Antradienį Seimas vėl atsisakė svarstyti prezidento Valdo Adamkaus dekretą, kuriuo iš pareigų siekiama atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininką Vytautą Greičių. Užsitęsusi istorija prasidėjo dar praėjusių metų viduryje, kai ankstesnės kadencijos parlamentas atmetė šalies vadovo teikimą.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentaras Petras Gražulis informavo, jog surinkti parlamentarų parašai po siūlymu pakeisti Seimo statutą taip, kad visi klausimai dėl personalijų skyrimo ar atleidimo iš pareigų būtų sprendžiami slaptu balsavimu. Iki tai bus padaryta, V. Greičiaus klausimą iš darbotvarkės jis siūlė išbraukti. Seimas tam pritarė.
Prezidento patarėjas Lauras Bielinis situaciją komentavo lakoniškai. „Yra kaip yra“, - tepasakė jis. Patarėjas nekomentavo konservatorių gretose sklandančių kalbų, kad keršijant už tokią poziciją gali būti vetuojamas įstatymas dėl Energetikos ministerijos steigimo.
Šalies vadovas net kelis kartus mėgino įtikinti parlamentą, jog šis tiesiog neturi kitos teisinės išeities, kaip atleisti V. Greičių, tačiau dauguma Seimo narių turėjo kitokią nuomonę. Praėjusių metų pabaigoje dėl šios problemos buvo net iškilę trinčių naujoje valdančiojoje koalicijoje. Už V. Greičiaus atleidimą tuomet pasisakę Tautos prisikėlimo partijos (TPP) parlamentarai tada susiginčijo su konservatoriais, palaikiusiais LAT vadovą. Žiniasklaida skelbė, kad TPP, keršydama už tai, kad koalicijos partneriai neleido ištesėti prezidentūrai duoto pažado ir atleisti V. Greičiaus, tuomet savo balsais sutrukdė įsteigti Energetikos ministeriją, dėl kurios susitarta tik šioje parlamento sesijoje.
Įgaliojimai pasibaigę, bet pirmininkas tebedirba
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams. Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neaiškus jo dabartinis statusas. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ir dalis socialdemokratų teigia, kad, V. Greičiaus kadencijai pasibaigus, jis yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau neturi pirmininkui suteiktų įgaliojimų.
Tuo metu dalis Seimo narių iki šiol laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
Šalies vadovas praėjusios kadencijos Seimui, pastarajam dar neatleidus V. Greičiaus, buvo pateikęs ir dekretą dėl AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio skyrimo naujuoju AT pirmininku, tačiau vėliau šį dekretą atšaukė. Šiuo metu kartu su V. Greičiaus atleidimu nėra teikiama nauja kandidatūra, kadangi, anot L. Bielinio, siekiama išvengti galimos nereikalingos įtampos. Mat J. Prapiesčio kandidatūra suerzino nemažą dalį visuomenininkų, priekaištaujančių jam dėl to, kad, praėjusiame dešimtmetyje būdamas teisingumo ministru, jis esą nesiėmė teisinių priemonių sutramdyti EBSW koncernui ir kitiems finansiniams aferistams.
Ne vienintelis atvejis
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad V. Greičius nėra vienintelis LAT teisėjas, kuris eina pareigas pasibaigus įgaliojimams. AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti.
Konfliktas tarp kadenciją baigusio LAT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo milicijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio, buvusio paukštyno kompartijos sekretoriaus V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus. Vis dėlto manoma, kad tai tik formalioji nesutarimų priežastis. Skiriasi V. Greičiaus ir V. Adamkaus aplinkos požiūris į rengiamą naują teismų įstatymą. Administracinių teismų, kuriuos daug kas laiko tapus politiniu susidorojimu su neįtikusiais pareigūnais, atskirumą ir uždarumą ginanti šalies vadovo aplinka ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovybė atkakliai priešinasi mėginimui įdiegti kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui galimybę. Šiuo metu po dviejų pakopų Administracinio teismo, bylinėjantis su valstybe, skųstis Lietuvoje nebėra kam.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
