegas dalyvauti (atrankoje - BNS) ir pats ketinu dalyvauti“, - ketvirtadienį BNS sakė V.Valančius. Jis teigė, kad teisme yra dar daug nebaigtų darbų, neįgyvendintų projektų.

Likus penkiolikai minučių iki pareiškimų priėmimo pabaigos du Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai užsiregistravo dalyvauti atrankoje į šio teismo pirmininko postą. Trečiadienį baigėsi pretendentų registracija dalyvauti atrankoje į vieno svarbiausių Lietuvos teismų vadovo vietą. Kaip BNS informavo prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, nuo spalio 10 d. iki šios darbo dienos pabaigos sulaukta vos pora pareiškimų.

Šiandien popiet Seimo plenariniame posėdyje turėjo būti jau trečią kartą nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Tačiau seimūnai ryte nusprendė išbraukti šio prezidento Valdo Adamkaus dekreto svarstymą. Anot liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko, toks sprendimas buvo priimtas Seimo seniūnų sueigoje.

Pirmadienį Seimo Tėvynės Sąjungos frakcija gavo Sesers Nijolės Sadūnaitės ir visuomeninių organizacijų (Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Brolijos) kreipimąsi su piliečių parašais, kuriuo prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. 2 dalimi ir Teismų įstatymo 80 str. 4 p., skirti antrai kadencijai dabartinį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.

Prezidento Valdos Adamkaus sprendimas atšaukti dekretą dėl siūlymo skirti Joną Prapiestį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku nereiškia, kad valstybės vadovas iš viso atsisako šios kandidatūros. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Paklausta, ar galima tvirtinti, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko J.Prapiesčio kandidatūra nebebus teikiama į LAT vadovus, A.Rauličkytė teigė, kad taip sakyti negalima.

Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo jau trečią kartą teikia Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.  V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams. Seime šių metų liepą jau du kartus nepavyko atleisti V. Greičiaus iš užimamų pareigų.

Prezidentas Valdas Adamkus dekretą dėl kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo dar kartą teiks Seimui, tačiau neaišku, kada tai padarys. „Tai yra prezidento konstitucinė pareiga. Ir jis tą tikrai darys, bet kada - tai priklausys nuo daugelio veiksnių. Prezidentas pasilieka laisvę teikti tokį dekretą bet kada. Kada matys, kad veiksmas gali pasiekti rezultatus, tada ir kreipsis į Seimą.