algimantas matulevičius

Rinkimuose dalyvaujančių partijų vedlių turtas svyruoja nuo dešimčių milijonų iki vos kelių tūkstančių. Turtingiausias - beveik 48 mln. litų valdantis finansinėmis machinacijomis įtariamas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Tuo metu socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas dar neseniai su žmona turėjęs ne vienos įmonės akcijas, dabar nurodo turįs tik butą daugiabučiame name ir apie 140 tūkst. litų piniginių lėšų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus svarstanti prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) iki šiol nėra aiškiai apibrėžusi kriterijų, pagal kuriuos į posėdžius kviečiami parlamentarai ir kiti pareigūnai. Į ketvirtadienį vykusį VGT posėdį pakviestas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialliberalas Alvydas Sadeckas.

Prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, ketvirtadienio vidurdienį susirinkusios kelios dešimtys Pensininkų partijos narių piktinosi dabartine valdžia ir reikalavo didesnių pensijų. „Ne - visagaliui biurokratui!“, „Ne - oligarchų valstybei!“, „Kirkilas - Maxima mini klapčiukas“, „Vidutinė pensija turi būti 1500 Lt“ - tokius plakatus mitingo dalyviai laikė rankose. Jiems kalbėjęs Seimo narys Julius Veselka pareiškė, kad Lietuvą valdo sionistų masonų klubas.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. - Darbo partija praėjusį kartą viliojo rinkėjus tuo, kad buvo nauja ir esą pretendavo iš esmės pakeisti netikusią sistemą.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas. -    Jūsų kategoriška, daug ir radikalių permainų žadanti retorika yra seniai žinoma.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose planuoja balsuoti per 65 proc. didžiųjų miestų gyventojų. Neapsisprendusių, ar balsuos, miestuose yra apie 18 proc., ketinančių nebalsuoti - per 16 proc. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu skambučių centro „Apklausos.LT“ rugpjūčio 26-28 dienomis atlikta didžiųjų šalies miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Apklausa taip pat parodė, kad dauguma apklaustų gyventojų pritaria, kad Ignalinos AE darbas būtų pratęstas.

Pilietinės demokratijos partija susikūrė 2006 metais Lietuvos piliečių sąjungos pagrindu. Tada nuo Darbo partijos atskilo Viktoro Muntiano vadovaujama grupelė. Partija save vadina centro politine jėga, jai pirmininkauja Algimantas Matulevičius.

Prieš dvejus metus Baltarusijoje žuvusio Lietuvos saugumo pulkininko Vytauto Pociūno atminimui vėl vyks akcija po prezidentūros langais. „Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad ištirti pulkininko žūties aplinkybes - valstybės garbės reikalas, tai iki šiol nepadaryta“, – primena akciją inicijuojanti Piliečių Santalka. Vienas iš Santalkos lyderių Darius Kuolys portalui „Balsas.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) pirmininką Andrių Kubilių. - Konservatoriai yra opozicijoje jau ne pirmą kadenciją.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininką Eligijų Masiulį. - Esate viena iš keleto organizacijų, eksploatuojančių liberalų vardą.

Seime įregistruoti du Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektai. Abiejų tikslas, pasak iniciatorių, apginti vartotoją nuo elektros tiekėjų savivalės bei užtikrinti sąžiningą elektros kainų nustatymą. Ūkio ministrui kai kurie siūlymai sukėlė juoką.

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininkas Algimantas Matulevičius tvirtino, kad per artėjančius rinkimus šalis atsidurs kryžkelėje. Tik žmonės pasirinks, kuriuo keliu eiti. Jūsų dėmesiui - "Lietuvos žinių" pokalbis su A. Matulevičiumi. - Kažin ar žmonės per dvejus partijos gyvavimo metus iki galo suprato, kas yra ta PDP.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pasigirdo siūlymų parlamentinio tyrimo medžiagą atiduoti tiems, kuriuos komitetas tyrė - Valstybės saugumo departamentui. Seimo apie jį surinktą medžiagą VSD bandė jau ne kartą. Parlamentiniam VSD tyrimui vadovavęs Algimantas Matulevičius tokiai bandymais piktinasi ir tvirtina, kad ši medžiaga yra Seimo. „Principinė nuostata - ši medžiaga yra Seimo, o Seimas pagal Konstituciją yra aukščiausia institucija valstybėje.

