an-2

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar orlaivio „An-2“ avariją ir jo įgulos žūtį galėjo lemti techninė lėktuvo būklė iki skrydžio. Konstatuota, kad pagrindo abejoti orlaivio patikimumu nėra ir, nenustačius jokių galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymių, priimtas sprendimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą. „Įvykus nelaimei buvo keliamos įvairios versijos dėl ko galėjo įvykti avarija.

Klaipėdos apygardos prokuratūras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl gegužę į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio „An-2“ ir jo įgulos paieškos bei gelbėjimo operacijos.

Nevaldomoje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraidantys lėktuvai įpareigoti naudoti radiolokacinius atsakiklius. Vyriausybė posėdyje pirmadienį patvirtino atitinkamus oro erdvės organizavimo taisyklių pakeitimus, kuriuos parengė Susisiekimo ministerija. Anot ministerijos, pagal pakeitimus visuose orlaiviuose, kurie skris Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, turės būti įrengta radijo ryšio aparatūra ir radiolokacinis atsakiklis.

Seimas ketvirtadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto lėktuvo „An-2“ nelaimės tyrimo išvadas, jomis siūloma svarstyti griežtesnius reikalavimus mažiesiems lėktuvams skrendant virš vandens, nustatyti greitesnį reakcijos į galimas nelaimes laiką. Išvados patvirtintos už balsavus 43 Seimo nariams, prieš buvus du ir aštuoniems susilaikius.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulius savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ pasidalijo ištrauka iš Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymų į interpeliacijos klausimus. E. Masiulis rašo, kad ką tik sulaukė krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymų į interpeliacijos klausimus dėl aplaidžiai vykdytos lėktuvo „An-2“ įgulos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Taip pat Liberalų sąjūdžio pirmininkas pateikia ir savo išvadas iš Krašto apsaugos ministro atsakymų.

Baltijos jūroje sudužusio lėktuvo „An2“ apžiūra, pakėlimas ir žuvusiojo piloto kūno iškėlimas valstybei gali kainuoti apie 300 tūkst. eurų, sako susisiekimo ministras. „Tikslios sąmatos pasakyti negalėčiau, bet suma būtų apie 300 tūkst. eurų“, - interviu LNK žinioms sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, pilnai iškelti lėktuvą būtų iš esmės per brangu, nes reikėtų nuomotis atskirą laivą su specialistais ir įranga.

Į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis, tokiu skristi rizika yra didesnė, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys. „Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima naudoti tik pervežimams ir panašiai.

Penktadienio vakarą baigus nukritusio orlaivio „An-2“ pakėlimo procedūrą nelaimės tyrimo išvadas bus siekiama pateikti kaip galima greičiau, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys. „Pagal tarptautinius reikalavimus mes turime avarijos priežasčių tyrimo išvadas pateikti ne vėliau kaip per metus laiko. Aišku, bus dedamos visos pastangos, kad tas būtų kaip galima greičiau.

Baltijos jūroje nuskendusį orlaivį „An-2“ apžiūrėję ekspertai vertina filmuotą medžiagą - spėjus tinkamai pasirengti, penktadienį gali būti vykdomi lėktuvo kėlimo darbai, sako valstybės įmonės „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Algimantas Raščius. Jis patvirtino, kad dėl prastų oro sąlygų apžiūros darbus vykdančios Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda trečiadienio naktį grįžo į Klaipėdą.

Pasikalbėjo politikai su lėktuvą „An-2“ gelbėjusiais pareigūnais, ir nutilo triukšmas – nei vienos galvos nebereikalaujama. O prieš savaitę lyg dalgiais švaistėsi, net Juozas Olekas, ir tas turėjo būti paaukotas, nes pats asmeniškai nesėdo į valtį ir neplaukė ieškoti pradingusių Baltijoje. Tai kas čia nutiko, ar varnas varnui akies nekerta, ar, pasikalbėję su gelbėtojais, suprato, kad viskas buvo kitaip, nei jiems atrodė stebint nuo minkštų sofų.

