Verslas

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. Abi šalys susitarė, jog keisis informacija apie stebimus pažeidimus, neįprastą veiklą bei atnaujins esamas apsaugos priemones. ,,Grėsmių kritinei jūrinei infrastruktūrai mastai ir pobūdis reikalauja glaudaus bendradarbiavimo.

Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą.

Kiekvienų metų pradžioje daugelis gyventojų ne savo noru yra įtraukiami į papildomą pensijų kaupimą II pakopoje. Apie tai „Sodra“ praneša laišku arba pranešimu. Nereaguodami į laišką ir nieko nedarydami, jau šiais metais tokie gyventojai pradės gauti mažesnius atlyginimus, mat dalis jų pinigų bus pervedama pensijų fondus. Mažesni atlyginimai bus mokami iki pat pensijos.

Pirmadienį išplatintame laiške šešių Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Komisiją siekti sumažinti Rusijos naftos eksporto kainų ribą. Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad komunikatas gautas.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Investicijų bendrovės „Aggressive capital“ fondas įsigijo biurų kompleksą „Žalgirio“ verslo centras netoli Vilniaus centro – nuo šiol jo savininkė yra fondo „White Whale Fund“ valdoma nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovė „Planktonas“, pirmadienį pranešė sandoriui tarpininkavusi NT paslaugų bendrovė „Newsec Advisers LT“. NT bendrovė „Žalgirio“ verslo centras iki šiol priklausė Nerutei Razukevičienei, kuri buvo pagrindinė naudos gavėja (86,41 proc. akcijų), rodo Registrų centro duomenys.

Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. Dujos Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) pirmadienį popiet kainavo 47,4 euro už MWh, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. „Kad klientams būtų paprasčiau ir jie nepraleistų termino, jau pradėjome siųsti išankstinius pranešimus per Mano VMI pagal turimus preliminarius registrų duomenis. Šią savaitę pranešimų sulauks apie 9 tūkst. gyventojų“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pastarąją savaitę Lietuvoje benzinas pabrango 5,2 proc., dyzelinas – 10,3 proc., biokuro kaina padidėjo 1,6 proc, o didmeninės elektros kaina, didėjant vartojimui po šventinio laikotarpio, išaugo 40 proc., praneša LIetuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūros teigimu, Lietuvoje per savaitę suvartota 332,1 GWh gamtinių dujų. Tai 9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vartojimas siekė 304,8 GWh.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo 1 proc. padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams, tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiems pusėms.

Mūsų šalyje neretai skundžiasi sveikatos apsaugos sistema, didelėmis eilėmis ir būtinybe primokėti už sveikatos paslaugas iš asmeninės kišenės. Tačiau kuriose Vakarų šalyse, matyt, yra dar blogiau. Bent jau taip galima spręsti iš kai kurių žiniasklaidos pranešimų. Prieš kurį laiką Jungtinėje Karalystėje (JK) nuskambėjo istorija, kaip jos gyventojai, nesulaukdami eilės pas vietos gydytojus, renkasi operacijas Lietuvoje.

Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolinė.  Šį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą ketinama svarstyti ir Trišalėje taryboje.

Nuo 2025 m. pradžios, daliai socialinių paslaugų srityje dirbančių asmenų atlyginimai auga ne vien dėl didėjančių pareiginės algos koeficientų, bet ir papildomai – ne mažiau kaip 178 eurais, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  „Socialinių paslaugų srities darbuotojai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje – teikia pagalbą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, padeda sprendžiant socialines problemas ir rūpinantis bendruomenių gerove.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ pasirašė 21 mln. eurų vertės sutartį dėl penkiaženklio skaičiaus 155 mm M107 artilerijos šaudmenų tiekimo „tarptautiniam klientui“, pirmadienį paskelbė bendrovė.  Užsakymas, pateiktas 2024 m. gruodį, bus pristatytas 2025 m. pirmąjį pusmetį, sakoma Diuseldorfe įsikūrusios įmonės pranešime spaudai. Daugiau jokios informacijos apie klientą „Rheinmetall“ nepateikė.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Remiantis „Airline Ratings“ vertinimu, Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ pripažinta viena iš 50 saugiausių pasaulio oro linijų bendrovių. „Pripažinimas tokiu pasauliniu mastu pabrėžia mūsų įsipareigojimą siekti tobulumo, todėl esame dėkingi „Airline Ratings“ komandai už tai, kad įtraukė „airBaltic“ į 2025 m. saugiausių pasaulio oro linijų sąrašą“, – pranešime cituojamas „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Prieš 35 metus, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, joje buvo mokamos tokio paties dydžio senatvės pensijos, kaip subyrėjusioje sovietų sąjungoje. Daugelį jos pareigų ir teisių perėmė rusijos federacija. Jos diktatorius ir propaganda mėgsta girtis, kokia neva turtinga yra jų imperija – turi daug naftos ir dujų, „visą Mendelejevo lentelę“ naudingų iškasenų, kuria „analogų neturinčias“ technologijas ir pan.