Su korupcija kovojančios ir stebėseną vykdančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius portalui „Balsas.

Likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų žurnalistas Vytautas Matulevičius ėmėsi kurti dokumentinį filmą apie saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą, kuriam vadovavo žurnalisto brolis Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Seimas gana vieningai pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios smarkiai apribojo galimybes įgyti du pasus. Šalies vadovo pasiūlytoms pataisoms pritarė 65 parlamentarai, 10 balsavo prieš jas, o 7 Seimo nariai susilaikė. Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, ji taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi atitinkamas sutartis.

Prievolę informuoti visuomenę apie privačius interesus nemažai valstybės tarnautojų ir politikų vykdo atsainiai, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Aštuoneri metai, kai visi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, parodė, kad silpniausia grandis šioje deklaruotojų grandinėje - savivaldybių tarybų nariai. Nemaža jų dalis iki šiol šventai įsitikinę, jog nepriklauso valstybės tarnautojų rangui, o tarybose posėdžiauja tik visuomeniniais pagrindais.

Įtardama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) galimu kišimusi į teismo veiklą, šio komiteto narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Parlamentarei įtarimų dėl komiteto kišimosi į teismo darbą kilo po to, kai TTK surengė posėdį, kuriame dujų tarpininkės "Dujotekanos" atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais bei sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo.

Po gerą valandą trukusių diskusijų nepakako parlamentarų balsų, pritariančių Vytauto Greičiaus, kaip Aukščiausiojo Teismo (AT) vadovo, karjeros pabaigai. Seimas vakar ignoravo prezidento Valdo Adamkaus valią atleisti iš pareigų AT pirmininką V.Greičių pasibaigus jo kadencijai. Svarstant nutarimo projektą salėje buvo susirinkę neįtikimai daug Seimo narių - per 100. Kad V.Greičius būtų atleistas, balsavo 41, "prieš" - 43, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdis, kuriame dujų tarpininkės „Dujotekanos“ atstovai skundėsi nevykdomais teismų sprendimais, sulaukė kai kurių Seimo narių pasipiktinimo. Peržengė ribą Komitete dirbanti konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kelia klausimą, ar klausimo svarstymas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant galutinį dėl prokurorų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, jog pažeidžiamas draudimas įtakoti teismo veiklą.

Prezidentas Valdas Adamkus, skubantis iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių, kad taip būtų paisoma rotacijos principų, užmiršta šį principą, kai tai susiję su visų kitų Lietuvos teismų vadovais, rašo "Lietuvos žinios". Keršto akcija. Šiandien parlamentarai po dviejų dienų pertraukos svarstys klausimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.

Antradienį Seimas grįžo prie klausimo – atimti parlamentinę neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui ir buvusiam Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderiui Viktorui Muntianui – atidėto praėjusią savaitę. Praėjusiame posėdyje pats parlamentaras prašė tai padaryti, netgi teigė esąs pasirengęs areštinei, bet ne visi su tuo sutiko. 78 Seimo nariams pasisakius už, 7 susilaikius - neliečiamybė panaikinta.

Piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo buvusio Seimo pirmininko, „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo klausimui daroma pertrauka iki penktadienio, o galutinai balsuoti ketinama kitą antradienį. Tokį sprendimą priėmė visos Seimo frakcijos, nes esą laikinoji komisija, kuri paruošė Seimo nutarimo projektą ir kuri pasiūlė tenkinti prokurorų prašymą naikinti V.Muntiano neliečiamybę, pernelyg vėlai užregistravo galutinį dokumento projektą.

Seimas ketvirtadienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Greta to, nutarta, jog į Teismą galės kreiptis ir Seimo kontrolieriai bei "kitos kontrolės institucijos". Tačiau parlamentarai susiginčijo dėl "kitų kontrolės institucijų" sąvokos. Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė sakė mananti, jog ginčijama sąvoka siekiama įteisinti suinteresuotų grupių įtaką šeimos politikos klausimais.

Buvęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius siūlo nedelsiant stabdyti infliaciją ir mažinti maisto, energetikos ir paslaugų kainų augimą. Pagrindiniu šalies vidaus politikos prioritetu jis siūlo paskelbti visuotinį taupymą, ypač valstybiniame sektoriuje.

Seimas ketvirtadienį po I svarstymo pritarė Konstitucijos 106 ir 107 str. pakeitimo projektui, įteisinančiam individualų konstitucinį skundą. Ginčus sukėlė pats projekto tekstas.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcija ketvirtadienį bendru sutarimu pritarė Seimo nario Vidmanto Žiemelio prašymui priimti jį į frakciją. Iki šiol parlamentaras dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje.

Ketvirtadienį Seime kilo nesusipratimų priimant kelis įstatymus. Priėmimo stadijoje pasiekusių Garantinio fondo įstatymo pakeitimų bei Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymus, didelė dalis valdančiųjų frakcijų atstovų nesiregistravo arba tiesiog ignoravo balsavimą, visiškai nepaaiškindami motyvų. Šių ir kitų įstatymų projektų priėmimą teko atidėti, o toks valdančiųjų elgesys papiktino kai kuriuos opozicijos parlamentarus.

Referendumo iniciatoriai, suprasdami energetinių klausimų svarbą visai visuomenei, įsiklausę į specialistų siūlymus, matydami Vyriausybės ir Seimo abejotinus veiksmus, pasiūlė piliečiams pasinaudoti konstitucine teise išreikšti savo valią referendumu.

Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko poste socialliberalu Alvydu Sadecku pakeistas „pilietininkas“ Algimantas Matulevičius sako užmynęs valstybininkų klanui ant nuospaudos.

Nutarus atsistatydinti sveikatos apsaugos ministrui socialdemokratui Rimvydui Turčinskui, valdančiosios koalicijos partneriai kratosi galimybės siūlyti savo kandidatus į šį postą. R.Turčinskas pareiškimą premjerui Gediminui Kirkilui žadėjo įteikti dar trečiadienį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius socialliberalu Alvydu Sadecku buvo pakeistas siekiant prieš Seimo rinkimus perimti parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kontrolę, teigia konservatorių lyderis Andrius Kubilius. "Aš tik galiu spėti, kad NSGK vadovybės postas yra labai svarbus iki rinkimų stengiantis perimti parlamentinę kontrolę institucijoms, kurios pastaruoju metu demonstruoja pakankamai ryškų savarankiškumą.

Ketvirtadienį atstatydintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius. Už pirmininko pašalinimą balsavo 8 iš 13 į neeilinį posėdį susirinkę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Naujuoju komiteto pirmininku išrinktas socialliberalas Alvydas Sadeckas. Jį palaikė 7 NSGK nariai, tačiau jo kandidatūrą dar turi patvirtinti Seimas.  Posėdyje pats A. Matulevičius nedalyvavo.

Po Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų kaitos buvo tikimasi šios itin svarbios valstybei tarnybos permainų. Tačiau ir naujojo vadovo Povilo Malakausko prioritetas, matyt, yra anaiptol ne reformos.

Ekonomikos komitetas siūlo kartu su Seimo rinkimais rudenį organizuoti ir referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tačiau komitetas nusprendė, kad referendumas turėtų būti ne privalomasis, kaip siūlo liberalcentristai, o konsultacinis - gyventojų apsisprendimas dėl elektrinės likimo nebus privalomas, kol atitinkamą sprendimą priimtų Seimas.

Ekonomikos komitetas siūlo kartu su Seimo rinkimais rudenį organizuoti ir referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tačiau komitetas nusprendė, kad referendumas turėtų būti ne privalomasis, kaip siūlo liberalcentristai, o konsultacinis - gyventojų apsisprendimas dėl elektrinės likimo nebus privalomas, kol atitinkamą sprendimą priimtų Seimas.

Neapsikentę koalicijos partnerių neveiklumo socialliberalai patys ėmėsi iniciatyvos atsikovoti pažadėtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo kėdę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) vadovybės atstovai, neseniai susitikę su opozicinės Darbo partijos (DP) lyderiu, prašė jų paramos į NSGK vadovo postą skiriant socialliberalą Alvydą Sadecką.

