Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo jau trečią kartą teikia Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams.
Seime šių metų liepą jau du kartus nepavyko atleisti V. Greičiaus iš užimamų pareigų.
Pristatant pirmąjį prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo, parlamentarus suerzino šalies vadovo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Pastaroji tuomet pareiškė, kad Seimas išvis tegali balsuoti tik už V. Greičiaus atleidimą ir neturi jokio kito pasirinkimo. Kitaip esą pažeistų Konstituciją.
Reaguodami į tai, kai kurie parlamentarai sakė, kad parlamentaro mandatas yra laisvas ir Seimo nariai gali balsuoti kaip tik jiems atrodo teisinga. Be to, prezidentas sulaukė dalies parlamentarų priekaištų, kad neatskleidžia, kodėl nesiūlo AT pirmininko V.Greičiaus antrai kadencijai. Jo pateikti argumentai – esą jis tik vykdąs teisėjų pageidavimus ir siekiąs rotacijos – parlamentarų neįtikino. Daugelis tuomet teigė, jog tai galįs būti šalies vadovo kerštas V. Greičiui.
Prezidentas savo ruožtu pareiškė, jog nesutikdamas atleisti V.Greičiaus Seimas pats save įsivarė teisinėn aklavietėn.
Papildomu motyvu priešintis V. Greičiaus atleidimui tapo ir prieštaringai vertinama Jono Prapiesčio, kurį V. Adamkus siūlo skirti naujuoju LAT vadovu, kandidatūra. Birželio 26 d. Piliečių Santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką šalies prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos.
Pagal Konstituciją, AT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl šios priežasties parlamentarai diskusijoje dėl atleidimo pabrėžė, jog, nepaisant kadencijos trukmės, tik Seimas sprendžia, ar atleis V.Greičių, ar ne.
Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neiškus jo dabartinis statusas. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ir dalis socialdemokratų teigia, kad V. Greičiaus kadencijai pasibaigus, jis yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau neturi pirmininkui suteiktų įgaliojimų.
Tuo metu dalis Seimo narių laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
Argumentuodami, kodėl parlamentarai nesutiko atleisti V. Greičiaus, vasarą jie kritikavo V. Adamkų, kad šis prieš teikimą nesusitiko su frakcijomis ir nepateikė motyvų.
Prezidento patarėjos teigimu, prezidentas Valdas Adamkus nesitarė su Seimo frakcijomis dėl sprendimo trečiąjį kartą teikti dekretą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigų, nors anksčiau Seimas jau du kartus yra atmetęs tokį šalies vadovo teikimą.
Kaip BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, prezidentas trečiadienį pasirašė du dekretus, kuriais sprendžia „du kadrinius klausimus“.
Prezidentas, anot A.Rauličkytės, pasirašė vieną dekretą dėl Aloyzo Marčiulionio atleidimo iš LAT teisėjo pareigų, kurio įgaliojimų laikas baigiasi lapkričio 5 dieną. Ir tuo pačiu teikia išspręsti dar vieną neišspręstą klausimą – dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT pirmininko pareigų, kurio įgaliojimai jau yra pasibaigę liepos 8 dieną.
„Šiuo atveju teikti vien teisėjo A.Marčiulionio atleidimą ir V.Greičiaus neteikti būtų neteisinga. Nes situacija tam tikra prasme yra panaši“, – sakė A.Rauličkytė.
Paklausta, ar V.Adamkus, ar jo patarėjai tarėsi su Seimo frakcijomis, Seimo vadovybe dėl LAT pirmininko atleidimo, A.Rauličkytė pripažino, kad tokių pasitarimų pastarąjį kartą – prasidėjus rudens sesijai – nebuvo. Tiesa, anot patarėjos, kalbėta su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu. Jis informuotas apie būsimąjį prezidento teikimą.
Pats Č.Juršėnas BNS trečiadienį sakė, jog su Prezidentūros atstovais dėl V.Greičiaus atleidimo kalbėta dar neprasidėjus rudens sesijai. Seimo vadovas nesiėmė prognozuoti galimo Seimo sprendimo ir teigė dar ketinąs tartis su Seimo frakcijomis. Anot jo, tokių pasitarimų gali būti dar šį savaitgalį, t.y. prieš artimiausią Seimo posėdį ateinantį pirmadienį.
„Prezidentas turi teisę teikti dekretą (dėl V.Greičiaus atleidimo – BNS), o Seimas spręs. Kaip spręs – nežinau, nors akivaizdu, kad dabartinė LAT pirmininko kadencija pasibaigusi ir mums reikia Seimo nutarimu tik patvirtinti šitą faktą“, – sakė Č.Juršėnas.
Valdančiųjų liberalcentristų vienas vadovų Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Algis Čaplikas komentuodamas prezidento sprendimą trečiadienį neslėpė nuostabos.
„Gal kiek skubotai, gal reikia paderinti, gal reiktų palaukti, kol pasibaigs dabartinis rinkiminis laikotarpis, nes dabar tai vėl taps politinių žaidimų objektu jautrioje rinkiminėje erdvėje. Nelabai suprantu tokio sprendimo“, – kalbėjo A.Čaplikas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovo Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Kubiliaus teigimu, prezidento teikimas – netikėtas.
„Tiesą sakant, net sunku komentuoti, sunku pasakyti, ką prezidentas galvoja, nes nežinau, ar kas yra pakitę. Tokiom aplinkybėm norėčiau gauti prezidento argumentus, nes AT vadovo skyrimas Seime siejamas su naujo vadovo paskyrimu. Svarbu žinoti, ar pasikeitė prezidento nuomonė, nes iki šiol nebuvo daugumos, kuri paremtų jo teikimą“, – BNS sakė A.Kubilius.
Pasak konservatorių lyderio, akivaizdu, jog V.Greičiaus atleidimas Seime įmanomas tik tuo atveju, jei prezidentas teiktų kitą kandidatą į AT vadovo postą.
Tuo tarpu vienas opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių Valentinas Mazuronis pabrėžia, jog sprendžiant dėl V.Greičiaus atleidimo pasigenda Prezidentūros noro bendradarbiauti su Seimu.
„Tvarkiečiai“ kritikuoja Prezidentūrą, esą ji vienašališkai prisiėmė AT vadovo atleidimo funkcijas, kai Konstitucijoje numatyta, jog sprendimas priimamas Seimo, prezidento teikimu.
„Mes niekada nebuvome prieš prezidentą, bet pasisakome, jog pagal Konstituciją AT vadovo skyrimas bei atleidimas yra bendras tiek Seimo, tiek Prezidentūros veiksmas. Kadangi iki šiol bendrų veiksmų nebuvo, buvo aiškiai pasakyta, kad Seimas tik privalo pakelti rankas, tai mums buvo nepriimtina“, – BNS sakė V.Mazuronis, pridūręs, jog ankstesnieji dekretų teikimai vyko „iš pasipūtusios jėgos pozicijos“.
„Nemanau, kad nepasikeitus aplinkybėms, pasikeistų mūsų pozicija“, – pridūrė V.Mazuronis.
