„Šiuo metu „Kuršis“ vėl vykdo darbą su povandeniniu robotu. Bus stengiamasi dar kartą nuodugniai iš išorės apžiūrėti lėktuvą, prieiti arčiau jo iš įvairių pusių, pasižiūrėti į kabiną iš išorės, taip pat ir pro šoninius langus“, - BNS trečiadienį sakė Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado padėjėjas kpt. ltn. Antanas Brencius.
Šeštadienį dingęs orlaivis Baltijos jūros dugne buvo rastas antradienį, pilotai kol kas nerasti.
Surastas orlaivis antradienio vakarą buvo nufilmuotas „Kuršio“ turima kamera. Karininko teigimu, „An-2“ yra priekiu pasviręs į dugną, pro kabinos stiklą matomos tuščios pilotų kėdės.
A.Brencius BNS patvirtino, kad rasto orlaivio durys buvo „šiek tiek“ praviros, tačiau kol kas susilaikė nuo komentarų, ką tai galėtų reikšti.
Trečiadienį lėktuvo pilotų paiešką vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniai, kariniai laivai „Kuršis“ ir „Šakiai“. A.Brenciaus teigimu, aukščiausias „An-2“ pilotų žvalgymo taškas yra ties Liepoja.
Paieškos operacijai taip pat ketinama pasitelkti Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvą „L-410“ ir Jungtinių Valstijų lėktuvą „Hercules“.
Klaipėdoje apsilankęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad lėktuvą gali būti bandoma iškelti, pasitelkiant partnerių užsienyje turimą įrangą.
„Mes sutarėme ir darome tam tikrus žingsnius, dar kartą nuleisti robotą, pabandyti patiems apsižiūrėti. Jei nepavyks apžiūrėti vidaus, kas yra viduje, tai susisieksime su kolegomis, kurie turi tokias technologijas, kad mes galėtumėme arba įeiti į lėktuvo vidų ir matyti vaizdą, o geriausia - išsikelti, kad galėtų būti atliktas visiškas lėktuvo tyrimas“, - žurnalistams Klaipėdoje sakė J.Olekas.
J.Olekas pripažino, kad šiuo metu „turbūt artėja laikas, kai operacija turės būti nutraukta“, tačiau kol kas tęsiama tiek lėktuvo apžiūra, tiek paieška vandens paviršiuje.
„Dabar esame sutarę, kad darome ir tą, ir tą. Nes iš to vaizdo, ką matėme po vandeniu, mes negalime paneigti, kad pilotai yra išlipę iš lėktuvo ir atsidūrę vandenyje. Galbūt galėsime dar juos užfiksuoti, ką nors pastebėti, o jei turėsime papildomų žinių iš lėktuvo arba matysime ką nors daugiau, tada žinosime, kokių veiksmų imtis“, - kalbėjo ministras.
Jis nurodė kol kas neturintis žinių apie jūroje aptiktą naują objektą, taip pat neturintis duomenų, kad vietoje, kurioje Švedijos ir Palangos aviatoriai paskutinį kartą fiksavo Lietuvos lėktuvą, galėjo būti kitų orlaivių.
J.Olekas aiškino, kad operacija pirmadienio naktį buvo nutraukta Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo sprendimu, o centras nėra pavaldus ministerijai. Vėliau pirmadienį operacija buvo atnaujinta.
„Šis centras yra savarankiškas centras, kurio pačioje veikloje Krašto apsaugos ministerija kaip tokia iš viso nepaminėta. Manau, mes turėsime taisyti tvarkas, kad ta informacija ir mus greičiau pasiektų, ir kad mes galėtumėme įtakoti, padėti atliekant tuos darbus“, - sakė J.Olekas, paklaustas, ar neketina dėl chaotiškai vykdytų paieškų prisiimti asmeninės atsakomybės.
„Nežinau, ar po mano (skambučio operacija atnaujinta), bet aš savo nuomonę pareiškiau, kad gelbėjimo operacija turėtų būti atnaujinta. Kaip žinote, aš tuo metu nebuvau Lietuvoje“, - pridūrė jis.
Ministras teigė turintis priekaištų tiek dėl gelbėjimo operacijos koordinavimo, tiek dėl artimųjų informavimo - pasitaręs su pilotų artimaisiais jis pažadėjo atlikti „nepriklausomą tyrimą“ dėl gelbėjimo operacijos koordinavimo ir priimti sprendimus.
„Turiu (priekaištų), visų pirma, tai dėl informavimo ir bendravimo su namiškiais. Mes šiandien pasidalinome informacija, kurią turime, kuria buvo galima pasidalinti nuo pat pirmųjų dienų. Matyt, čia yra keletas dalykų: dingę pilotai yra kitos institucijos darbuotojai, matyt, ir ta institucija turėjo atlikti tam tikrus darbus ir bendrauti su artimaisiais. Be abejo, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras galėjo irgi ta informacija pasidalinti“, - teigė ministras.
Jis patvirtino, kad apie nelaimę buvo informuotas šeštadienį vakare. Paklaustas, kodėl kariuomenės laivas „Kuršis“ buvo išsiųstas žvalgyti jūros tik antradienį, ministras atsakė, kad iš pradžių prioritetas buvo teikiamas žmonių paieškai.
„Dėl „Kuršio“ - buvo priimtas sprendimas tada, kada nebuvo sėkmingai surasta ant vandens, kaip tikėtasi rasti pilotus, priimtas sprendimas, kad reikia pasižvalgyti jūros dugne ir surasti lėktuvą. Ta vandens paviršiaus vieta, kur įvyko tragedija, ji buvo tiriama. Visada gelbėjimo operacijos prasideda nuo žmonių paieškos - ne po vandeniu, ne nuskendusių dalių, o būtent, kaip išgelbėti žmonių gyvybes. Turbūt buvo galima ir anksčiau tą laivą pasiųsti, bet tai nėra žmonių gelbėjimo operacijos dalis“, - sakė ministras.
Vieno iš pilotų dukra teigia, kad „Kuršis“ į nelaimės vietą pasiųstas tik po jos skambučio ministrui.
Antradienio pavakarę lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas Baltijos jūros dugne 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Kritikai teigia, kad pilotų ir lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai.
