Šių metų vidurvasarį besibaigianti prezidento Valdo Adamkaus kadencija kelia daug rūpesčių Prezidento kanceliarijos darbuotojams. Kur jie prisiglaus?
Pasikeitus S.Daukanto aikštės šeimininkui, gal kiek paprasčiau bus Prezidento kanceliarijos vadinamiesiems politinio pasitikėjimo pareigūnams - vieniems ruošiamos vietos diplomatinėse atstovybėse, kiti ramiai grįš į savo „motinines“ institucijas - Užsienio reikalų ministeriją ar Valstybės saugumo departamentą, nes darbas prezidentūroje tebuvo ilgalaikė komandiruotė. Tačiau lieka visas būrys „nepolitinių“ kanceliarijos klerkų, kurie taip pat suskubo ruoštis artėjančiam darbdavio pasikeitimui.
Suvešėjo konkursai
Praėjusių metų pabaigoje, spalio-gruodžio mėnesiais, kai naujai besiformuojanti dauguma pradėjo aiškinti apie valstybės laukiančius sunkumus bei būtinybę veržtis diržus ir taupyti, mažinant valdymo išlaidas, Prezidento kanceliarija paskelbė bent keturiolika konkursų į karjeros valstybės tarnautojų postus.
Pagal paprastas darbo sutartis dirbę žmonės veikiai suskubo keisti savo statusą į karjeros valstybės tarnautojų. Specialiai tam net buvo sukurtas Bendrųjų reikalų departamentas.
„Lietuvos žinių“ duomenimis, eiliniai ūkio darbuotojai persikvalifikavo į A lygio ir gana aukštų kategorijų valstybės tarnautojus. Pavyzdžiui, ne vienus metus vairuotoju, vėliau komendantu dirbęs Jaroslavas Bogdzevičius, pabaigęs magistro studijas tapo Bendrųjų reikalų departamento Rūmų administratoriaus tarnybos vedėju (A lygis, 16 kat.). Vedėjo pavaduotoja Diana Jurevičienė, kurios funkcijos - skirstyti užduotis bei valymo priemones valytojoms ir kiemsargiams, taip pat gavo aukštą A-14 kategorijos statusą. Kitas neseniai iškeptas pavaduotojas Robertas Šiaudinis, kurio pagrindinis darbas įjungti į tinklą mikrofonus per prezidentūroje vykstančius renginius, taip pat turi gerą kategoriją, o, pavyzdžiui, prie tos pačios Prezidento kanceliarijos „pritvirtintas“ heraldikos specialistas tevertas tik A-10, t. y. gerokai žemesnės kategorijos.
Visa paslaptis ta, ar priklausai dar vienai nerašytai - lojaliųjų kanceliarijos vadovybei - kategorijai, kuri yra daug svarbesnė už valstybės tarnybos įstatymuose nurodytas. Patekus į šią kategoriją kelias nuo vairuotojo iki vedėjo tampa tiesus. LŽ konsultavę pareigūnai rekomendavo atkreipti dėmesį į skelbimų eiti vienas ar kitas pareigas turinį.
Šalia įprastų tokio pobūdžio skelbimams biurokratinių trafaretų dažniausiai būna ir koks vienas kitas reikalavimas, kuris pritaikomas vienam konkrečiam, būtent tą specifinį reikalavimą atitinkančiam, asmeniui. Pavyzdžiui, reikalavimas „turėti ne mažesnę kaip penkerių metų darbo patirtį ūkio srityje biudžetinėse įstaigose ir ne mažesnį kaip vienų metų vadovaujamo darbo patirtį ūkio administravimo srityje biudžetinėse įstaigose“ atrodo niekuo labai neišsiskiriantis, bet būtent minėtas J.Bogdzevičiaus vienų metų komendantavimas neleido kitiems kanceliarijos darbuotojams dalyvauti šiame konkurse.
Padėtis kontroliuojama: „sumažintas proporcingai padidinant“
Tokias kalbas ar įtarinėjimus prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas, nė trejų dešimčių neturintis jaunas žmogus, prieš porą metų laimėjęs konkursą, kuriame tik jis vienas ir dalyvavo, vadina „kokčiomis“. Pasak jo, konkursai yra dalykas subtilus ir pasakyti, ar pats sąžiningiausias, darbščiausias asmuo yra priimamas, neįmanoma. O kur dar pavydo faktorius, subjektyvumas.
