Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininkas Algimantas Matulevičius tvirtino, kad per artėjančius rinkimus šalis atsidurs kryžkelėje. Tik žmonės pasirinks, kuriuo keliu eiti. Jūsų dėmesiui - "Lietuvos žinių" pokalbis su A. Matulevičiumi.
- Kažin ar žmonės per dvejus partijos gyvavimo metus iki galo suprato, kas yra ta PDP. Žinoma, kad tai grupė nuo Darbo partijos atskilusių politikų, kuriančių kažkokią pilietinę demokratiją?
- Buvo kitados mažai žinoma Piliečių sąjunga, kuriai vadovavo Henrikas Žukauskas. Kai į ją atėjo dalis Seimo Darbo frakcijos narių su Viktoru Muntianu priešakyje, buvo sukurta PDP, kuriai dabar priklauso 2-2,5 tūkst. narių. Būta šiokios tokios partijos narių migracijos, buvo paskleistos kalbos, kad partija griūva, bet tai buvo daugiau partijos viršūnių problema.
Tačiau tai nėra Darbo partijos atplaiša. Partijos nariai yra visiškai įprasti žmonės - ir tuo ne kartą įsitikinau. Pavyzdžiui, kai reikėjo tvirtybės ginti savo principingą poziciją net ir priklausant valdančiajai daugumai, partija ją parodė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) tiriant VSD veiklą. Nors tenka apgailestauti, kad tuometiniam Seimo ir partijos pirmininkui buvo svarbiau, ką pasakys prezidentas Valdas Adamkus, ką pasakys premjeras Gediminas Kirkilas.
O tiedu, žinoma, gynė „valstybininkų“ klaną ir buvo prieš mūsų komitetą. Viktoras Muntianas bandė laviruoti, kuo tai baigėsi - gerai žinoma.
O partijos branduolys yra sveikas. Kai užsitęsė diskusijos paslydus V.Muntianui, būtent partijos apačios sujudo keisti vadovybę. Suvažiavime sutarėme, kad keli tūkstančiai žmonių negali būti kelių Seimo narių įkaitais. Pusantro mėnesio pabuvęs PDP pirmininku pamačiau, kad turime labai gražaus jaunimo, turinčio labai gerų idėjų.
Šiandien situacija yra tokia, kad esame politikos vidutiniokai, bet, būdami centro politinė jėga, galime visiškai normaliai pasirodyti rinkimuose.
- Kokios problemos dabar šalyje opiausios?
- Kalbamės su visais politikais, kurie mato ir supranta vieną didžiulę problemą, prislėgusią Lietuvą. Kalba ne apie dešiniąsias, kairiąsias ar centristines pažiūras, o apie padorumą ir niekšybę. Gal ir esu idealistas, bet matau, kad nemažai žmonių mane remia ir tiki, jog Lietuvoje dar įmanoma vykdyti padoresnę politiką. Suprantu, kad nėra idealių politikų, kaip ir gyvenimas nėra idealus. Tačiau šiandien esame visiškai įklimpę niekšybės liūne. Tai įrodė mano vadovaujamo NSGK tyrimas. Atskleisti dalykai VSD viduje ir vėliau buvę visi kiti įvykiai parodė mūsų politikos negales. Beje, visa tai apibendrinau greitai pasirodysiančioje knygoje „Valstybės valdymo užkulisiai“.
- Ir ką pavyko atskleisti?
- Žuvo Vytautas Pociūnas. Tyrimas parodė, kokio masto netvarka yra valstybėje. Ir dabar yra pasirinkimas - ar mes, visi piliečiai kartu su padoriomis politinėmis jėgomis, įveiksime tą „valstybininkų“ klaną. Atsakingai sakau, kad mūsų valdžia yra užvaldyta, prezidentas užvaldytas visiškai, premjeras į postą pastatytas nelegaliai, turime „valstybininkų“ privačius televizijos ir spaudos ruporus. Galiausiai pavogtas iš visuomenės ir Nacionalinis radijas ir televizija. Įsivaizduojate, klanas drąsiai veikia prezidentūroje, Vyriausybėje, Konstituciniame Teisme, nes pono Egidijaus Kūrio dvasia liko ir ten, ir į nacionalinę TV dar įsikėlė. Žmonės jau nebesupranta, kas vyksta valstybėje? Gali atrodyti, kad mes tik tarpusavyje, liaudiškai tariant, „razborkes“ darome? O aš matau labai aiškią kovą tarp užvaldžiusio klano ir žmonių išrinktos valdžios.
- Buvo pranešimų, kad PDP bandys rinkimuose burtis su kitomis „vidutiniokėmis“. Kokios tokių koalicijų ir kitų partijų galimybės rinkimuose?
- Politikai turėtų įsikalti į galvą, kad Lietuva dabar yra kryžkelėje, tad kalbėti apie kairumą ar dešinumą neverta. Pasikartosiu, kad rinksimės tarp niekšybės ir padorumo. Tie ponai, kurie iki šiol buvo prie valdžios, turėtų rudenį trauktis, nes yra daug padorių politinių jėgų, kurios gali juos pakeisti.
Suprantu, kad prieš rinkimus kokiems konservatoriams tokie kaip mes gal ir nesame įdomūs. Tačiau tokie „vidutiniokai“ didelį vaidmenį galėtų suvaidinti po rinkimų, nes, manau, sugebėtume sudaryti Nacionalinę koaliciją. Tikiu, kad žmonės suvokia, kas vyko šios kadencijos metu, supranta, kad reikia pokyčių.
Kitu atveju dabartinė „publika“, manipuliuodama ir reklamuodamasi valstybės lėšomis, bandys išlikti valdžioje. Ar žmonės nori toliau murdytis šitame purvyne? Jei taip, tai tegu po rinkimų neverkia. Neidealizuoju konservatorių, tačiau taip ciniškai nusivažiuoti, kaip nusivažiavo valstiečiai liaudininkai ar Artūras Paulauskas su Antanu Valioniu, važinėjusiu pas Viktorą Uspaskichą, kuris nenustoja mokyti „litovcus“ kaip gyventi, tai jau nėra kur.
- Kaip suaktyvinti dažnai viskuo ir visais nusivylusius rinkėjus, kad jie dalyvautų rinkimuose?
- Turime savotiškai originalią programą „Kurianti Lietuva“, kurios tik vieną siūlymą pateiksiu. Valstybės tarnyboje yra apie 10 proc. laisvų etatų, tačiau tuos pinigus išsidalija įvairūs viršininkėliai. Tuos nemažus pinigus reikia nedelsiant atiduoti mokytojams, kultūros darbuotojams ir žemiausiai valstybės tarnautojų grandžiai. Turime planų, ir kaip kovoti su įsigalėjusiomis paslaugų sferos ar Skandinavijos monopolijomis. Tam, kad įvestume tvarką Lietuvoje, galime ir turime susiburti. Tačiau visų šių darbų nenuveiksime, jei ir toliau bus užvaldytas prezidentas. Labai daug jau būtume padarę, jei šalies vadovas būtų palaikęs Seimo iniciatyvas ir tyrimus. Kitaip pakreipti situaciją galima. Kadaise J.F.Kennedis pakreipė ją Amerikoje. Jį už tai nušovė, bet atgal pasukti šalis jau negalėjo. Tad šiandien Lietuvos politikai, o ypač prezidentas, turi būti pasiryžę visomis jėgomis palaikyti žmones. Net jeigu jį už tai nušautų.
Rimantas VARNAUSKAS