Seimas antradienį leido parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos atliekančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) rengti uždarus posėdžius. To paprašė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, paaiškinęs, kad komiteto posėdžiuose naudojama ikiteisminio tyrimo informacija, taip pat nevieši radarų rodmenys. Protokoliniam nutarimui, leidžiančiam komitetui rengti neviešus posėdžius, pritarė 26, prieš buvo keturi, susilaikė penki parlamentarai.

Ne tankais, ne kariniais lėktuvais Rusija į Lietuvą gali atsiųsti žaliuosius žmogeliukus arba kitaip aprengtas specialiąsias pajėgas. O, pavyzdžiui, per Baltijos jūrą. Pavyzdžiui, lėktuvu „An-2“. Koks prieš keliolika dienų nepastebėtas paniro į Baltijos gelmę. „Kai darbartinis kariuomenės vadas Žukas tiktai tapo kariuomenės vadu, jis sakė, kad, jo galva, žalieji žmogeliukai neįvažiuos tankais, bet nusileis kur nors Vilniaus oro uoste keleiviniu lėktuvu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo, pirmadienį vyksta į Klaipėdą, kur apžiūrės Jūrų koordinacinį gelbėjimo centrą. Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo, pirmadienį planuoja vykti į Klaipėdą, kur įsikūręs Jūrų koordinacinis gelbėjimo centras. Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.

Ministrų kabineto sudarytai komisijai vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, kad preliminari komisijos išvada – jog į Baltiją gegužės viduryje nukritusio orlaivio „An-2“ ieškota pagal esamus reikalavimus. „Pagrindų teigti, kad buvo padaryta ne viskas, nesklandžiai, neteisingai ar neatitinkant dabartinių teisės aktų - iš principo be komunikavimo problemų tie veiksmai, galima konstatuoti bent preliminariai, atlikti tokie, kokie buvo įmanomi“, - žurnalistas sakė kancleris.

 Į Baltiją nukritęs lietuvių lėktuvas „An-2“ prieš skrydį buvo patikrintas, nustatyta tik saugumui įtakos neturėjusių neesminių trūkumų, sako Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

 Valstybės įmonė „Oro navigacija“ sutarė su Nyderlandų kompanija „Mammoet“ dėl Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ skenavimo. „Kol kas - pirminė stadija, sutarėme tiktai dėl apžvalgos, tai yra skenavimo“, - antradienį BNS sakė bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius. Darbų kainos jis nenorėjo viešinti. „Komanda šiandien atskrenda, pradeda vakare darbus, rytoj įranga atvažiuoja. Skenavimas turėtų būti gegužės 30-31 dieną, jeigu oras geras“, - sakė A.Raščius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo „An-2“ ir juo skridusių pilotų paieškos operacija atskleidė, jog Lietuvai reikalingas civilinių krizių valdymo centras, ir tokio anksčiau veikusio centro atsisakymas buvo klaida. Anot šalies vadovės, dabar reikėtų galvoti ne apie „galvų kapojimą“, o apie geresnį pasirengimą krizėms. „Įvardyčiau ankstesnius sprendimus klaida, ir jie apsprendė greičiausiai tokį susistumdymą tarp institucijų.

Paieškos ir gelbėjimo operaciją, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais, Vyriausybės komisija baigs vertinti per dvi savaites, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Per šią ir kitą savaitę - toks yra numatytas terminas“, - antradienį LRT radijui sakė premjeras. Jis teigė manantis, kad lėktuvą vis dėlto bus nuspręsta iškelti. „Aš manau, kad tikrai bus iškeltas. Tą įvertina užsienio kompanijos, kurios turi tokią techniką ir galimybes iškelti.

