Kuo mažiau lieka laiko iki prezidento Valdo Adamkaus kadencijos pabaigos, tuo sunkiau suprasti, teigiamos ar neigiamos pretendentų savybės nulemia krašto vadovo apsisprendimą siūlyti juos į aukščiausius teisėjų postus.
Rytoj Seime bus sprendžiama, ar pritarti prezidento pasiūlytoms kandidatūroms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju paskirti Egidijų Baranauską, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais - Virginiją Volskienę, Egidijų Žironą ir Liną Žukauską.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbanti V.Volskienė skandalingai išgarsėjo, kai 2004 metų lapkričio 8 dienos nutartimi panaikino 54 mln. litų turto areštą EBSW grupės nariams. Areštas buvo uždėtas Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2002-ųjų balandžio 16 dieną Kauno holdingo kompanijos bankroto administratoriaus prašymu.
Pasak LŽ konsultavusių teisininkų, EBSW grupuotės nariai kaltinami sunkiu nusikaltimu, o tokiais atvejais turtas gali būti areštuotas ne vienus metus. Areštas uždedamas tik realiai egzistuojančiam turtui, todėl baudžiamųjų bylų specialistams keista, kad tokioje didelėje ir sudėtingoje byloje V.Volskienė paskubėjo panaikinti areštą, nors jį buvo galima tęsti tol, kol bus baigta byla. Seimo laikinoji komisija EBSW veiklai ištirti konstatavo, kad teisėja V.Volskienė galbūt pažeidė procesines normas. Šios 2007 metų sausio 18 dienos Seimo patvirtintos išvados buvo išsiųstos prezidentui, Seimas kreipėsi į Tiesėjų tarybą ir Teisėjų garbės teismą, siūlydamas įvertinti teisėjos V.Volskienės sprendimus.
Jeigu nenuteista - nekalta.
Nuostabiausia, jog nei pati teisėja V.Volskienė, nei jos kandidatūrą Seime pristačiusi prezidento patarėja Aušra Rauličkytė neįžvelgia nieko bloga, kad iš EBSW kreditorių buvo atimta viltis susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų. Juodvi tikina, esą jei būtų buvę kas nors neteisingai padaryta, kolegos būtų tai nurodę.
"Tačiau ši nutartis (dėl turto arešto - aut.) liko neįvykdyta. Jokių duomenų apie realiai surastą ir areštuotą šių asmenų turtą į civilinę bylą nepateikė nei teismo antstoliai, nei bankroto administratorius, - teigė V.Volskienė. - Nė viename iš atliktų tyrimų nenustatytas mano priimtų procesinių sprendimų ryšys su konkrečiu galimu neteisėtu EBSW grupės turto realizavimu. Jeigu būtų nustatyti tokie faktai, ne šioje tribūnoje stovėčiau, kalbėčiau su prokurorais."
Už V.Volskienę piestu stojo ir A.Rauličkytė. Ji Seimo nariams paaiškino, kad teisėjos priimtą nutartį nagrinėjo Apeliacinis teismas ir nerado pagrindo pradėti drausminę bylą. Paskirti V.Volskienę Apeliacinio teismo teisėja 2009-ųjų sausio 30 dieną patarė ir Teisėjų taryba.
Bet ar buvo pastarųjų metų teismų praktikoje tokių atvejų, kai teisėjas sulaukia drausmės bylos už netinkamai nagrinėtą bylą?
Prašo neskirti
Visai kitokią nuomonę apie prezidentui ir Teisėjų tarybai įtikusią V.Volskienę išplatino visuomeninė organizacija Piliečių santalka. Ji prašo Seimo narių neskirti šios teisėjos į aukštesnės instancijos teismą, nes toks paskyrimas dar labiau pakirstų tautos pasitikėjimą teismais.
Pritemptas stažas?
Seimui pateikta E.Baranausko kandidatūra į AT teisėjus taip pat nustebino įstatymų žinovus. Nė dienos teisėju nedirbęs E.Baranauskas pastaruosius dešimt metų advokatų kontoroje "Baranauskas, Sinkevičius ir partneriai" vertėsi advokato praktika. Kelią į svarbiausią šalies teismų instituciją jam atveria Teismų įstatymas, numatantis, kad AT teisėju gali būti skiriamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą.
1967 metais gimęs E.Baranauskas 1994-aisiais Vilniaus universitete įgijo teisininko kvalifikaciją. 2002 metais jam suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis. 1995-1998 metais E.Baranauskas dirbo Vilniaus miesto 1-ojoje advokatų kontoroje advokato padėjėju, 1997-1998 metais - Lietuvos teisės akademijos (dabar - M.Romerio universitetas) Teisės fakulteto Policijos vadybos ir administracinės teisės katedros asistentu, 1998-2006 metais - M.Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros asistentu, doktorantu, lektoriumi, docentu.
Teismų įstatyme nurodyta, kad teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslo daktaro ar habilituoto daktaro teisinis pedagoginis darbas universitetuose. Kadangi E.Baranauskui daktaro laipsnis suteiktas tik 2002-aisiais, jis niekaip negalėjo per septynerius metus sukaupti dešimties metų pedagoginio darbo stažo.
Prieš svarstant E.Baranausko kandidatūrą Seimo komitetams reikėtų pasitikslinti, ar pretendentas į teisėjus prie pedagoginio stažo nepripliusavo asistento darbo tuo metu, kai dar studijavo, arba doktorantūros studijų.
Kita vertus, tai derėjo padaryti prezidentūros patarėjams dar iki tol, kol pateikė šią kandidatūrą prezidentui. V.Adamkaus patarėjai turėtų paaiškinti visuomenei ir Seimui, kodėl tik Lietuvoje įmanoma praktika iš karto AT teisėju skirti žmogų, kuris niekad iki tol nebuvo teisėjas.
Ne pirmas kartas
Prezidento pasirinkti pretendentai į aukštesnes pareigas ir anksčiau ne visada atrodė logiškai. LŽ neseniai rašė, kad į Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas valstybės vadovo teikta Jolanta Malijauskienė ir du jos kolegos prieš visą Lietuvą apsijuokė 2005-ųjų spalio 10 dieną, kai pusantrų metų nagrinėję bylą pagaliau pastebėjo, jog prokurorai ydingai surašė kaltinamąjį aktą.
Netgi pamatę, kad padarė klaidą pradėję nagrinėti turinio ir formos požiūriu ydingą kaltinimą, teisėjai nesugebėjo garbingai jos ištaisyti. Užuot grąžinę bylą prokuratūrai, kad ši pašalintų trūkumus, jie išteisino kaltinamąjį.
Tačiau šis teisėjos veiklos faktas prezidento nesutrikdė - gavęs Teisėjų tarybos patarimą, jis paskyrė J.Malijauskienę į atsakingas pareigas.
Rūta SKATIKAITĖ
