Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas.
– Kai pirmą kartą balotiravotės, kūrėte Naujosios politikos bloką, skelbėtės naujovių šaukliu – asmeniu, kuris nušluos esamą netikusią sistemą arba ją iš esmės pakeis. Dabar skelbtis kovotoju prieš sistemą jau nėra kaip – esate tos sistemos dalis. Kas šį kartą turėtų skatinti žmones balsuoti už Jūsų partiją?
– Noriu pataisyti – nebuvau vieninteliu „naujovių šaukliu“ – Rolandas Paksas irgi tokiu skelbėsi. Jis ėjo kaip lyderis, „sustabdęs Wiliamsą“ ir pan.
Rinkėjas turėtų balsuoti pagal pasirinkimą, kažkokias ideologines nuostatas. Manau, jog rinkėjai tampa vis reiklesni ir labiau domisi partijų programomis, o ne vien klauso kažkokių pažadų. Man labai patiko Baracko Obamos pasakymas Amerikos rinkėjams: „rinkimai reikalingi ne man, o Jums“. Taip ir yra. Rinkėjai yra ties bosai, kurie renkasi, ką samdys į politinį darbą.
Kodėl už mus? Pirmiausia reikia balsuoti už socialliberalias nuostatas. Anksčiau iš mūsų ideologijos šaipėsi, dabar to girdžiu vis mažiau. Viduriniojo sluoksnio, kuris pas mus dar tik formuojasi, interesų negina ir jam neatstovauja joks kitas politinis darinys.
– Beveik visos partijos savo retorikoje teigia juo besirūpinančios ir jam atstovaujančios.
– Tikiu, kad visi taip sako, tačiau visa mūsų programa orientuota tik į tai. Toks sisteminis priėjimas prie šio klausimo Lietuvoje yra originalus. Buvome susitikę ir su socialinio instituto darbuotojais, su žmonėmis, kurie rašė darbus, studijas, tyrimus apie viduriniąją klasę, ir pakankamai ilgai nagrinėjome šią problemą.
Kad vidurinė klasė yra mūsų prioritetas – pasakėme seniai, dar toli buvo iki rinkimų. Jei žmogus laiko save šio sluoksnio atstovu, turėtų balsuoti už Naująją sąjungą. Jei jis mano, kad jo interesams geriau atstovaus Eligijus Masiulis ar Artūras Zuokas – ką gi – tai jo pasirinkimas. Tik noriu pabrėžti mūsų pasirengimą sistemiškai ginti minėtos klasės interesus.
Atsivertę mūsų programą žmonės tai pamatytų. Reiktų skaityti visą mūsų programą, o ne jos trumpąjį variantą. Ten daug pasakyta ir apie švietimą, ir apie smulkaus bei vidutinio verslo skatinimą, kitus dalykus.
– Jūsų rinkiminėje reklamoje yra keletas teiginių, kurie skamba pretenzingai ir šiek tiek stebina. Jūs, pavyzdžiui, teigiate, kad „atvedėte Lietuvą į NATO“. Pamename, kad dar anuomet, kai balotiravotės į prezidentus, Jus rėmė tie, kas į NATO aljansą žiūrėjo skeptiškai. Jūsų vardu buvo renkami prieš narystę NATO ir lėšų skyrimą gynybai nukreipti parašai. Tai koks gi Jūsų tikrasis vaidmuo ir pozicija?
– Labai gera tema - tikrai verta prisiminti tikrąsias aplinkybes. Norėdamas galėčiau labai nuosekliai ir dokumentaliai įrodyti, kad taip tiesiog nebuvo. Viskas padaryta taip: paimti lyg ir realūs faktai, bet jų pagrindu sukurtas netikras vaizdinys. Mes niekada nekalbėjome, kad nestosim į NATO. Mūsų 2000-ųjų metų programoje aiškiai pasakyta, kad mes esame už narystę ir jos sieksime. Parašus mes rinkome už tai, kad berods apie 140 mln. litų iš biudžeto būtų papildomai skirta švietimui.
Gal Jūs prisimenat, o gal ne, bet tada auditorijose šalo studentai ir dėstytojai. Nebuvo lėšų mokykloms. Padėtis buvo tragiška. Mes siūlėme tuo metu ne papildomai finansuoti krašto apsaugą, o pirmiausia pagelbėti švietimui. Vėliau, kai atsiras lėšų biudžete ar iš privatizavimo programos (nurodėme ir šaltinius) pinigai gynybai turėjo būti grąžinti. Nieko mes nesiūlėme iš nieko atimti ir oponentai tiesiog tyčia suvulgarindavo bei dramatizuodavo mūsų teiginius. Visuomenėje buvo tyčia formuojama nuomonė, kad esame prieš NATO.