Seime baigiami svarstymai dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos šalies keliams skiriamas lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.  Už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po svarstymo pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, trys buvo prieš, o 10 susilaikė.   Seimas dėl pataisų svarbos regionams siūlo jas svarstyti skubos tvarka ir priimti antradienį.

Planuojama, jog iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. viso Vilniaus viešojo transporto sudarys elektra arba alternatyviu kuru varomos transporto priemonės, praneša JUDU. „Žengdami naują kokybinį žingsnį, per artimiausius kelerius metus planuojame dar atnaujinti ir papildyti transporto priemonių parką, kuris bus patogesnis, tvaresnis, varomos elektra ar alternatyviu kuru, o visų eisme dalyvaujančių autobusų amžiaus vidurkis neviršys 5–6 metų“, – teigė JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

Sulaukus įtarimų, esą šalyse agresorėse vis dar prekiaujama „Teltonikos“ produkcija, įmonių grupės savininkas Arvydas Paukštys tikina – nuo 2022 m. balandžio jo verslas Rusijoje jokios veiklos nevykdo. Be to, verslininkas akcentuoja, jog rusiškose internetinėse parduotuvėse pasirodantys „Teltonikos“ produktai – bene 20 metų senumo. Naujausi gaminiai, A. Paukščio teigimu, yra apsaugoti nuo prisijungimo prie rusiškų operatorių. „Tuose puslapiuose jie turi prisidėję senų prekių.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas BaltCap Infrastructure Fund“, iš kurio įmonių buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis, įtariama, pasisavino apie 40 mln. eurų, 2023 metais patyrė 12,2 mln. eurų grynojo nuostolio, tačiau jam liko 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno – 4,8 karto mažiau nei 2022 metais (15,4 mln. eurų), pirmadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Fondas toliau veikia kaip įprasta ir santykiai su investuotojais bei finansų institucijomis stabilizavosi.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pagrįstai nerezervavo 37 megavatų (MW) galios pralaidumų bendrovei Telšių vėjo parkas, galutinai nusprendė teismas  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 9 dieną galutinai atmetė Telšių vėjo parko prašymą įpareigoti „Litgrid“ pasirašyti ketinimų protokolą ir panaikinti jos susitarimą su bendrove „Windfarm Akmenė Two“ dėl 100 MW galios pralaidumų rezervavimo tos pačios linijos atšakoje.

Lietuvoje šiemet augant gyventojų pajamoms, perkamoji galia taip pat toliau didės, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Vertinu, kad (lietuviai – BNS) galės pirkti daugiau šiais metais (...). Sakyčiau, kad kaip tik šiais metais mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji, ar žmonės, kurie gauna pajamas iš „Sodros“, visų jų pajamos auga 10 ir daugiau proc.

Aplinkos ministerija teisėtai neleido Lietuvos ir Danijos įmonei „Minijos nafta“ be konkurso išgauti naftą Šilutės rajone, Kintuose, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 8 dieną atmetė „Minijos naftos“ skundą ir paliko Regionų administracinio teismo 2024 metų liepos 11 dienos sprendimą nepakeistą – jo teigimu, ministerijos draudimas gręžti naftos gręžinius buvo išsamus ir motyvuotas.

Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo sausio uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, Lietuva irgi turėtų eiti tuo keliu, įsitikinę kai kurie parlamentarai. Pasak jų, šis klausimas gali atsidurti jau Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje.  Parlamentinės Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad ES eis elektroninių cigarečių draudimo keliu.  „Kaip sėkmingai ar nesėkmingai, pamatysime.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti įvairių vienkartinių ir periodinių pašalpų, kompensacijų ir kitos paramos. Vis tik žmonės pastebi, kad ne visiems prašantiems tos pagalbos iš tikrųjų ir reikia. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad pašalpos skiriamos turtuoliams. Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jos iš tikrųjų reikia.