Klausiamas, kodėl didėja kanceliarijos darbuotojų skaičius, G.Krasauskas pateikė išsamų paaiškinimą: „Prezidento potvarkiu 2007 metų sausio mėnesį nustatytas bendras darbuotojų (asmeninio pasitikėjimo, karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) skaičius - 184, 2007 metų balandžio mėn. - 195. Nuo to laikotarpio potvarkiais keičiant valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, bendras Prezidento kanceliarijos darbuotojų skaičius nedidintas. Faktinis dirbančių darbuotojų skaičius, lyginant su nustatytu prezidento potvarkio, santykinai didėjo; atsisakant praktikos laikyti neužimtas, t. y. laisvas pareigybes, kurios iš esmės revizuotos 2007 metų balandžio mėn., 2008 metų spalio mėn. ir 2009 metų sausio mėn., beje, dalį jų panaikinant.“
2007 metų balandžio mėn., atsisakius AB „Tukompa“ paslaugų, priimta keliasdešimt ūkio darbuotojų (valytojų, kiemsargių, pagalbinių darbininkų, elektrikų, santechnikų ir kt.), pagal atliktus skaičiavimus, sutaupant daug kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų už apytiksliai 1 mln. litų. 2008 metų spalio mėn. peržiūrėjus struktūrą, etatus, santykinai pasikeitė karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, aiškiau, detaliau struktūrizuota kanceliarijos struktūra, numatyta kanclerio pavaduotojo pareigybė; bendras nustatytas darbuotojų skaičius nedidintas. 2009 metais sumažinus valstybės skirtus asignavimus darbo užmokesčiui, vertinant tuo laikotarpiu esamų laisvų pareigybių poreikį, panaikinti 7 karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatai, prezidento sprendimu panaikinta 11 asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių.
„Respublikos Prezidento kanceliarija per praėjusius metus nesiplėtė, nes bendras darbuotojų skaičius, kaip minėta, nedidintas, o šių metų sausio mėnesį panaikinta 18 pareigybių (7 - karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 11- asmeninio pasitikėjimo tarnautojų.“
Ypač išskirtina ši kanclerio atsakymo dalis, kurioje matoma, kaip, mažinant etatų skaičių, jie nežinia kaip didėja: „Kadangi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius buvo sumažintas proporcingai padidinant karjeros valstybės tarnautojų skaičių, savaime suprantama, kad padaugėjo viešai skelbiamų atvirų konkursų į laisvas pareigybes (kai priimant dirbti pagal darbo sutartį konkurso skelbti nereikia). Tad prioritetai valstybės tarnybai teiktini dėl aiškesnės, skaidresnės priėmimo į tarnybą tvarkos (priimama konkurso būdu), reglamentuoto tarnautojų veiklos vertinimo, aiškios darbo užmokesčio sistemos.“
Pasak G.Krasausko, priimti dirbti darbuotoją pagal darbo sutartį galima tiesioginiu darbdavio sprendimu, įvertinus turimus asignavimus. „Vertinu teigiamai, kad darbuotojai priimami dirbti atviro konkurso būdu. 2008 metais vykdytų konkursų buvo 20 (iš jų 3 neįvyko, nes dviejuose pretendentai nesurinko minimalaus balų skaičiaus, į vieną nebuvo pretendentų), o 2004 metais nevyko nė vieno, 2005 metais - 1, 2006 metais paskelbti kanclerio ir vyr. buhalterio konkursai, kiti buvo priimami be konkursų, t. y. pagal darbo sutartis“, - aiškina kancleris.
„Taip, iš praėjusiais metais paskutinį ketvirtį vykusių keturiolikos konkursų šešis laimėjo Prezidento kanceliarijoje dirbantys darbuotojai. Bet ar blogai, kad toje pačioje įstaigoje darbuotojai, kai kurie išdirbę beveik 15 metų, pretenduoja į aukštesnes pareigas? Ar jie negali laimėti konkursų? Šiuose konkursuose pretendentų skaičius buvo įvairus, kai kuriuose dalyvavo tik vienas pretendentas, kai kuriuose ir šeši. Nesutinku ir atmetu teiginį, kad konkursuose proteguoti kanceliarijoje dirbantys darbuotojai“, - ginasi G.Krasauskas.
Pasiteiravus, ar apie tokias plėtras žino valstybės vadovas, G.Krasauskas patvirtina, kad būtent „Respublikos Prezidentas potvarkiu nustato darbuotojų (karjeros valstybės tarnautojų, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių), tvirtina Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūrą, kurioje nurodomi visi struktūriniai padaliniai, tad natūralu, kad informacija yra jam žinoma“.
