Pateikiame visą katastrofos chronologinę seką:
Šeštadienis, gegužės 16 d.
- 16:16 val., pilotai patvirtino, kad įskrido į Lietuvos oro erdvę, tada ryšys su jais nutrūko.
- Tą pačią dieną, apie 18 val. 09 min., Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo centras iš Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro gavo pranešimus apie prarastą ryšį su orlaiviu „An-2“, skridusiu virš Baltijos jūros, 97 jūrmylės nuo kranto.
- Ieškoti lėktuvo išsiųstos Lietuvos karinės pajėgos. Gelbėjimo laivas „Šakiai“, kurio greitis vos 10 mazgų per valandą, iš uosto išplaukė apie 22 valandą, taip pat pasiųsti laivas „Jotvingis“ (N42), sraigtasparnis Mi-8, į gelbėjimo operaciją įsitraukė ir Švedija, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio „Eurocopter EC 135“ pagalbos neprašyta.
- Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas Antanas Brencius paaiškino, kad buvo numatyti paieškos rajonai, kuriems pakako sraigtasparnio ir vėliau orlaivio pajėgumų, todėl VSAT sraigtasparnių nebuvo prašoma.
- Krašto apsaugos ministerija teigė, kad VSAT sraigtasparniai nėra skirti tokioms operacijoms jūroje.
- VSAT sakė, kad dingusio lėktuvo paiešką organizavę kariškiai neprašė pasieniečių sraigtasparnio prisijungti prie operacijos, o sraigtasparnis „Eurocopter EC 145“ gali skraidyti virš jūros ir virš miestų.
- Taip pat neprašyta Zokniuose esančių NATO naikintuvų pagalbos. Krašto apsaugos ministerija paaiškino, kad budintys naikintuvai nėra skirti paieškos ir gelbėjimo vykdymui, jų paskirtis – tik oro policijos funkcija.
- Apie 23.45 val. karinis sraigtasparnis MI-8 grįžo į gelbėjimo postą, toliau per naktį paiešką tęsė Karinių jūrų pajėgų laivai.
Sekmadienis, gegužės 17 d.
- Sekmadienį nuo pat ryto paieška buvo tęsiama.
- Lietuva kreipėsi pagalbos į kolegas Latvijoje, kurių karinis sraigtasparnis Mi-17 žvalgė savo teritorijoje esantį rajoną.
- Lėktuvo paieška nutraukta sekmadienį saulei nusileidus, ji buvo nesėkminga.
Pirmadienis, gegužės 18 d.
- Pirmadienį paieška atnaujinama. Pasitelktas transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J, sraigtasparnis Mi-8 ir transportinis lėktuvas L-410, laivai Jotvingis“ (N42) ir „Šakiai“ bei Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi-17“.
- Paieška baigėsi nesėkmingai.
Antradienis, gegužės 19 d.
- Prie paieškos prisijungė laivas „Kuršis“ su įranga dugno žvalgybai. Jis atplaukė iš Estijos, kur dalyvavo pratybose.
- Galiausiai buvo paprašyta ir VSAT malūnsparnio pagalbos.
- Laivas „Kuršis“ greitai davė rezultatus. Baltijos jūros dugne rastas lietuvių lėktuvas „An-2“, tačiau pilotų jame nebuvo.
- Lėktuvas rastas 124 metrų gylyje, apie 700 metrų nuo paskutinės Švedijos oro stebėjimo radaro fiksuotos ieškomo orlaivio pozicijos.
- Narai pasiekti lėktuvo negalės, sprendimo dėl iškėlimo nėra.
- Prezidentė pareiškė, kad dingusių pilotų paieškos operacija rodo už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką.
Trečiadienis, gegužės 20 d.
- Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas Antanas Brencius, peržiūrėjęs „An-2“ apžiūros vaizdo medžiagą teigė, kad pilotų kėdės tuščios, tačiau nesimato, ar jų kūnų nėra giliau nuskendusio lėktuvo viduje.
- Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susipažino su „An-2“ paieškos operacijos eiga ir rezultatais.
- Jūroje pastebėtas naujas objektas.
- Baltijos jūros dugne rastas lėktuvas žvalgomas pakartotinai.
- J. Olekas pripažino, kad artėja laikas, kai operacija turės būti nutraukta, tačiau kol kas tęsiama tiek lėktuvo apžiūra, tiek paieška vandens paviršiuje.
Papildomi faktai:
- Lėktuvą pilotavo patyrę, po 40 metų skrydžių patirties, turintys lakūnai.
- Lėktuve pilotai turėjo gelbėjimosi liemenes, hidrokostiumus ir gelbėjimo valtį.
- Iš pradžių lakūnai skrido iš Danijos į Geteborgą, skrydyje praleidę pusantros valandos teigė, kad nėra jokių problemų.
- Iš Geteborgo lėktuvas išskrido šeštadienį ir 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos rajono, Dirvupių aerodrome.
- Švedas Kjelas Brattforsas, išlydėjęs lietuvių pilotus iš Geteborgo, teigia, kad Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.
- Iš Švedijos gautos šios šalies karinių pajėgų radarų užfiksuotos koordinatės patikslino paieškos teritoriją.
- VSAT sraigtasparnyje, kuris pradžioje nebuvo pasitelktas į pagalbą, be moderniausios navigacijos ir ryšio įrangos, taip pat yra sumontuotos teritorijai žvalgyti bei dingusiųjų paieškai reikalingos dieninio ir naktinio matymo vaizdo kameros, taip pat – į aplinkos temperatūros skirtumus reaguojantis termovizorius. Jis gali skristi apie 240 kilometrų per valandą kreiseriniu greičiu ir su pilnais kuro bakais įveikia beveik 600 kilometrų atstumą.
- Galima lėktuvo nukritimo į jūrą priežastis – variklio gedimas.
- Orlaivyje „An-2“ telpa iki 12 keleivių, kelionės metu jų nebuvo.
- Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai virš Baltijos jūros dingo civilinis orlaivis.
- „An-2“ tipo lėktuvai juodųjų dėžių neturi.
- Tuščias „An-2“ sveria 3,5 tonos, o su kuru jo masė siekia 5 tonas.
- „Oro navigacija“ atstovai teigė padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje, o lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai.
- Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigia, kad vilties, jog pilotai gyvi, beveik nėra.
- Pilotų artimieji vis dar tikisi, kad abu pilotai gyvi.
- Susisiekimo ministerijos padalinys atlieka tyrimą dėl dingusio lėktuvo.
Tyrimą pradėjo ir Palangos policija.