Daugelį metų buvo manoma, kad gerai uždirbti žemės ūkyje yra neįmanoma. Tačiau verslininkas Gediminas Kvietkauskas savo pavyzdžiu neigia tokį mitą. Jo vadovaujama bendrovė „East West Agro“, kuri verčiasi žemės ūkio technikos pardavimu ir nuoma, sėkmingai veikia jau ne vienerius metus. Dabar G. Kvietkauskas imasi naujos ir neįprastos veiklos – jis tapo TV3 laidos „Rykliai. Lietuva“ investuotoju ir spręs, į kokią projekto dalyvių verslo idėją verta investuoti pinigų.

Artimųjų mirtis ir laidotuvės yra vienas skaudžiausių įvykių, kurių metu tikrai nesinori galvoti apie darbą, o tuo labiau – dirbti. Dėl to darbuotojai turi teisę gauti nemokamas atostogas, kurias darbdavys privalo suteikti. Vis tik su tuo kyla ir tam tikrų neaiškumų, pvz.: į kieno laidotuves gali išleisti, kaip tą įrodyti ir kaip dažnai tuo galima pasinaudoti. Kaunietė Akvilina (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė nežmogišku darbdavio elgesiu.

Vyriausybė palaiko šalies vadovo siūlymą dešimtadaliu padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, skiriamą vietinės reikšmės keliams, savivaldybių nuosavybėn perleidžiant daugiau valstybei priklausančių rajoninių kelių. Ministrų kabinetas pritaria, jog lėšos turėtų būti paskirstomos pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį savivaldybėse, siūlo leisti joms pačioms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.

Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprastai šilta žiema bei sustojusi Europos pramonė padėjo išvengti didesnių pasekmių. „Europai eilinį kartą padeda gamta, orai yra tikrai šilti, palyginus su vidurkiais, ir poreikis dujų yra sumažėjęs.

Didžiajai daliai darbuotojų Lietuvoje kasmet priklauso po 20 darbo dienų apmokamų atostogų. Tačiau darbuotojai turi teisę gauti ar bent paprašyti žymiai daugiau laisvų dienų, nors darbdavys jų ir neapmokės.

Nuo 2025 metų laišką išsiųsti tapo beveik 50 centų brangiau – kainuoja du eurus. Per trejus metus Lietuvos paštas laiškų siuntimą pabrangino kone keturis kartus. Jo atstovai aiškina, kad kainas kelia, nes viskas brangsta – ir automobilių išlaikymas, ir algas didinti reikia. Lietuvos paštas laiškų siuntimą norėtų branginti dar labiau, tik Ryšių reguliavimo tarnyba neleidžia. Vilnietė Jolita prieš šventes draugams siuntė 25 sveikinimus.

Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu, anot jos, visuomenei buvo sukurta galimybė apie nesaugų maistą ir pašarus pranešti institucijos svetainėje bei rasti, kurių įmonių veikla apribota dėl pažeidimų.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines ir juostines sėjamąsias, kurios yra vienas pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo sausio 14 d. kviečiami teikti paraiškas. Šiam kvietimui skirtos visos likusios numatytos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc.

Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai – jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos. Tačiau atvejų būna visokių.

Sukurti pelningą verslą, uždirbti daug pinigų ir dirbti sau svajoja daugelis. Ne vienas turėjo ar tebeturi verslo idėją, o viskas, ko trūksta jos įgyvendinimui, tai yra pinigai pradinėms investicijoms. Kaip tik tokią galimybę gauti pinigų investicijoms į nuosavą verslą turės naujos TV3 laidos „Rykliai. Lietuva“ dalyviai. O investuotojais taps visoje Lietuvoje ir pasaulyje žinomi verslininkai.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

Per pastaruosius 4 metus Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos, anot valstybinės duomenų agentūros, pabrango net 40 proc. Kad kainos yra per didelės, sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Jis sako, kad dėl to kalti yra pardavėjai ir perdirbėjai, esą pirmoji grandinės dalis – žemdirbiai – ne be reikalo pernai rengė protestus – jie vis dar uždirba per mažai.

Paprastai darbuotojai, nusprendę susilaukti vaikų ir juos auginti, gali būti ramūs – tokiu atveju jie nepraranda savo karjeros, nes darbdavys privalo išsaugoti jų darbo vietą. Vis tik 2 metai vaiko priežiūros atostogų – gana ilgas laikas, per kurį gali būti ne tik surastas geresnis darbuotojas, bet ir pasikeisti pati pozicija, darbdavio lūkesčiai ar įmonės tikslai. Tad gali nutikti taip, kad darbdavys į darbą gali piktybiškai nebepriimti.

