Pasak ministro, dėl lėktuvo iškėlimo galimybių įvertinimo valstybės įmonė „Oro navigacija“ pirmadienį planuoja pasirašyti sutartį su olandų inžinerine kompanija „Mammoet“.
„Ši kompanija atrinkta iš tų duomenų, kuriuos turėjome, kaip labiausiai patyrusi šiuose darbuose. Jos darbų sąraše - atominio povandeninio laivo „Kursk“ iškėlimas, kuris buvo nuskendęs apie 100 metrų gylyje, jos darbų sąraše yra „Costa Concordia“ gelbėjimo darbai, naikintuvo F-16, nuskendusio ir sudužusio į gabalus, iškėlimo darbai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, jūroje turėtų dirbti penki kompanijos specialistai, kurie vykdys lėktuvo apžiūrą, vertins jo būklę, kiek jis įsmigęs į dumblą ir kitas technines aplinkybes, skenuos laivą. Antruoju etapu galėtų būti vykdomas pats iškėlimas. Vien pirmasis etapas gali kainuoti iki 25 tūkst. eurų. Šiuo metu, pasak ministro, vyksta derybos dėl sutarties, taip pat derinami paslaugų įkainiai.
Ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra atgauti pilotų palaikus, „jei jie ten yra“. Pasak R.Sinkevičiaus, tam patį lėktuvą esą gali užtekti tik pakelti „iki tam tikro lygio“, paskui grąžinti į dugną, kur jis netrukdys laivybai.
„Manau, kad vienas svarbiausių akcentų, kuris dabar daromas - jei ten yra žmonių kūnai, kaip galima anksčiau juos iškelti ir atiduoti pagarbiai, ten, kur jie turi būti. O visa ta technika - savininkas pareiškė, kad jam lėktuvas nėra vertybė. Ir iš tikro jis virs metalo laužu, jei jį ir iškelsi“, - pripažino R.Sinkevičius.
Ministras neatmetė, kad apie lėktuvo avarijos priežastis gali būti sprendžiama ir iš jau surinktos filmuotos medžiagos. Vis dėlto, jei bus nustatyta, kad avarijai ištirti reikia lėktuvo iškėlimo, išlaidas regreso tvarka gali būti reikalaujama atlyginti lėktuvo savininkų - „Klaipėdos avialinijų“.
„Aš manau, kad savininkas turbūt žino, kad tai - jo daiktas, kad gali būti regreso tvarka pareikštas ieškinys. Finansavimas yra iš valstybės rezervo, darbus vykdo „Oro navigacija“ - ji pirmiausia apmokės savo pinigais, paskui kreipsis į Vyriausybė jai kompensuoti. Bet Vyriausybė gali kreiptis į privatų savininką, sakydama - štai mes iškėlėme jūsų daiktą, tai buvo reikalinga, kad būtų nustatytos avarijos priežastys, kad jos nesikartotų, būkite geras“, - dėstė R.Sinkevičius.
Jo paties nuomone, lėktuvo vertė šiuo metu yra „kelis kartus mažesnė“ nei iškėlimo darbai, kuriuos galima vykdyti tik su specialia povandenine įranga.
„Tai yra ne tos vertės ir ne tos karinės ar technologinės paslapties objektas, kad į jį vertėtų tokius pinigus dėti. Svarbiausia man ir kaip žmogui, ir kaip piliečiui, iškelti, jei ten yra palaikai ir garbingai atiduoti palaidoti“, - pridūrė jis.
Ministras taip pat patvirtino, kad Baltijos jūroje nuskendęs orlaivis nebuvo draustas.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs orlaivis „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Antradienį lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Ketvirtadienį nustatyta, kad orlaivyje yra vieno piloto kūnas.