Dėl savo vaidmens pasakysiu tiek, kad tapęs Seimo pirmininku pats inicijavau susitarimą tarp partijų dėl bendrų veiksmų stojant į NATO. Ten stojo ne A. Paulauskas, o tauta ir valstybė. Manau, kad prisidėjau prie to, jog šį tikslą palaimintų visuomenė.
– Gerai. Tačiau Jūs ne kartą nuo to laiko buvote valdžioje. Rezultatas toks, kad nei susitarimas skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai buvo įvykdytas, nei padidėjo švietimo finansavimo procentinė dalis. Būtent švietimas kasmet, skaičiuojant procentais nuo biudžeto, finansuojamas vis mažiau, o krašto apsauga šiemet tesugraibė 1,16 proc. BVP. Čia Jūsų nesėkmė ar dar kažkas?
Nepasakyčiau, kad nesėkmė. Taip – krašto apsauga nėra finansuojama taip, kaip mums norėtųsi. Tik prisiminkime, kad už tokį biudžetą balsavo ne vien valdančioji koalicija, bet ir didelė dalis opozicijai priklausančių parlamentarų. Tiesiog valstybė nebuvo pajėgi skirti tiek pinigų, bet minėti 2 proc. išlieka kaip siekiamybė. Aš ir dabar sakau, kad jų krašto apsaugai reikia. Kada nors tai pasieksim. Turiu pastebėti, kad ta pati problema egzistuoja ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva čia jokia išimtis.
– Gruzijos įvykiai galėtų būti papildomas paskatinimas didinti finansavimą?
Manau, kad taip. Reikia didinti kariškių profesionalumą, modernizuoti kariuomenę, galbūt verta peržiūrėti kai kuriuos strateginius nusistatymus. Tikrai yra ko pasimokyti ir ką pastudijuoti.
– Kitas dalykas iš Jūsų reklamos – teiginys, kad pažabojote mafiją. Kaipgi tuomet su tokiais reiškiniais kaip EBSW koncerno veikla, bankų griūtis? Oponentai tiesiai šviesiai teigia, kad Jūs su savo darbo nesusidorojote.
– Susidoroti su mafija ir ją sunaikinti dar niekam pasaulyje nepavyko. Nežinau šalies, kurioje visai nebūtų organizuoto nusikalstamumo. Galiu tik tvirtai pasakyti, kad man, kartu su kolegomis, žinoma, pavyko pažaboti ir įveikti tą situaciją, kuri buvo susiklosčiusi. Prisiminkite – vienu metu nebuvo dienos, kad nebūtų šaudoma ir sprogdinama. Juk tai aš stovėjau tribūnoje ir prašiau Seimo priimti Prevencinio sulaikymo įstatymą. Pažiūrėkite, ką dabar daro JAV ir Britanija teroristų atžvilgiu? Galioja tos pačios nuostatos, kurias mes tada laikinai taikėm nusikalstamoms gaujoms. Daugelis mūsų kaimynų – lenkai ir kiti – pavydėjo mums tų įstatymų. Tokį banditišką darinį, kaip Vilniaus brigada, mums pažaboti pavyko – prisiminkite žurnalisto Vito Lingio nužudymo ir Dekanidzės bylą. Kirtom per rankas tiems, kurie manė, kad gali mesti iššūkį valstybei.
Dėl EBSW ir kitų konservatorių metamų kaltinimų pasakysiu paprastai - jau metus nedirbau generaliniu prokuroru, kai EBSW susikūrė. Bankų griūtis išvis įvyko tik 1996-aisiais. Be to, pabandykite kur nors Vokietijoje apkaltinti prokurorą tuo, kad sužlugo koks bankas. Tai tiesiog juokinga. Taip – bankų kontrolė buvo prasta ir neefektyvi, bet čia ne prokurorų ir juo labiau ne mano kaltė.
– Kitas dalykas – padėtis Aplinkos ministerijos valdomame ūkyje. Jūsų pirmtakas buvo susilaukęs daug aršios kritikos dėl nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų ir nelegalių statybų klestėjimo. Jūs teigiate, kad nelegalias statybas sustabdėte – galima plačiau?
