„Šį teisinį kazusą reikia išspręsti“, - vakar pristatydamas prezidento dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo iš pareigų sakė prezidento patarėjas Lauras Bielinis. Seimas yra kitos nuomonės ir atidėjo šį klausimą neeilinei sesijai.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad jų frakcijos siūlymu sueigoje vyko balsavimas. 12 narių balsavo už, 6 – prieš. Galutinį sprendimą dėl klausimo išbraukimo priėmė Seimas. 69 Seimo nariai pasisakė už, 35 – prieš, 6 susilaikė.
Konservatorių iniciatyvai Tautos prisikėlimo partijos vardu pritarė šios frakcijos seniūnas Laimontas Dinius bei partija Tvarka ir teisingumas. Valentinas Mazuronis ragino artėjant šventėms neskubėti ir nesiversti per galvą, o viską ramiai apgalvoti, pasitarti, atsiriboti nuo įvairių spekuliacijų šia tema. „Kam mums tos intrigos Seime?“ - retoriškai klausė jis.
Neeilinę sesiją siūloma šaukti sausio 12-20 dienomis, be to, yra siūlymas pratęsti ir antradienį pasibaigiančią eilinę rudens sesiją - iki gruodžio 30 dienos.
Praėjusios kadencijos Seime jau du kartus nepavyko atleisti V. Greičiaus. Vėliau parlamentas dar atidėjo AT pirmininko atleidimo klausimą motyvuodamas, kad šį sprendimą turi priimti 2008-2012 metų kadencijos Seimas. Vakar iš pradžių buvo numatyta, kad V. Greičiaus atleidimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ypatingos skubos tvarka, tačiau Seimo valdyba nusprendė, kad jis bus svarstomas įprasta tvarka.
Vakar Seimo salėje prezidento patarėjui Laurui Bieliniui teko gintis nuo kaltinimų, neva šalies vadovas už biudžeto pasirašymą reikalauja V. Greičiaus atleidimo. Kalbos apie tai, kad kitų metų biudžeto priėmimas siejamas su V. Greičiaus atleidimo klausimu, pasigirdo praėjusią savaitę, po Seimo pirmininko Arūno Valinsko ir prezidento susitikimo. Nors kai kurie Seimo nariai tvirtino apie tokias sąsajas girdėję iš paties A. Valinsko lūpų, tiek jis, tiek prezidentūra griežtai neigia esant tokias sąlygas.
L. Bielinis vakar taip pat tikino, kad V. Adamkus nesieja šių dviejų klausimų. „Kada mums metami tokie kaltinimai, tai yra negražu. Taip negalima“, - kalbėjo L. Bielinis ragindamas atskirti gandus nuo to, kas yra realiai daroma.
Prezidentūra ir dalis Seimo narių laikosi pozicijos, kad yra sprendžiama ne dėl V. Greičiaus kaip asmens, o dėl jo kaip AT pirmininko atleidimo iš užimamų pareigų. Tačiau kai kuriems parlamentarams nepakako to fakto, kad baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir vėl reikalavo V. Adamkaus patarėjo įvardyti priežastis, kodėl V. Greičius negali toliau eiti savo pareigų, ir kaltino siekiu pasodinti į šį postą „savą“ žmogų.
******
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams.
Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neaiškus jo dabartinis statusas. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ir dalis socialdemokratų teigia, kad, V. Greičiaus kadencijai pasibaigus, jis yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau neturi pirmininkui suteiktų įgaliojimų.
Tuo metu dalis Seimo narių laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
Šalies vadovas praėjusios kadencijos Seimui, pastarajam dar neatleidus V. Greičiaus, buvo pateikęs ir dekretą dėl AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio skyrimo naujuoju AT pirmininku, tačiau vėliau šį dekretą atšaukė. Šiuo metu kartu su V. Greičiaus atleidimu nėra teikiama nauja kandidatūra, kadangi, anot L. Bielinio, siekiama išvengti galimos nereikalingos įtampos.