Šeštadienį Vilniaus oro uoste įvyko masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas, kuriame dalyvavo apie 1 tūkst. asmenų ir buvo imituoti 6 skrydžiai. Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus aiškina, kad testo tikslas yra nustatyti procesus, kuriuos dar būtų galima patobulinti iki galutinio terminalo atidarymo vasario 4 d. „Lūkesčiai yra kaip įmanoma geriau suprasti, kaip keleiviai elgiasi terminale.

Vilniuje veikiančiame Energetikos ir technikos muziejuje nuo šeštadienio galima išbandyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktoriaus simuliatorių. Anot muziejus dirbtuvių kuratorius ir projekto vadovo Andžejaus Kuldošo, simuliatorius yra tiksli Ignalinos atominės elektrinės valdymo kopija. „Simuliatoriaus kūrimas stebino kiekvieną dieną. Nustebino ne tik to meto interaktyvumas – kaip kruopščiai viskas buvo sukurta – tačiau ir inžinierių kūrybiškumas.

Vilniaus oro uoste šeštadienį vyks naujojo išvykimo terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1 tūkst. savanorių, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Terminalas vasario 4 dieną bus atidarytas visiems keleiviams.  „Toks projektas Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Lietuvoje iškritus sniegui, vairuotojai privalo nepamiršti pasirūpinti ir savo transporto priemone. Štai, jei nenuvalėte aptataškytų, apsnigtų ar sunkiai įmatomų valstybinių numerių, už tai gali būti skiriama ir bauda. Į šalį įžengusi žiemą vairuotojus priverčia prisiminti ir galbūt jau užmirštas taisykles. Pavyzdžiui, pareigą, kad transporto priemonės numeriai būtų įžiūrimi. Kitu atveju gali tekti sulaukti ir pareigūnų dėmesio ar net baudos.

Nors būsto rinkai 2024-ieji buvo įtempti ir lėti, prabangiame segmente veiksmo netrūko. Registrų centras pernai užfiksavo ne vieną milijonus eurų siekiantį sandorį. Patys brangiausi butai ir namai parduoti sostinėje: Vilniuje už 330 kvadratų namą prabangiame Laurų kvartale pirkėjai sumokėjo net 3,5 milijono eurų.  Prestižiniame sostinės Laurų kvartale stovi dešimtys prašmatnių būstų. Pastatai išsidėstyti ant Neries upės kranto, šalia ošia miškas.

Finansinių sunkumų turintys gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų, kurios padengia dalį ar net visas šildymo išlaidas. Vis dėlto ne visi tą daro sąžiningai – atsiranda ir tokių, kurie mėgina pinigus už šildymą gauti du kartus. Socialiniame tinkle „Facebook“ viena klaipėdietė papasakojo, kad su savo šeima gyvena viename būste, o kitame bute be jokios sutarties leidžia nemokamai gyventi draugams – jie jai teturi sumokėti už komunalines paslaugas.

Nauji metai, naujos kainos: per metus 6-iais procentais vidutiniškai pakilusios paslaugų kainos šiemet ir toliau stiebsis į viršų. Negana to, nuo naujų metų padidėjus degalų – benzino ir dyzelino akcizui, šiemet po truputį pradės brangti ir prekės. Ekonomistai prognozuoja, kad parduotuvių lentynose pastebimai padidės ir maisto produktų kainos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors degalai mūsų šalyje dėl akcizų didinimo pabrango, tačiau tarp Baltijos šalių benzinas išliko pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,04 Eur/l pigesnis nei pas mus, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, per savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo – benzinas brango 5,2 proc., dyzelino kaina padidėjo 10,3 procento. Tačiau 2025 m. sausio pradžioje Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidutinėmis kainomis, benzinas buvo 12,3 proc.

Paprastai gyventojai kas mėnesį patikrina įvairius skaitiklius ir jų duomenis deklaruoja. Kai kurie jų teikiami automatiškai, jeigu tik veikia išmanieji skaitikliai. Tačiau tūkstančiai gyventojų suvartotos elektros kiekį deklaruoja retai arba iš viso nedeklaruoja. Iki šiol už tokių nepareigingų žmonių skaitiklių patikrinimo paslaugą mokėjo visi kiti vartotojai. Tačiau jau po mėnesio jiems bus taikomas naujas mokestis.