 Baltijos jūroje katastrofą patyrusio lėktuvo An-2 detalios apžiūros po vandeniu bus imtasi nedelsiant. Tai sutarta šiandien susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui susitikus su Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovu Broniu Merkiu ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ generaliniu direktoriumi Algimantu Raščiumi.

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą nukrito patyrusių lakūnų pilotuojamas lėktuvas „An-2“. Katastrofa pasibaigęs įvykis tiriamas iki šiol. Nespėjo praeiti nė savaitė ir Biržuose nukrito sportinis orlaivis „Cesna 150 M“, abu juo skridę pilotai atsidūrė ligoninėje. Tai toli gražu ne pirmi atvejai, kuomet Lietuvoje orlaiviai patiria skaudžias avarijas. Jūsų dėmesiui – 10 nelaimingų įvykių per pastaruosius 15 metų. 2001 m. gegužės 27 d. į Kuršių marias nukrito lėktuvas „ST 10“ su 5 žmonėmis.

Dėl Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo galimo iškėlimo Lietuva tariasi su Olandijos įmone, darbų išlaidas gali būti prašoma atlyginti lėktuvo savininkų, pirmadienį pranešė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak ministro, dėl lėktuvo iškėlimo galimybių įvertinimo valstybės įmonė „Oro navigacija“ pirmadienį planuoja pasirašyti sutartį su olandų inžinerine kompanija „Mammoet“. „Ši kompanija atrinkta iš tų duomenų, kuriuos turėjome, kaip labiausiai patyrusi šiuose darbuose.

Tragedija pasibaigė An-2 lėktuvo skrydis iš Geteborgo į Klaipėdos rajone esantį Dirvupių oro uostą. Baltijos jūros dugne surastas lėktuvas, o jame galimai aptiktas ir vienas kūnas.

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą, likus maždaug 100 km iki Lietuvos krantų, avariniu būdu leidosi „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Be žinios dingo – dar vis negalime ir nenorime ištarti žodžio „žuvo“ – mūsų bendradarbiai, kolegos, draugai. Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų.

Premjeras Algirdas Butkevičius gina krašto apsaugos ministrą ir sako, kad jį atsistatydinti dėl lėktuvo nelaimės raginantys politikai elgiasi neatsakingai. Tai jis pareiškė penktadienį po Vyriausybės posėdžio, kuriame sudaryta komisija įvertinti paieškos ir gelbėjimo operaciją, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas „An-2“, kuriuo skrido du patyrę pilotai.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių. Lietuvius išlydėjęs švedų oro uostas vadovas su tokiais svarstymais nesutinka, sakydamas, kad nelaimę patyrusiame orlaivyje buvo gelbėjimosi plaustas ir kostiumai.

Baltijos jūroje nuskendusiame lėktuve rastas vieno piloto kūnas, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot KAM, vieno iš dviejų lėktuvu skridusių pilotų kūnas aptiktas ketvirtadienio naktį nuodugniai iš išorės apžiūrėjus jūros dugne esantį orlaivį „An-2“. Operacijai panaudota Karinių jūrų pajėgų priešmininio laivo „Kuršis“ ir Klaipėdos universiteto povandeninių objektų apžvalgos vaizdo įranga.