„Norėčiau pažymėti, kad kanceliarijos darbuotojų skaičius nustatytas pagal valstybės biudžeto skirtus asignavimus, jo neviršijant, o antrus metus iš eilės dar ir sutaupant (2008 metais sutaupyta iš viso 1,7 mln. litų darbo užmokesčiui skirtų lėšų, iš skirtų 7 mln. litų, iš jų dalis Vyriausybės nutarimu perkelta kapitalo investicijoms). Struktūriniai pokyčiai vykdyti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atliktų auditų (2006 metų gruodžio - 2007 metų sausio mėn.), Organizacijų vystymo centro atlikto audito rekomendacijas, siekiant nustatyti aiškų pavaldumą, atskaitomybę, veiklos sričių, funkcijų priskyrimą konkrečioms pareigybėms, sustiprinti vidaus kontrolę“, - apibendrina G.Krasauskas.
Ką žmonės dirba visą dieną
Yra tokia populiari Richardo Scarry knyga vaikams „Ką žmonės dirba visą dieną?“, kurią prisiminėme, kai teiravomės, kodėl Prezidento kanceliarija iki šiol neturi savo darbo reglamento? Kancleris G.Krasauskas maloniai paaiškino, kad toks dokumentas nėra privalomas, tačiau jis rengiamas ir greitu laiku bus patvirtintas. Prezidentūros veikla reglamentuota daugelyje tvarkų, aprašų, taisyklių, patvirtintų per pastaruosius dvejus metus. Sąrašas iškalbingas: Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatai, Kanceliarijos vidaus tvarkos aprašas, Kanceliarijos biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms tvarka, Respublikos Prezidento ir kanceliarijos valstybės tarnautojų gautų dovanų aprašymo, įvertinimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos aprašas, Ekspertų tarybų, komisijų, darbo grupių narių, kitų ekspertų teikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų apmokėjimo tvarka, Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Prezidento kanceliarijoje tvarkos aprašas, Kanceliarijos valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo tvarkos aprašas, Priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimo kanceliarijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašas, Pašalpų skyrimo ir mokėjimo kanceliarijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašas, Kanceliarijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarka, Sutarčių rengimo tvarkos aprašas, Supaprastintų pirkimų taisyklės, Mažos vertės pirkimų taisyklės, Apskaitos politika, Finansų kontrolės taisyklės, Inventorizacijos tvarka, Leidimų funkcionavimo tvarka, Aukciono organizavimo tvarka, Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti turto nurašymo, išardymo, likvidavimo ir perdavimo tvarkos aprašas ir kt.
Ar liko laiko kitokiai veiklai, kol buvo sukurta visa ši TVARKA, atsakyti sunku. Kancleris mano, kad patvirtinus reglamentą dalis anksčiau nurodytų dokumentų bus nereikalingi.
Trys „pušelės“
LŽ jau ne kartą rašė, kad „aukščiausiu politinio ir asmeninio“ pasitikėjimo lygiu prezidentūroje išsiskiria V.Adamkaus, rodančio vis mažiau susidomėjimo tiek Lietuvos, tiek savo kanceliarijos reikalais, asistentė Božena Krasovskaja bei artimos patarėjos Aušra Rauličkytė ir Rita Grumadaitė. Prezidentūros darbuotojai jas ironiškai vadina „trimis pušelėmis“, atitvėrusiomis šalies vadovą nuo realybės. Kalbama, kad šio neformalaus klubo veikloje aktyviau pastaruoju metu pradėjo dalyvauti ir vienas „pušinas“ - patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis.
Yra Prezidento kanceliarijoje ir antrasis, ūkinis „pušelių“ ešelonas, savo globon paėmęs jaunąjį kanclerį G.Krasauską. Kanceliarijos priimamojo vedėja Genė Lukaševičienė, Teisės ir personalo skyriaus vedėja Judita Kaminskienė, Vidaus audito tarnybos vadovė Katryna Armonienė bei Turto valdymo skyriaus vedėja Vida Greičiuvienė. Visų patirtys gana skirtingos - pradedant Lietuvos komunistų partijos centro komitetu ir prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku (G.Lukaševičienė), baigiant nušalintojo prezidento Rolando Pakso importuota specialiste iš Raseinių (K.Armonienė), bet dabartinės funkcijos tos pačios - jos sprendžia ir vertina prezidentūros tarnautojų kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms.
Ir tik nuo šios „pušų giraitės“ šiuo metu priklauso, kokią tvirtai sukaltą komandą gaus naujasis valstybės vadovas.
Rimantas Varnauskas
