Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininką Eligijų Masiulį.
- Esate viena iš keleto organizacijų, eksploatuojančių liberalų vardą. Ar Lietuvai nėra tokių per daug ir kodėl rinkėjai turi rinktis Jus?
- Yra du momentai, kuriais skiriamės nuo kitų dviejų partijų, nešiojančių liberalų vardą - Artūro Paulausko Naujosios sąjungos (NS) ir Artūro Zuoko liberalcentristų (LiCS). Pirma, esame vienintelė liberali partija, kuri yra opozicijoje ir nepritaria Gedimino Kirkilo Vyriausybės vykdomai politikai. Minėtos dvi partijos yra valdančiojoje koalicijoje ir turi prisiimti atsakomybę už visus nepadarytus arba blogai padarytus dabartinės Vyriausybės darbus.
Liberalios programos neįgyvendino nei LiCS, nei NS, nors jų pavadinime liberalizmas ir minimas.
Antras aspektas yra tas, kad Liberalų sąjūdis įsikūrė kaip liberali politinė jėga, kuri nepritaria nuostatai, jog politikoje leistinos visos priemonės ir priimtini bet kokie metodai. A. Zuoko asmenyje mums nepriimtinas būtent toks požiūris. Mes manome, kad visgi turi egzistuoti žaidimo taisyklės ir garbės kodeksas.
- Gerai, bet yra dar viena abejonė. Apklausos rodo, kad neperžengsite 5 proc. barjero. Tad ar nenutiks taip, jog balsuodamas už jūsų partiją rinkėjas praras savo balsą – tiksliau jis nežinia kam pasitarnaus?
- Į tai atsakysiu patardamas balsuoti pagal savo įsitikinimus, o ne pagal išskaičiavimus. Be to, apklausos dažnai neparodo tikslios situacijos. Pagaliau noriu pakviesti žmones, kuriems brangi jų asmeninė laisvė, balsuoti už mus. Liberalų sąjūdis visada saugos žmonių privatumą ir bus prieš nepamatuotą valdžios kišimąsi į žmonių privatų gyvenimą. Tie, kas nori, jog politinė jėga atstovautų tokias vertybes – reikia balsuoti už mus. Pagaliau tikimės laimėti 5-7 vienmandates apygardas, nes turime stiprius kandidatus, tad atstovaujami tikrai būsime.
- Daugeliui žmonių šiuo metu atrodo, kad liberalizmo Lietuvoje ir taip per daug. Daug kas šiurpsta nuo laukinio kapitalizmo grimasų ir sako, kad šalyje pernelyg vadovaujamasi liberaliomis dogmomis, pasigenda valstybės rūpesčio žmonėmis ir solidarumo. Valdžia kaltinama tarnaujanti stambiam kapitalui, kuriam liberalios nuostatos esą palankios. Ką į tai atsakysite?
- Protekcionizmas, kurį matome dabartinės valdžios politikoje, nėra susijęs su liberaliomis vertybėmis. Tas pats atominės elektrinės statybos atvejis, kai buvo be jokio konkurso pasirinktas vienas variantas, yra greičiau kairiųjų bandymas sutepti pačią liberalizmo idėją, mėginimas jį diskredituoti. Juk pagrindinė liberalizmo vertybė yra lygybė prieš įstatymą. Vertindami šiandieninę situaciją, mes manome, kad tikrojo liberalizmo Lietuvoje nerasi nė su žiburiu.
- Kokie tie pagrindiniai darbai, kuriuos darytumėte atsidūrę valdžioje?
- Visada buvome vizionistinė partija, žiūrinti į ateitį. Jei prieš dešimt metų prabilome apie profesinę karinę tarnybą ir mus vadino bepročiais, tai dabar jau kairioji Vyriausybė šią idėją įgyvendina. Kai sakė, kad reikia mažinti mokesčius, A. M. Brazauskas šaukė, jog sugrius biudžetas ir… šiandien tą įvykdė patys socialdemokratai. Šnekėjome, kad turi būti mokinio pinigų krepšelis, einantis paskui jį į švietimo įstaigą – mums sakė, kad tai svaičiojimai. Šiandien tai realybė. Tad visada matome ateitį.
