Pasaulio lietuvių bendruomenė nėra patenkinta nauju Pilietybės įstatymo projektu. Jie siūlo išplėsti dvigubos pilietybės atvejų skaičių nepaisant Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimo, jog tai turėtų būti tik reta išimtis.
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims. Pasaulio lietuviai prašo, kad pilietybė galėtų išsaugoti ir po kovo 11 išvykę asmenys.
Pažadai grįžti
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Puškorienė spaudos konferencijoje Seime skundėsi, kad diskriminuojama grupė lietuvių, kurie Lietuvai turi būti „ypatingai svarbūs“ – tie, kurie išvyko iš Lietuvos, tačiau nenutraukė su ja saitų, kurie domisi Lietuvos reikalais ir kurių vaikai grįžta į Lietuvą atostogų. „Jeigu kas nors grįš į Lietuvą dirbti ir jai padėti, tai yra šita grupė žmonių“, - kalbėjo D. Puškorienė.
Aurelija Goris-Norienė, atstovaujanti Belgijos lietuvių bendruomenę, pareiškė, kad trūkstant politinės valios Lietuvoje šie žmonės bus atskirti nuo Lietuvos. „Mes viliamės, kad mums bus palikta galimybė tuos ryšius palaikyti“, - sakė ji spaudos konferencijoje.
Angelė Nelsienė iš JAV pridūrė, kad svarbu yra išlaikyti ne tik emocinius ryšius su tėvyne, tačiau ir turėti teisę dalyvauti jos politiniame gyvenime, pavyzdžiui, balsuoti. Ji tikino, kad nemaža dalis išvykusiųjų planuoja grįžti į Lietuva, kai „prasigyvens ekonomiškai“.
Kitos šalies pilietybė – dėl ekonominių ir socialinių priežasčių
Paklausta, kas verčia priimti kitos šalies pilietybę, jeigu taip norima išlaikyti ryšius su Lietuva, ir kodėl negalima atsisakyti tos antrosios pilietybės vardan to, kad būtų išsaugota Lietuvos, A. Goris-Norienė prisipažino, kad taip elgiamasi dėl praktinių sumetimų. „Tai nėra palanku. Atsisakius tos šalies pilietybės mes netektumėme lengvatų, kurios gyvenant ir dirbant toje šalyje mums labai svarbios“, - aiškino ji. „Mes išvažiavome būdami lietuviais, ir norime pasilikti lietuviais“.
A. Nelsienė ramino, kad esą nereikia bijoti, jog gavus Lietuvos pilietybę tie žmonės pradės kažkokiu būdu išnaudoti valstybę. „Jie grįš į Lietuvą“, - tikino ji.
„Reta išimtis“ gali virsti taisykle
Sudėtingiausias klausimas – konstitucinis. 2006 metų rudenį KT išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Seimo narys Paulius Saudargas samprotavo, kad esą galėtų būti numatyta dar vienas atskiras atvejis įstatyme, ir tai išspręstų Konstitucinį kazusą. „Kodėl mes galime numatyti atskirą atvejį iki 1990 metų kovo 11 dienos, o negalime numatyti atskiro atvejo po 1990 metų kovo 11 dienos?“, - klausė parlamentaras.
Naują Pilietybės įstatymo variantą Seime pristatinėjusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja Aušra Rauličkytė tąkart įspėjo, kad tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją, kadangi dviguba pilietybė jau nebebūtų reta išimtis, kaip turėtų būti pagal KT išaiškinimą.
P. Saudargas atkirto, kad „pasauliu nestovint vietoje gali būti ir kitas išaiškinimas“. Tačiau nei jis, nei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai negalėjo pateikti bent apytikslių skaičių, kiek žmonių pagal jų siūlomą įstatymo papildymą galėtų pretenduoti į dvigubą pilietybę. „Informacijos šiuo klausimu nėra, tačiau tai vis dar tilptų į sąvoką „atskiri atvejai““.
A. Nelsienė prasitarė, kad apie Pilietybės įstatymą yra kalbamasi su kandidatais į prezidento postą. „Pasaulio lietuviai tikisi, kad naujas prezidentas ar prezidentė turės kitokią komandą, ir viliasi, kad jie sudarys kitą grupę šiuo klausimu ir gal bus pateiktas kitoks pasiūlymas Seimui“, - sakė ji.
***
Naujame įstatymo projekte siūloma dvigubą pilietybę leisti turėti nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims, taip praplečiant pasitraukimo iš šalies laikotarpį ir palikuonių skaičių.
Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Teisė turėti dvigubą pilietybę paliekama ir okupacijos metais ištremtiems asmenims, tačiau taip pat „praplečiama jų palikuonių sąvoka“ - dviguba pilietybė taip pat galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę.