– Kažkiek padaryti pavyko. Iki 2006-ų metų išvis galiojo nusistatymas, kad nelegalias statybas galima įteisinti vėliau, ir valstybė neturėjo principingos pozicijos. Dabar mes užėmėm ypač griežtą poziciją ir padėtis keičiasi į gera. Kai kurie pažeidėjai, nelaukdami konkursų dėl nelegalių statybų nugriovimo rezultatų, nusigriauna juos patys.
– Na bet pono Zujevo vagonėlio istorija, o taip pat Jūsų komplikuoti santykiai su Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybe nerodo čia didelės pažangos?
– Kad nėra iš mano pusės jokių komplikuotų santykių. Ponia Aurelija Stancikienė man nėra pavaldi ir čia reiktų klausti jos pačios, kodėl ji platina visuomenę klaidinančią informaciją. Pavyzdžiui, teigiama, kad Aplinkos ministerijos pasitarime druskų sandėlio prie Gintaro įlankos statybą. Viskas buvo absoliučiai ne taip. Yra ministerijos sekretorės ponios J. Juozaitienės pasirašytas raštas, kuriuo nurodoma, kad ministerija tiesiog negali niekaip įteisinti ar kitaip pakeisti minėtos statybos juridinės situacijos, kol vyksta teismai. Tas pats pakartota ir minėtame posėdyje. Galbūt ponią A. Stancikienę klaidina ponia R. Baškytė, gal nesuteikia jai visos informacijos – aš nežinau, kokios viso šito triukšmo priežastys.
– Buvęs Jūsų bendrapartietis Gediminas Jakavonis yra pareiškęs, kad Kuršių nerijoje išvis nėra nelegalių statybų. Jūs irgi taip manote?
– Nenoriu komentuoti jo pareiškimų, bet galbūt jis turėjo omenyje tai, kad visoms joms buvo gauti leidimai, tegul ir pažeidžiant įstatymą, piktnaudžiaujant valdininkams.
– Sakykite, ar tikrai laikote konservatorius teroristine organizacija?
– Na, kad dėl Juro Abromavičiaus jie yra prisidėję, tai... Net nenoriu spėlioti, kokie konservatoriai ir kokiu mastu. Pasakysiu tai, ką labai gerai atsimenu. Jie trukdė tyrimui, ir tai yra faktas. Pamenu, kai buvau pakviestas į berods krikdemų frakcijoje vykusį svarstymą ir net šiurpau nesuprasdamas - kodėl gi mane taip puola.
Paskui A. Patackas išsivedęs į koridorių nuramino – girdi, čia tik politika, taip viskas esą ir turi būti. O kas ir kokiu mastu konkrečiai ten prisidėjo, tą jau turėjo nustatyti tolesnis tyrimas – ten nedalyvavau.
– Kai buvote laikinuoju prezidentu, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu skyrėte Arvydą Pocių. Po didelio skandalo jam teko atsistatydinti ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis. Ar ir dabar pasirinktumėte jo kandidatūrą?
– Nesigindamas, kad jį skyriau aš, visgi pastebėsiu, kad ne aš jį pasirinkau. Turėjęs išvykti ambasadoriumi Mečys Laurinkus jį rekomendavo, aš pasiklausiau Valdo Adamkaus, kuris vėliau turėjo tapti šalies vadovu, kas jau buvo aišku, ir jis pritarė. Paklausiau visų Seimo komitetų vadovų – visi pritarė. Tada paleidau oficialų derinimo mechanizmą ir net Seimas balsavo kone vienbalsiai.
– Ar jūs įžvelgiate šalyje įvykus „valstybės užvaldymą“? Ar manote, kad kalbos, jog šalį valdo„valstybininkų“ grupuotė, o ne demokratinės institucijos, yra laužtos iš piršto?
– Manau, kad tai daugiau sąmokslo teorijos. Tiesa, mums dar reikia tobulinti ir išgryninti sprendimų priėmimo mechanizmus. Kas slapta, turi būti slapta oficialiai, tuomet nereiktų neoficialių pasitarimų, kurie ir leidžia kurti visokias teorijas. Pavyzdžiui, Vokietijoje didelė dalis vyriausybės medžiagos yra slapta 20 m., o pas mus viskas perskaitoma internete. Tobulinti tikrai yra ką ir tą reikia daryti.
----
Balsas.lt jau kalbino:
Algirdas Paleckis: Esame vienintelė kairioji alternatyva
Andrius Kubilius: Svarbiausia įveikti valdymo krizę
Eligijus Masiulis: Liberalizmo Lietuvos politikoje nerasi nė su žiburiu
Algimantas Matulevicius: Svarbiausia – nušluoti „valstybininkų“ klaną