Trečiadienį Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas pateikė Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektą. Siūloma Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku patvirtinti dabartinį Komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. Aktyviai tam frakcijos nesipriešina. Projektui po pateikimo pritarta. Balsavo: už – 27, prieš – 1, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Trečiadienį pasklidus informacijai, jog Pilietinės demokratijos partiją (PDP) palieka naujuoju lyderiu nepatenkinti pilietininkai A.Ivanauskas ir V.Orechovas, partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“sakė, kad tuo tik džiaugiasi. Tokie asmenys, kaip ponas V. Orechovas, patys ne kartą sakė išeinantys iš partijos, teikdavo pareiškimus ir juos atsiimdavo, siekė frakciją Seime sugriauti, galiausiai tai ir padarė.

 Pilietinės demokratijos partijos (PDP) suvažiavime, vykusiame šeštadienį Raseiniuose, buvo pakeistas pirmininkas. Iš Seimo pirmininko pareigų prieš kurį laiką dėl neaiškių pinigų mokėjimo skandalo turėjęs atsistatydinti Viktoras Muntianas kandidatūrą galiausiai atsiėmė. Už A. Matulevičiaus kandidatūrą balsavo 193 suvažiavimo delegatai, 1 buvo prieš, 77 susilaikė. Suvažiavime taip pat buvo tvirtinama rinkimų programa „Kurianti Lietuva“, pristatyti partijos Seimo rinkimų sąrašai.

Šešiolika parlamentarų savo parašais remia iniciatyvą Seime svarstyti galimybę nedelsiant atšaukti įstatymą dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ steigimo. Seime užregistruotas atitinkamas įstatymo projektas dėl Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Parašus už pataisas, kuriomis siūloma pripažinti netekus galios 2007-ųjų vasarą priimtą ir šiemet pataisytą Atominės elektrinės įstatymą, Seime rinko Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai.

Suspenduotas „pilietininkų“ lyderis Viktoras Muntianas nesieks vėl vadovauti paties kurtai partijai. Manoma, prie jos vairo turėtų stoti kitas parlamentaras - Algimantas Matulevičius, rašo „Lietuvos žinios“. Ateinantį šeštadienį Raseiniuose vyksiančiame Pilietinės demokratijos partijos (PDP) suvažiavime dėl jos pirmininko pareigų ketina varžytis bent keli kandidatai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė naujoms Lietuvos karių operacijoms NATO ir Europos Sąjungos būrių sudėtyje. Pasak politikų, tokia kolektyvinės gynybos kaina. Tuo metu į neramumų krečiamą Afganistaną išvykęs kariuomenės vadas pakeitė maršrutą ir pirmiausiai lankosi Irake, praneša LTV naujienų tarnyba. Irake, Al Kuto rajone, tarnaujantiems 40-čiai būrio LITCON-10 karių kariuomenės vadas praneš, kad jų misija, turėjusi baigtis ketvirtadienį, pratęsiama dar porai mėnesių.

Lietuva kasmet išleidžia šimtus milijonų litų, investuodama į po karo kraujuojančias tolimas valstybes, misijose žūsta tautiečiai, o gimtinėje uždaromos mokyklos, streikuoja pedagogai.

Generalinė prokuratūra neįžvelgė nusikaltimo ištyrusi aplinkybes, kaip sveikatos apsaugos ministro kabinete atsirado klausymosi įranga. Pasak prokurorų, minėtos aplinkybės yra „valstybės paslaptis“. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sveikatos apsaugos ministro tarnybinėse patalpose surasto įrenginio, galimai skirto informacijai apie asmenis rinkti.

Tragiškas įvykis Afganistane vienus Lietuvos politikus skatina ieškoti radikalių sprendimų, kitus - išlaikyti nuosaikias pozicijas. Lietuvos kariuomenės seržanto Arūno Jarmalavičiaus žūtis Afganistane dar labiau paaštrino priešpriešą tarp politikų, palaikančių mūsų karių dalyvavimą vykdant užsienio misijas, ir tų, kurie griežtai neigia tokių tarptautinių įsipareigojimų būtinybę.