Šiuo metu Lietuvos specialistai aiškinasi, kas galėtų iš Baltijos jūros dugno iškelti „Klaipėdos avialinijų“ orlaivį „An-2“. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl pagalbos kreipėsi į Švediją. „Vakar parašiau savo kolegai Švedijos gynybos ministrui dėl galimos jų pagalbos (iškelti lėktuvą - BNS), galbūt per kariškius, galbūt perduodant kontaktus tų kompanijų, kurios yra tuos darbus darę ir turi praktikos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Tolimesni sprendimai pilotų paieškos operacijoje bus priimami išanalizavus naujausią laive „Kuršis“ surinktą medžiagą, tai tikimasi padaryti per kelias valandas, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Šiuo metu mes laukiame, kol bus pargabenta medžiaga iš „Kuršio“ laivo, kuriame vyko nuleidimas ir dar kartą tyrimas matomo orlaivio. Tada, kai gausime tą medžiagą, išanalizuosime, tada bus priiminėjami tolimesni sprendimai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Šeštadienį lietuvių pilotų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio valdomas lėktuvas „An-2“, skridęs iš Geteborgo į Dirvupius nukrito į Baltijos jūrą. Po ilgų paieškų antradienio popietę lėktuvas rastas, tačiau pilotų ieškoma iki šiol. Kaip vyko visa gelbėjimo operacija, kokios klaidos padarytos ir, ar buvo įmanoma sureaguoti anksčiau? Pateikiame visą katastrofos chronologinę seką: Šeštadienis, gegužės 16 d. 16:16 val.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ povandeninio roboto vaizdo kamera trečiadienį dar kartą žvalgo Baltijos jūros dugne rastą orlaivį „An-2“, kuriuo skrido du lietuviai pilotai. Krašto apsaugos ministras teigia, kad gali būti prašoma užsienio partnerių pagalbos orlaivio vidaus apžiūrai ir galimam jo iškėlimui. „Šiuo metu „Kuršis“ vėl vykdo darbą su povandeniniu robotu.

Baltijos jūroje pastebėtas objektas, išsiųstas sraigtasparnis, siekiant išsiaiškinti, ar tai gali būti susiję su nukritusiu lėktuvu, trečiadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. „Rastas jūroje plaukiojantis objektas, ir yra išskridęs straigtasparnis, laukiame informacijos, kad galbūt tai susiję su avarija. Kas tai per objektas, negaliu patvirtinti, žinių neturime“, - per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį Seime trečiadienį sakė A.Valys.

Antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne rastas lietuvių lėktuvas „An-2“ yra priekiu pasviręs į dugną, pro kabinos stiklą matomos tuščios pilotų kėdės, bet neįmanoma pasakyti, ar lakūnų kūnų tikrai nėra lėktuvo viduje, teigia lėktuvo apžiūros medžiagą matęs karininkas. „Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas priekiu pasviręs į jūros dugną, uodega pakilusi.

Virš Baltijos jūros dingusių pilotų paieškos operacija parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dingusių pilotų paieškos operacija rodo už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką. Sprendimus dėl žmonių paieškos jūroje priima ir gelbėjimo darbus organizuoja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Pastarosiomis dienomis manęs daug kartų prašė pakomentuoti apie „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo AN-2 dingimą. Visų pirma, pasakysiu, kad emociškai yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Prie Baltijos jūroje dingusio lėktuvo paieškos antradienį prisidėjo iš pratybų atšauktas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris aprūpintas specialia dugno žvalgybai ir paieškai skirta įranga, žvalgyti pakrantę išsiųstas pasieniečių sraigtasparnis. Orlaivio bei lietuvių pilotų savo teritorijoje ieško ir Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Dėl lėktuvo „An-2“, dingusio virš Baltijos jūros, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos policija skelbia, kad dėl informacijos apie dingusį lėktuvą Palangos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskelbta juo skridusių pilotų paieška. Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Stumyla, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal viešumoje pasirodžiusią informaciją.

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje. „Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai.

  Pirmadienį atnaujinama virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo su dviem lietuvių pilotais paieška.   Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J. Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad paieškos operacija pirmadienį vykdoma tik iš oro, laivai nebus siunčiami.

Savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo ir dviejų pilotų paieškos zona kas valandą didėja, paieška kažin, ar išvis gali būti tikslinga, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius. „Jeigu šiandien bus pratęsta paieškos operacija, sunku pasakyti, ar ji išvis gali būti tikslinga, nes plotai didžiuliai. Jau galima ieškoti ne tik Latvijos teritorijoje, paieškos rajonas paskaičiavus persikelia dar šiauriau“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė jis.