Šiandien svarbiausi yra ekonominiai dalykai. Pirmiausia, manome, kad apribojus valdymo išlaidas yra įmanoma šiek tiek mažinti infliaciją. Manome, kad gyventojų pajamų mokestis ir kiti mokesčiai turi būti ženkliai mažesni ir leisti žmonėms užsidirbti. Esame įsitikinę, kad vienas iš svarbiausių uždavinių yra sutvarkyti aukštąjį mokslą. Reikia aukštojo mokslo įstaigas finansuoti ne pagal rektorių įtaką Vyriausybei, o pagal mokymo rezultatus – pagal tvirtus kriterijus. Kuo daugiau paruošiama daugiau kokybiškų specialistų, tuo finansavimas turėtų būti didesnis. Studentams turi būti sudaryta galimybė lengvai skolintis studijoms, o pažangiausiems arba socialiai remtiniems paskolas reiktų tiesiog nurašyti. Kitiems mokslas turi būti mokamas.
Dar vienas dalykas – žmogaus saugumas. Permainos policijoje yra nepakankamos. Mūsų nuomone, reiktų ženkliai daugiau policininkų paleisti į gatvę ir sumažinti kabinetinių pareigūnų skaičių.
Dar vienas svarbus dalykas yra energetika. Tai susiję su kiekvieno žmogaus buitimi. Kalbant apie Ignalinos atominės elektrinės pratęsimą, alternatyvių elektros jungčių į Vakarus tiesimą, reikia suprasti, kad neatlikę šių darbų krisime į dar gilesnę duobę.
- Progresiniams mokesčiams nepritariate?
- Vienareikšmiškai – ne.
- Bet juk mokesčių progresija egzistuoja net ir liberaliose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- Progresija mokesčių sistemoje gali egzistuoti tokioje visuomenėje, kur 70-80 proc. žmonių gyvena pasiturinčiai. Mes nepasiekėme to lygio. Gedimino Kirkilo siūlymas laikyti turtingais ir stipriau apmokestinti žmones, gaunančius daugiau nei 2 000 litų – pasityčiojimas.
- Kaip vieną iš gerų savo idėjų, kurios įgyvendintos, paminėjote perėjimą prie profesinės kariuomenės. Tuo tarpu oponentai Rusijos agresijos prieš Gruziją fone teigia, jog kuriama per maža kariuomenė, skirta tik misijoms užsieniuose vykdyti, bet visai nepritaikyta teritorinei gynybai. Kalbama apie per mažą rezervą, savanorių pajėgų naikinimą. Ar Gruzijos tragedija neverčia permąstyti pozicijų?
- Tokiose ekstremaliose situacijose, į kurią pateko Gruzija ir į kurią gali patekti bet kas (neapsaugota ir Lietuva), gerai paruošta profesinė kariuomenė, mūsų požiūriu, gali ne prasčiau atlikti tuos pačius uždavinius, nei šauktiniai ar visuotinė mobilizacija, kažkokie vos apmokyti rezervistai.
Galima kalbėti apie tam tikrus taktinius momentus, bet mūsų dalyvavimas misijose reiškia galimybę užsitikrinti kitų partnerių dalyvavimą solidarioje gynyboje, jei kiltų karinis konfliktas. NATO juk yra organizacija, kur šalys specializuojasi vienoje ar kitoje srityje – vienos laivyne, kitos spec. operacijose ir pan., bet ginasi solidariai.
- Akivaizdu, kad vieni Jūs valdžios negausite, tai kas gali būti Jūsų partneriai būsimojoje valdančiojoje koalicijoje, jei tokią formuosite?
- Tikrai esame realistai ir neskraidome padebesiuose. 10-15 žmonių frakcija būtų optimalus rinkimų rezultatas. Valdančiojoje koalicijoje dalyvautume, jei ten dalyvautų mūsų artimiausi partneriai. Tokiais laikome tris partijas. Pirmiausia, tai būtų konservatoriai. Taip pat manome, kad galėtume rasti bendrą kalbą su liberalcentristais ir socialliberalais. Šios keturios jėgos, esant geriems rinkimų rezultatams, galėtų formuoti koaliciją.
- Kokią komandą galite pasiūlyti? Kas galėtų kuruoti konkrečias sritis, būti ministrais nuo LS koaliciniame kabinete?
- Kitą savaitę planuojame konkrečiai tai įvardyti. Algis Kašėta galėtų būti krašto apsaugos ministru, Gintaras Steponavičius – švietimo, Dalia Teišerskytė – kultūros, Petras Auštrevičius galėtų imtis užsienio reikalų. Aš pats daugelį metų dirbu vidaus reikalų ir valdymo srityje. Audrius Endzinas gali būti aplinkos ministru. Turime ir Eugenijų Gentvilą - jau dirbusį ūkio ministru.
---
Balsas.lt jau kalbino:
Algimantas Matulevičius: Svarbiausia – nušluoti „valstybininkų“ klaną
